In In English По-русски По-русски
Konferencijų salė Įvykusios konferencijos
| Apie mus TOP 10 Kontaktai
Elta
2017-11-19, sekmadienis
Registracija
Greita paieska detali paieska
Eltos gidai
Arhyvai
Mano ELTA:        atsijungti Naujienos
ĮVYKUSIOS KONFERENCIJOS
Į titulinį Spausdinti
2010-02-11 16:26
Tolstame nuo 1918 metų Vasario 16-osios idealų, teigia istorikai
Vilnius, vasario 11 d. (ELTA). Prieš 92 metus priimant 1918 metų Vasario 16-osios Lietuvos valstybės nepriklausomybės aktą buvo puoselėti aukštesni idealai ir valstybingumo lūkesčiai nei dabar. Kitą savaitę minima viena iš svarbiausių lietuvių tautai dienų praranda savo aktualumą ir nustumiama į antrą planą. Tai iliustruoja ir faktas, jog šiais metais pirmą kartą per nepriklausomybės laikotarpį Vasario 16-osios nešvęsime valstybiniu lygiu.

Naujienų agentūroje ELTA ketvirtadienį surengtoje viešoje diskusijoje "Kiek nepriklausomybės liko Lietuvos nepriklausomybėje?" Lietuvos istorijos instituto direktorius Rimantas Miknys sakė, kad Lietuva XIX a. įsirašė į tautų laisvėjimo ir laisvės procesą. 1918 metų Vasario 16-osios dienos aktas žymėjo tam tikrą besilaisvinančios tautos etapą, kai nauja, moderni tauta kūrė savo namus - valstybę. Istoriko teigimu, tai buvo ne paprasta, o besiorganizuojanti demokratiniais pagrindais ir pilietiniais principais valstybė. Lietuvos valstybės nepriklausomybės aktas buvo paspirtis 1949 metų vasario 16-ąją priimtai Lietuvos partizanų deklaracijai bei 1990 metų Kovo 11-osios dokumentui.

Kaip pažymėjo žalgirietis Gediminas Jakavonis, būtent tarpukario Lietuvoje buvo suformuoti idealai - tautiškumo, kultūros, kilo ekonomika, žmonės "pradėjo kilti nuo žagrės". Grupelė inteligentų pradėjo kelti tautos dvasią, ragino atsigręžti į kunigaikščių kultą, jais didžiuotis. Vertybėmis buvo laikomos švietimas, kariuomenė, kultūra, didelį įnašą įdėjo partizaninis judėjimas, apsišvietę kareiviai. Deklaracijos užtikrino valstybingumo tęstinumą.

"Mes tuo metu, Kovo 11-ąją skelbdami, įsivaizdavome, jog atkuriame valstybę su savo kultūra, nacionaline mokykla, nacionaline ekonomika, verslu. Kaip bebūtų, tarpukaryje tuos dalykus mačiau. Dabar atkūrėme nepriklausomybę stovėdami Baltijos kely, staiga atsiduriame kitoje sąjungoje. Man kyla klausimas - ar mes tuo metu atkūrėme nepriklausomą valstybę ar keitėme šeimininkus? Dabar atėjo iš Vakarų, primeta mums visokias vertybes, kurios tikrai ne mūsų", - kalbėjo G. Jakavonis.

Žymaus partizano dukra Seimo narė Auksė Ramanauskaitė-Skokauskienė teigė, kad sovietmečiu laisvės siekimas buvo svajonė, siekiamybė, o partizaninė kova - to pavyzdys.

Diskusijos dalyviai teigė šiandien Lietuvos valstybės atkūrimo dienai įžvelgią tokias grėsmes kaip Europos Sąjungos (ES) teisinė bazė, kuri ugdo ne patriotinius, o globalius piliečius, deguto įpila ir ES lyderiai, ragindami išmesti tautinius simbolius. Yra spragų ir švietimo sistemoje, nes mokykloje Lietuvos istorijai skiriamas menkas dėmesys. Prelegentai išreiškė susirūpinimą ir neviltį, jog šiemet pirmą kartą Vasario 16-ąją nebus valstybinio minėjimo ir apskritai šalyje vyrauja nihilistinė politika, pasigendama ilgalaikės valstybės strategijos.

"Valstybė gyvybinga tada, kai tauta gyvybinga. Kiekviena tauta turi tokią vyriausybę, kokios verta. Visgi galvoju, kad tas lūžis turi įvykti. Žmogus negali būti niekas, jis yra. Vadinasi, jis turi kalbėti tam tikra kalba - jis arba lietuvis, arba rusas, arba vokietis. Jeigu jis apsispręs būti vokiečiu arba rusu, o nenorės būti lietuviu, tai jam niekuo negalėsime padėti", - sakė Nepriklausomybės Akto signataras Bronius Genzelis.

Pašnekovai Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse ragino nepamiršti puoselėti tarpukario Lietuvoje iškeltų idealų ir vertybių. Anot jų, jos egzistuoja, bet iš lėto nuo mūsų tolsta.

"Manau, kad tie idealai fiksuoti Vasario 16-osios dienos akte buvo atkartoti, jie mums aktualūs, jiems pritariame. Kita vertus, ir ta didžioji aplinka gi nepriešinga tiems idealams. Didžiojoje aplinkoje idealus iš tikrųjų turime daugiau įrodinėti. Kaip tuos idealus išnaudoti ir save į jų įgyvendinimą įvesti - didžiulis uždavinys. Reikia galvoti, jog žmogus visada gyvena dirbdamas, vargsta, ir kito kelio nėra. Norint išlikti, reikės dirbti dėl tų idealų. Ne tik mes jiems, bet ir jie mums gali padėti išlikti", - teigė istorikas R. Miknys.

"Taip, tie idealai yra ir jie gyvi bei bus gyvi.(...) Turėk širdy Vasario 16-ąją, didžiuokis ja, džiaukis, kad mūsų valstybėje buvo tokios datos mūsų valstybėje", - apibendrino A. Ramanauskaitė-Skokauskienė.
Kitos konferencijos
2017-10-04 12:33
Lietuva dėl ŽIV situacijos sulaukė ir pagyrų, ir raginimų
2017-10-04 11:29
Lietuva dėl ŽIV situacijos sulaukė ir pagyrų, ir raginimų
2017-09-07 13:50
Naujoji žemės ūkio ir maisto taryba kritikuoja Žemės ūkio rūmus ir žada tapti tikraisiais žemdirbių atstovais
2017-06-01 12:37
Grupės TALKA atstovai: vardas ir pavardė pagrindiniame paso puslapyje - tik valstybine kalba
2017-05-22 18:11
Pasaulio fitneso federacijos prezidentas E. Daubaras apgailestauja, kad federacijos veikla nesulaukia palaikymo Lietuvoje
2017-04-26 12:53
Sukurta Lietuvos vaikų sveikatos stebėsenos informacinė sistema
2017-03-30 13:39
Profsąjungos: ilgesni mokslo metai geresnių rezultatų neduos
2017-03-25 17:27
Ukrainiečių istorikas: filmas "Voluinė" - vienpusė istorijos traktuotė
2016-11-30 13:55
Sąjūdiečiai apgailestauja, kad šie metai nebuvo paskelbti Gedimino metais
2016-10-19 13:20
Į kovą su ŽIV ir AIDS stoja ne valstybė, o nevyriausybinės organizacijos
 1 | 2 | 3 | 4 | 5  »»
© 2016, Lietuvos naujienų agentūra ELTA. Visos teisės saugomos. Platinti kopijuoti be Eltos sutikimo draudžiama.