In In English По-русски По-русски
Konferencijų salė Įvykusios konferencijos
| Apie mus TOP 10 Kontaktai
Elta
2017-11-20, pirmadienis
Registracija
Greita paieska detali paieska
Eltos gidai
Arhyvai
Mano ELTA:        atsijungti Naujienos
ĮVYKUSIOS KONFERENCIJOS
Į titulinį Spausdinti
2010-02-23 15:26
Ekonomistai: priklausomybė nuo užsienio komercinių bankų šalį veda į bankrotą
Vilnius, vasario 23 d. (ELTA). Ekonomistai prognozuoja, kad pasaulį ištikusi ekonominė krizė per artimiausius kelerius metus gali pražudyti Lietuvą, jei tik valdžia nesiims deramų veiksmų gelbėti padėtį. Anot jų, pernelyg didelis šalies priklausymas nuo Skandinavijos komercinių bankų Lietuvą veda į bankrotą.

Kaip antradienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje diskusijoje sakė žalgirietis Rolandas Paulauskas, per dvidešimt metų Lietuva ne tik kad netapo laisva, tačiau iš vienos priespaudos pateko į kitą. Jo teigimu, didžiausią grėsmę šalies ekonomikai šiuo metu kelia užsienio komerciniai bankai.

"Užsienio verslo korporacijos apgaudinėja ne tik nieko neišmanančius eilinius žmones, bet ir valdžios atstovus. Atrodo, kad valdininkų naivumui nėra ribų. Iš tiesų juk skandinavų bankai tenori iš Lietuvos pasipelnyti, mūsų likimas jiems mažiausiai rūpi", - sakė R. Paulauskas.

Spaudos konferencijoje dalyvavusio Seimo nario žalgiriečio Gedimino Jakavonio nuomone, visi visuomenės sluoksniai, pradedant jaunimu ir baigiant pensininkais, komercinių bankų yra viliojami ir pratinami imti paskolas visai nemąstant, kad taip jie patys sužlugs.

Su politiko teiginiu sutinka ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Vytautas Galvonas.

"Valdžia ir verslininkai pripratino žmones prie paskolų ir socialinių išmokų, tačiau visiškai atpratino dirbti. Baisiausia, kad, užuot dirbę, žmonės gyvena iš socialinių išmokų", - tvirtino V. Galvonas.

Manoma, kad Lietuvą netrukus gali ištikti bankrutavusios Islandijos ar Latvijos likimas, mat pirmųjų bankroto požymių jau matyti. Nors Vyriausybė ir skelbia pastebinti pirmuosius ekonomikos atsigavimo požymius, tačiau, pašnekovų teigimu, iš esmės Lietuva bankrutuoja dėl žmonių asmeninio bankroto bei darbo jėgos nutekėjimo.

"Pažiūrėkit į Latviją, praktiškai nebeliko valstybės, vien tušti negyvenami plotai. Visi latviai bėga iš šalies, kyla grėsmė tiesiog išnykti. JAV jau rašomi straipsniai apie galimybę Latvijoje apgyvendinti visokius emigrantus. Mūsų laukia panašus likimas", - teigė R. Paulauskas.

Skeptiškai Skandinavijos bankų grėsmę vertinantis ekonomikos ekspertas Stasys Jakeliūnas vis dėlto sutinka, kad valdžiai nesiėmus veiksmų per kelias dešimtis metų Lietuva gali bankrutuoti.

"Seniai aišku, kad klaidingi sprendimai žalą gali padaryti ir po 20 metų, o šiandien tai ypač tikėtina", - mano ekonomistas.

S. Jakeliūnas kritikuoja valdžią dėl per menko rinkos reguliavimo. Ekspertas baiminasi, kad savo principų nerodantys valdininkai gali tapti priklausomi ne nuo savo norų, o nuo savavališkai iš užsienio verslo interesų susiformavusios rinkos.

Spaudos konferencijoje vienbalsiai pritarta, kad vieną didžiausių grėsmių lietuviams šiuo metu kelia greitus kreditus teikiančios bendrovės. Smukus pardavimams greitas paskolas už milžiniškas palūkanas pradėjo teikti ir prekybos centrai, buitinės technikos parduotuvės. S. Jakeliūno nuomone, valstybė privalo įvesti tokių paskolų suteikimo ribojimus atsižvelgiant į amžių, pajamų dydį, nustatyti maksimalų palūkanų dydį ir draudimą suteikti paskolą jau prasiskolinusiems asmenims.

V. Galvono nuomone, reguliuoti valstybėje vykstančius procesus labiausiai trukdo aukščiausi valdžios pareigūnai, mat atskiros institucijos, anot jo, dirba gana gerai, tačiau į jų pasiūlymus neatsižvelgiama. Politikas pripažįsta, kad vos prasidėjus krizei buvo nemažai įvairių siūlymų Lietuvos bankui reguliuoti komercinius bankus, tačiau aukščiausi pareigūnai neleido to daryti dėl per didelės valstybės priklausomybės nuo tų pačių komercinių bankų.

"Pažvelkite į televizijų ekranus, kuriuose nuolat rodomi komercinių bankų ekspertai. Juk jie visi perša sau naudingą nuomonę, kiekvienas galvoja apie naudą sau", - teigė Seimo narys.

Ekonomistas S. Jakeliūnas prisiminė, kad visas laikotarpis iki ekonomikos griūties buvo laikomas stebuklingu ūkio ir ekonomikos augimu, niekas neabejojo valstybės klestėjimu ir nenorėjo matyti artėjančio sprogimo.

Anot jo, svarbios Lietuvos ekonomikai buvo ir yra nekilnojamojo turto kainos. Jau prieš nuosmukį šalies vadovai matė artėjantį kainų burbulo sprogimą, tačiau nieko nedarė, mat augant kainoms auga ir valstybės biudžetas bei ekonomika.

Panašūs valdžios veiksmai, kai atsižvelgiama tik į augančias sritis ir pamirštama visa kita, ekonomisto nuomone, gali atsiliepti ir po daugelio metų.
Kitos konferencijos
2017-10-04 12:33
Lietuva dėl ŽIV situacijos sulaukė ir pagyrų, ir raginimų
2017-10-04 11:29
Lietuva dėl ŽIV situacijos sulaukė ir pagyrų, ir raginimų
2017-09-07 13:50
Naujoji žemės ūkio ir maisto taryba kritikuoja Žemės ūkio rūmus ir žada tapti tikraisiais žemdirbių atstovais
2017-06-01 12:37
Grupės TALKA atstovai: vardas ir pavardė pagrindiniame paso puslapyje - tik valstybine kalba
2017-05-22 18:11
Pasaulio fitneso federacijos prezidentas E. Daubaras apgailestauja, kad federacijos veikla nesulaukia palaikymo Lietuvoje
2017-04-26 12:53
Sukurta Lietuvos vaikų sveikatos stebėsenos informacinė sistema
2017-03-30 13:39
Profsąjungos: ilgesni mokslo metai geresnių rezultatų neduos
2017-03-25 17:27
Ukrainiečių istorikas: filmas "Voluinė" - vienpusė istorijos traktuotė
2016-11-30 13:55
Sąjūdiečiai apgailestauja, kad šie metai nebuvo paskelbti Gedimino metais
2016-10-19 13:20
Į kovą su ŽIV ir AIDS stoja ne valstybė, o nevyriausybinės organizacijos
 1 | 2 | 3 | 4 | 5  »»
© 2016, Lietuvos naujienų agentūra ELTA. Visos teisės saugomos. Platinti kopijuoti be Eltos sutikimo draudžiama.