In In English По-русски По-русски
Konferencijų salė Įvykusios konferencijos
| Apie mus TOP 10 Kontaktai
Elta
2017-11-18, Šeštadienis
Registracija
Greita paieska detali paieska
Eltos gidai
Arhyvai
Mano ELTA:        atsijungti Naujienos
ĮVYKUSIOS KONFERENCIJOS
Į titulinį Spausdinti
2010-03-30 15:24
Prastas politinis teatras baigiasi - beveik visi žiūrovai išėjo
Vilnius, kovo 30 d. (ELTA). Politinio teatro laikas ribotas ir priklauso nuo mūsų - jei spektaklis blogas, žiūrovai išeis iš salės, ir jau beveik visi išėjo.

Taip teatrališkai dabartinė Lietuvos politikos situacija apibūdinta antradienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje diskusijoje "Kiek teatro yra šiandien Lietuvos politikoje?".

Jos dalyviai sutaria, kad menininkams būtinai reikia kurti tarpusavio santarvę ir susišnekėjimą, juolab kad inteligentija tyli, į kultūros mechanizmus nesigilina, jokios diskusijos nevyksta, o geriausia šioje situacijoje yra valdžiai, nes nieko nereikia daryti.

Vienas žinomiausių spektaklių muzikos autorių, kompozitorius Faustas Latėnas sako, kad politinių partijų programos - tai savotiški scenarijai arba pjesės, kurios ir lieka nepastatytos, nors kultūrinė dalis tose programose aprašyta labai gerai.

"Bet tos dalys paprastai yra iškupiūruojamos arba kultūrinei daliai iš partijos arba koalicijos yra skiriamas "režisierius", kuris negali pastatyti "spektaklio" ir yra praktiškai neįgalus. Bet jis maždaug įsivaizduoja, kaip tai padaryti, juk yra režisierių, kurie moka labai gražiai pakalbėti. (...) Kol valstybė nesupras, kad kultūra ir kalba yra kertiniai valstybės akmenys, ant kurių laikosi valstybė, ir visos kitos ministerijos yra tik pagalbinės ir apsauginės, - tol nebus to, ko visi norime, - normalios valstybės su prioritetu kultūrai", - metaforiškai kalbėjo F. Latėnas.

Pasak jo, Lietuvoje menininkai išstumiami iš gyvenimo, didelių problemų turi vyresnės kartos aktoriai, o Teatro sąjunga jais nesirūpina, nors ir egzistuoja.

Skirtingų kartų žinomi aktoriai - Andrius Bialobžeskis ir Tomas Vaisieta pastebi, kad ir tarp žmonių, ir tarp teatrų, apskritai visuomenėje vyrauja susvetimėjimas, nesusikalbėjimas, kai žmonės vienas apie kitą nieko nežino, net nesikalba ir vienas kito nesiklauso.

"Teatras politikoje - tai naujas žanras, kvaziteatras su diagnozuota šizofrenija, kai valstybė gyvena atsiskyrusi nuo savo žmonių", - sako A. Bialobžeskis. Kolegai oponuojantis T. Vaisieta sako, kad jam patinka šis laikas, jis aktyviai kviečiamas kaip skaitovas visoje Lietuvoje, o žmonių akys dega.

"Man patinka... Būna dvi trys dienos, kai lieki nereikalingas, tai tokia ilga diena pasidaro, net sunku sulaukti kitos dienos... Man nenuobodu gyventi. Ir nekreipiu dėmesio į "Sodrą" - tegul "zylioja" be manęs", - ironizavo garbaus amžiaus aktorius.

Negailestingas dabartinei politinei sistemai ir teatro būklei režisierius Jonas Vaitkus politines jėgas vadina "lovio partijomis", kultūros ministrus - partiečių "pastumdėliais", o politikus - "graibštukais".

"Apie kultūros politiką buvo kalbama tiek, kiek buvo perversmų valdžioje, bet iš esmės niekas nesikeičia. Aš galvoju, kad visa problema yra ta, kad nė viena partija neturi kultūros politikos gairių, kultūra jiems yra kaip priedėlis, nereikalingas dalykas. Kultūros ministrais renka tokius žmones, kurie galėtų būti pastumdėlio vietoje, neturėtų nei savo balso, nei savo nuomonės, nei supratimo apie visus tuos reiškinius. Tokia ministrų kaita - per 20 metų net keliolika pasikeitė. O kai nėra kultūros politikos teatro srityje, tęsiasi šoumenų šokis, ir dar tęsis ilgai", - prognozuoja režisierius Jonas Vaitkus.

