In In English По-русски По-русски
Konferencijų salė Įvykusios konferencijos
| Apie mus TOP 10 Kontaktai
Elta
2017-11-21, antradienis
Registracija
Greita paieska detali paieska
Eltos gidai
Arhyvai
Mano ELTA:        atsijungti Naujienos
ĮVYKUSIOS KONFERENCIJOS
Į titulinį Spausdinti
2010-01-12 15:48
Diskusija: kad pasikartotų antroji Sausio 13-oji, trūksta nedaug
Vilnius, sausio 12 d. (ELTA). Lietuva prieš 19 metų krauju ir aukomis išsikovojo laisvę, tačiau ar šiandien negalėtų pasikartoti tragiškieji 1991-ųjų metų įvykiai. Tiesa, dabar reiktų gintis ne nuo tankų ar šūvių, bet globalių invazijų, kurios skverbiasi į mūsų tautiškumą.

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse naujienų agentūroje ELTA vykusioje diskusijoje buvo prisiminti žmonių didvyriškumo dienos - 1991 metų sausio 13-osios - įvykiai. Po Nepriklausomybės paskelbimo buvo gauta teisė į geresnį gyvenimą, bet jos visiškai neišnaudojome. Sausio 13-ąją visi, apjuosę televizijos bokštą, parlamentą, turėjo vieną - laisvos Lietuvos - viziją, bet ji labai pakito, konstatavo diskusijoje dalyvavusieji.

Pasak Lietuvių tautinio centro pirmininko Mariaus Kundroto, stovint ant istorinio įvykio minėjimo slenksčio, vertėtų susimąstyti, ar dabartinėje Lietuvoje galėtų pasikartoti kruvinieji įvykiai.

"Situacija yra labai panaši, o kartu ir skirtinga. Panaši tuo, jog šiandien vėl kyla klausimas - būti ar nebūti lietuvių tautai, Lietuvos valstybei. Tačiau būdai, kuriais šitos grėsmės kyla, jau visiškai kitokie. Jeigu Sovietų Sąjunga ėjo su brutalia fizine jėga, tai dabartinės grėsmės eina su klasta, dideliais pinigais, smegenų plovimu ir mentaliteto kaita. Tai grėsmės, kurios pirmiausia plaukia iš globalistų, puola iš vartotojiškosios visuomenės pusės, globalių korporacijų ir įvairių srovių, kurios siekia vienokių ar kitokių savo interesų visuomenės sąskaita", - antradienį teigė M. Kundrotas.

Pasak jo, Sausio 13-ąją, kaip ir kitas valstybines dienas, netgi naudinga kai kuriems asmenims ištrinti iš atminties. Jis citavo aukštų Europos Sąjungos vadovų žodžius, jog turime ugdyti unifikuotą, globalią bei kosmopolitinę ES piliečių visuomenę.

Sausio 13-osios draugijos pirmininkas Arnoldas Barysas sakė, kad tas grėsmes jaučia dauguma tautos, jos pasireiškia įvairiomis formomis, nyksta kultūrinės socialinės vertybės. Nemažą kaltę, jog sugriovė pasitikėjimą valstybe,
turėtų prisiimti ir valdžios atstovai.

"Ko nepadarė sovietų tankai ir automatai, tai šiandien daro kitais būdais: dideliais pinigais, tautos mentaliteto žlugdymu, net, sakyčiau, jaunimo auklėjimu mokyklose", - kalbėjo jis.

Be to, anot A. Baryso, apie pavojų liudija ir tai, kad vis rečiau prisimenami gyvi likę Sausio 13-osios liudininkai, laiko dulkės baigia užgulti šių žmonių atmintį, jie ignoruojami.

Psichologė Mirolanda Trakumaitė aiškino, kad pagrindiniai šio laiko pavojai yra pakitusi vertybinė orientacija, pilietiškumo stoka ir kaltųjų paieškos.

