In In English По-русски По-русски
Konferencijų salė Įvykusios konferencijos
| Apie mus TOP 10 Kontaktai
Elta
2017-11-17, penktadienis
Registracija
Greita paieska detali paieska
Eltos gidai
Arhyvai
Mano ELTA:        atsijungti Naujienos
ĮVYKUSIOS KONFERENCIJOS
Į titulinį Spausdinti
2010-05-25 16:16
Diskusija: ministras-lėlė komandoje ar strategas, atsakingas už strategijos įgyvendinimą?
Vilnius, gegužės 25 d. (ELTA). Lietuvoje per dvejus metus kadrų politikoje vyksta intensyvi kaita. Nekalbant apie politinio pasitikėjimo asmenis, pasikeitė generalinis prokuroras, kariuomenės, Valstybės saugumo departamento, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos vadai, Susisiekimo ministerijai pavaldžių institucijų vadovai. Be to, net ir kaimiškose rajonuose, seniūnijose keičiasi seniūnai ar seniūnaičiai. Kokios priežastys lemia dažną aukštų pareigūnų kaitą - jie rotuojami, nes blogai dirba, ar dėl to, kad postus užima savos aplinkos žmonės?

Pasak Vyriausybės kanclerio Deivido Matulionio, bet kurioje valstybėje pareigūnų kaita, rotacija yra natūralus reiškinys. Jis neslėpė, kad Vyriausybės personalo politikoje yra įvairių pasiūlymų ją keisti.

"Valstybės tarnyboje yra per mažai motyvacijos į konkrečius rezultatus", - sakė D. Matulionis antradienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje diskusijoje "Kodėl lekia aukštų pareigūnų galvos?".

Vyriausybės kancleris pabrėžė, kad Andriaus Kubiliaus vadovaujamoje Vyriausybėje, įgyvendinus valstybės tarnybos reformą, ministerijų sekretoriai tapo viceministrais. Iki 2009 metų viceministrų, valstybės sekretorių, sekretorių buvo 75, o po reformos liko 53. Tokiu būdu buvo sutaupyta lėšų, atsisakyta aukštų pareigūnų. Lyginant su 2009-ųjų pradžia, valstybės tarnyboje darbuotojų sumažėjo apie 5 tūkst.

"Lietuva yra kraštas, kur tie žmonės, valstybės tarnautojai, anksčiau ar vėliau yra panaudojami kitose pareigybėse, todėl yra mistifikuojama situacija. Iš 75 žmonių 17 liko panašiose pozicijose, tapo kancleriais arba viceministrais, tiktai 17 iš 75 išėjo iš valstybės tarnybos, visi kiti gavo vienokias ar kitokias pozicijas", - komentavo Vyriausybės atstovas.

Kalbėdamas apie įstaigas, nepavaldžias Vyriausybei, D. Matulionis sakė, kad teisėsaugos institucijų darbuotojų kaitą lemia tai, kad netenkina nusikalstamumo lygis, asmeninių santykių įsišaknijimas. Teisėsaugos institucijų vadovų kaita, anot D. Matulionio, yra ne Vyriausybės, o Seimo ir Prezidentūros klausimas.

Socialdemokratų lyderio Algirdo Butkevičiaus manymu, daugelyje demokratinių šalių yra išlikęs valstybės valdymo tęstinumas, kai keičiasi Vyriausybės ar dauguma Seime. Tuo tarpu Lietuvoje tokio tęstinumo dar nėra. Tai esą yra viena iš kadrų kaitos priežasčių. Dažnas aukštas pareigas einantis ministerijos valdininkas nesugeba parengti Vyriausybės nutarimo ar įstatymo projekto. Anot jo, neturint kompetentingų žmonių, nebus valstybės ateities.

"Man, kaip žmogui, atėjusiam vadovauti ministerijoms, tikrai niekada nekilo klausimas (...) peržiūrėti visus kadrus, kurie sėdi ministerijoje, kuriai jis partijai priklauso, ir galėčiau pateikti nemažai pavyzdžių, kur priklausė ir liberalams, šiuo metu išliko ministerijoje ir dirbo. Valstybės sėkmė priklauso nuo kompetentingos komandos ir nuo turimos ilgalaikės, trumpalaikės strategijos. Jeigu kompetentinga komanda gali turėti viziją, nepriklausomai, ar tai krizinis ar pakilimo laikotarpis, jie turi būti motyvuoti į rezultatų siekimą. Kol turėsime keistą požiūrį į kadrų formavimą skiriant jiems eiti atsakingas pareigas, tai mes toje baloje labai ilgai minkysimės", - teigė Seimo opozicijos atstovas.

Liaudininkų lyderė, pirmoji Premjerė Kazimira Prunskienė prisiminė, kad jos vadovaujamo Ministrų Kabineto nariai buvo vienos ar kitos srities specialistai. Formuojant pirmąją Vyriausybę, joje dominavo Sąjūdžio atstovai, kurie sugebėjo geriausiai tvarkyti vieną ar kitą sektorių. K. Prunskienės teigimu, nebuvo nesusipratimo tarp lyderio ministro, ministerijos komandos ir visuomenės, kaip dažnai yra šiuo metu. Ji teigė pastebinti, jog į aukštus valdžios postus ateina žmonės, nepraėję profesinės ar valstybinės karjeros laipteliais.