"Jeigu valstybės tarnautojas būtų prilygintas kišenvagiui, prievartautojui ir būtų baudžiamas už tokius dalykus, tai galbūt truputį apsivalytume nuo to valdininkijos mėšlo, kuris tiesiog žlugdo iš esmės bet kokį progresą, bet kokią mintį, bet kokį gerą dalyką, kuris eina iš pavienių žmonių iniciatyvos. Bet nėra rimtų žmonių - yra naudos atstovai, vadinamieji "graibštukai", - sako J. Vaitkus.

Filosofas, Lietuvos kultūros kongreso tarybos pirmininkas Krescencijus Stoškus pagrindine šio meno problema laiko valdžios atitrūkimą nuo visuomenės ir skeptiškai vertina galimybes sulaukti geresnių kultūrai laikų.

"Galvojame, kad ateis gražios dienos, protingi žmonės, šviesūs, išsilavinę ateis į politiką, kuri bus orientuota į kultūrą. Drįsčiau pasakyti, kad tokių laikų mes niekada nesulauksim. Pati valdžia savo noru, savo apsišvietimu niekada to nepadarys, jeigu nebus visuomenės kontrolės. Kai galvojame, kaip sumažinti tą atotrūkį, kito kelio nėra, kaip įsipareigoti žmonėms, kurie yra susisaistę su kultūros procesu, yra jo kūrėjai, dalyviai, kaip jie mato perspektyvą susitelkti, susivienyti, kartu reikalauti. Bijau, kad mūsų inteligentijos gyvenimas yra toks įtemptas, jie taip apkrauti darbais ir yra stipriai susipriešinę per įvairias politines orientacijas, kad inteligentams susitarti yra labai sunku", - teigia filosofas.

Pasak jo, pradėti reikia ne iš naujo, o nuo to, kas jau yra padaryta, juolab mažyčiai žingsneliai žengti - Lietuvoje esama keleto gerų bazinių kultūros dokumentų. "Reikia daryti visus žygius, kad tie dokumentai pradėtų valstybėje funkcionuoti. Turiu omenyje Kultūros politikos nuostatus, priimtus 2001 metais, bet tie nuostatai gali pradėti veikti, jeigu bus parengta ilgalaikė kultūros raidos programa. Dešimt metų nepavyko tos programos parengti, dabar žada ją parengti šių metų pabaigoje. Antraip vėl tupinėsime aplinkui", - neabejojo K. Stoškus.

Vis dėlto geriausiu politikos dokumentu per visą nepriklausomybės laikotarpį filosofas įvardijo pernai Kultūros ministerijoje atlikto audito įvertinimą, kurio rekomendacijos per dešimt mėnesių nėra įgyvendintos. "Bet dirbant kultūros ministrui porą metų, kartais net metus, turėti kultūros politiką, manau, yra apskritai beviltiškas dalykas", - realistiškai pripažino K. Stoškus.
Kitos konferencijos
2017-10-04 12:33
Lietuva dėl ŽIV situacijos sulaukė ir pagyrų, ir raginimų
2017-10-04 11:29
Lietuva dėl ŽIV situacijos sulaukė ir pagyrų, ir raginimų
2017-09-07 13:50
Naujoji žemės ūkio ir maisto taryba kritikuoja Žemės ūkio rūmus ir žada tapti tikraisiais žemdirbių atstovais
2017-06-01 12:37
Grupės TALKA atstovai: vardas ir pavardė pagrindiniame paso puslapyje - tik valstybine kalba
2017-05-22 18:11
Pasaulio fitneso federacijos prezidentas E. Daubaras apgailestauja, kad federacijos veikla nesulaukia palaikymo Lietuvoje
2017-04-26 12:53
Sukurta Lietuvos vaikų sveikatos stebėsenos informacinė sistema
2017-03-30 13:39
Profsąjungos: ilgesni mokslo metai geresnių rezultatų neduos
2017-03-25 17:27
Ukrainiečių istorikas: filmas "Voluinė" - vienpusė istorijos traktuotė
2016-11-30 13:55
Sąjūdiečiai apgailestauja, kad šie metai nebuvo paskelbti Gedimino metais
2016-10-19 13:20
Į kovą su ŽIV ir AIDS stoja ne valstybė, o nevyriausybinės organizacijos
 1 | 2 | 3 | 4 | 5  »»
© 2016, Lietuvos naujienų agentūra ELTA. Visos teisės saugomos. Platinti kopijuoti be Eltos sutikimo draudžiama.