"Yra labai daug tendencijų ieškoti kaltųjų, aiškinti, ne ką reikėtų daryti, bet kažkas turi tai padaryti. Taip, mes visi norėjome tos Nepriklausomybės, laisvės, bet kiekvienas suprantame ją kitaip. Kai kam tai gal susieta su prisiminimais, tėvų pasakojimais, kaip buvo ankstesniu laikotarpiu Lietuvoje, kai kam dar su kažkuo. Bet mes esame Lietuva ir turime turėti savą kelią arba vadinamą viziją tos mūsų valstybės, kokios norime", - oponavo psichologė.

Diskusijos dalyviai vieningai sutiko, jog nereikia, kad pasikartotų beveik dviejų dešimčių metų senumo įvykiai.

"Nereikia. Man atrodo, sukrėtimas būtų, jeigu valdžioje esantys žmonės suvoktų, kad jeigu padarei klaidų ir nerandi išeities, pasitraukti, užleisti vietą. Užtenka to partinio uzurpavimo. Kur dingo Sąjūdžio laikų iškilūs žmonės, kodėl jie nuėjo į pogrindį?(...) Jeigu iškiltų rimtas pavojus valstybei, vieningumas atsirastų", - sakė Sausio 13-osios draugijos pirmininkas.

"Vienybė atsiranda kritinėje situacijoje. Grėsmių yra visokių, bet realios grėsmės, kad per tave pervažiuos tankai arba kažkur ištrems, nėra. Jeigu ji atsirastų, manau, vėl stotų piestu, negalvodami, ar bus atlyginta už tai, ar ne. Kai dabar turime santykinai gerą gyvenimą, lyginant su tuo, ką turėjome, tai pradedame galvoti, jog galėtų būti ir geriau, kažkas kaltas, kad taip nėra", - kalbėjo psichologė M. Trakumaitė.

"Kyla klausimas, ar šiandien Sausio 13-oji nesikartoja kitomis formomis kiekvieną dieną? Ar nėra vykdomas tautos moralinis genocidas? Štai kur yra klausimas. Kas yra baisiau - ar kai prieš tave iškyla reali grėsmė ir tu bent gali jai pasipriešinti, ar baisiau yra, kai tave palaipsniui virškina iš vidaus?", - apibendrino Lietuvių tautinio centro vadovas M. Kundrotas.
Kitos konferencijos
2017-10-04 12:33
Lietuva dėl ŽIV situacijos sulaukė ir pagyrų, ir raginimų
2017-10-04 11:29
Lietuva dėl ŽIV situacijos sulaukė ir pagyrų, ir raginimų
2017-09-07 13:50
Naujoji žemės ūkio ir maisto taryba kritikuoja Žemės ūkio rūmus ir žada tapti tikraisiais žemdirbių atstovais
2017-06-01 12:37
Grupės TALKA atstovai: vardas ir pavardė pagrindiniame paso puslapyje - tik valstybine kalba
2017-05-22 18:11
Pasaulio fitneso federacijos prezidentas E. Daubaras apgailestauja, kad federacijos veikla nesulaukia palaikymo Lietuvoje
2017-04-26 12:53
Sukurta Lietuvos vaikų sveikatos stebėsenos informacinė sistema
2017-03-30 13:39
Profsąjungos: ilgesni mokslo metai geresnių rezultatų neduos
2017-03-25 17:27
Ukrainiečių istorikas: filmas "Voluinė" - vienpusė istorijos traktuotė
2016-11-30 13:55
Sąjūdiečiai apgailestauja, kad šie metai nebuvo paskelbti Gedimino metais
2016-10-19 13:20
Į kovą su ŽIV ir AIDS stoja ne valstybė, o nevyriausybinės organizacijos
 1 | 2 | 3 | 4 | 5  »»
© 2016, Lietuvos naujienų agentūra ELTA. Visos teisės saugomos. Platinti kopijuoti be Eltos sutikimo draudžiama.