"Dabar tas principas sumenkėjo iki minimumo. Žiūrint į šiandienos situaciją, kaip klostosi reikalai kadrų politikoje prie konservatorių dominavimo, keturių partijų koalicijos laikais pavadinti objektyviu niekaip negali. Pirmiausia buvo išplėtota politinio pasitikėjimo pareigūnų sudėtis. Tai buvo padaryta dėl to, kad būtų galima neva teisėtai pakeisti tuos pareigūnus. Automatiškai ministerijos tapo labiau politizuotos", - sakė profesorė K. Prunskienė.

Tuo tarpu "tvarkietis" Valentinas Mazuronis akcentavo, jog daugelis politinių partijų narių mano, kad partija yra savotiška darbo birža. Jis negailėjo kritikos dabartiniams valdantiesiems. Esą pastarieji turi nedaug laiko, tad į aukštus postus skubiai, greitai "stumia" savus žmones.

"(...) nes rytoj gali nebelikti. O kaip tam vilkui pažymėti teritoriją reikia. Pažymėsi teritoriją, po to ji bus kaip sava", - ironizavo parlamentaras.

Kita vertus, jis palaikė poziciją, jog ministrai turėtų atsivesti viceministrus.

Diskusijos dalyviai sutarė, kad dėl vadinamojo "galvų lėkimo" blogėja ne situacija valstybėje, žmonės emigruoja.

"Manau, kad reikėtų atsisakyti noro (...) ir pagesinti tose partijose karštų galvų ir spaudžiančių ambicijas, nesiekti statyti savų. Iš kitos pusės, kitų nereikia labai stipriai saugoti. Turi būti rotacija, kaita, bet ji turi būti labai aiškiai sudėliotais kriterijais, vertybėmis", - sakė V. Mazuronis.

"Iš tikrųjų manau, kad čia daug kas priklauso ne nuo partijos geros valios, bet nuo pačios visuomenės pasirinkimo, renkant Seimą. Seimo kokybė lemia ir Vyriausybės kokybę. Pats sunkiausias uždavinys - padėti visuomenei susiorientuoti vertybėse, kriterijuose pasirenkant pačius parlamentarus. Čia įvyksta esminė klaida, dezorientacija", - antrino liaudininkų lyderė K. Prunskienė.

"Vyriausybei nėra jokio nusiteikimo be reikalo tas galvas kapoti. Yra nusiteikimas būtinoms reformoms. Akivaizdu, kad ministrai, ministerijos turi būti stiprūs, turi būti vidinis ministerijoje tarpusavio pasitikėjimas. Dabartinėje Vyriausybėje kaip tik ir vykdoma valstybės tarnybos reforma. Labai svarbus principas - rotacija, jis iki šiol nebuvo įgyvendintas. Dabar tą turime įgyvendinti ne vien savanoriškai, bet net savotiškai privaloma tvarka. Po tam tikro laiko, kadencijos, jeigu jis (valdininkas.- ELTA) kompetentingas teisininkas ar ekonomistas, turi dirbti ne vienoje, bet kitoje ministerijoje, įstaigoje, Vyriausybėje", - apibendrino D. Matulionis.
Kitos konferencijos
2017-10-04 12:33
Lietuva dėl ŽIV situacijos sulaukė ir pagyrų, ir raginimų
2017-10-04 11:29
Lietuva dėl ŽIV situacijos sulaukė ir pagyrų, ir raginimų
2017-09-07 13:50
Naujoji žemės ūkio ir maisto taryba kritikuoja Žemės ūkio rūmus ir žada tapti tikraisiais žemdirbių atstovais
2017-06-01 12:37
Grupės TALKA atstovai: vardas ir pavardė pagrindiniame paso puslapyje - tik valstybine kalba
2017-05-22 18:11
Pasaulio fitneso federacijos prezidentas E. Daubaras apgailestauja, kad federacijos veikla nesulaukia palaikymo Lietuvoje
2017-04-26 12:53
Sukurta Lietuvos vaikų sveikatos stebėsenos informacinė sistema
2017-03-30 13:39
Profsąjungos: ilgesni mokslo metai geresnių rezultatų neduos
2017-03-25 17:27
Ukrainiečių istorikas: filmas "Voluinė" - vienpusė istorijos traktuotė
2016-11-30 13:55
Sąjūdiečiai apgailestauja, kad šie metai nebuvo paskelbti Gedimino metais
2016-10-19 13:20
Į kovą su ŽIV ir AIDS stoja ne valstybė, o nevyriausybinės organizacijos
 1 | 2 | 3 | 4 | 5  »»
© 2016, Lietuvos naujienų agentūra ELTA. Visos teisės saugomos. Platinti kopijuoti be Eltos sutikimo draudžiama.