In In English По-русски По-русски
Konferencijų salė Įvykusios konferencijos
| Apie mus TOP 10 Kontaktai
Elta
2017-11-24, penktadienis
Registracija
Greita paieska detali paieska
Eltos gidai
Arhyvai
Mano ELTA:        atsijungti Naujienos
ĮVYKUSIOS KONFERENCIJOS
Į titulinį Spausdinti
2010-08-12 15:12
Teismus jau pradeda pasiekti verslininkų ieškiniai dėl galimai nesąžiningos bankų veiklos
Vilnius, rugpjūčio 12 d. (ELTA). Teismuose jau pradeda formuotis verslo bylinėjimosi su bankais praktika: tokių bylų, kuriose verslas gina savo interesus, jau yra, teigė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Ekonominių interesų departamento direktorius Marius Močiulskis.

"Liepą į mus kreipėsi teismas dėl išvadų keturiuose ieškiniuose. Prasideda teismų praktika dėl tokių dalykų, kai bankas perima turtą, nutraukia sutartį, reikalauja grąžinti skolą", - sakė M. Močiulskis ketvirtadienį per apskritojo stalo diskusiją, vykusią Eltos konferencijų salėje.

Apie tai, kad ieškinių bankams ateityje gali būti ir daugiau, kalbėjo verslininkas Antanas Bosas. Jis apgailestavo, jog kol kas Lietuvoje nėra susiformavusios teisminės praktikos nagrinėjant bylas dėl galimo sąmoningo kreditavimo sąlygų bloginimo.

"Verslininkai buriasi, konsultuojasi, ieško advokatų, kurie padėtų bylinėtis su bankais, ir tas bus, bet tam reikia laiko. Ir per tą laiką daug mokesčių mokėtojų bankrutuos", - sakė A. Bosas.

Verslininkas įtaria Lietuvoje veikiančius Skandinavijos bankus galimais karteliniais susitarimais, užsienio bankus - įtakos sferų pasidalinimu.

"Išsivysčiusių šalių bankai pasidalino Rytų Europą. Lietuvos klientas neturi alternatyvos kreiptis į ne Skandinavijos banką. Čia yra gryniausias monopolis. Mūsų lietuviški bankai, jei imsi Šiaulių, Ūkio, Medicinos ir "Snorą", nors jo irgi nepavadinsi lietuvišku, yra su mažomis galimybėmis ir labai brangūs. Štai viena verslo struktūra susirado banką, kuris iš Austrijos gauna produktą ir galėtų perfinansuoti, o kai sužinojo koks bankas finansuoja, pasakė: atsiprašau, mes čia neturime teisės lįsti, nes tai yra skandinavų regionas. O šie nelenda į Rumuniją, Bulgariją ir kitą regioną", - pasakojo A. Bosas.

Verslininko įsitikinimu, bankai pelnosi iš savo klientų nesėkmių. "Tuos projektus, kuriuos kredituoja skandinavų bankai ir kurie bankrutavo ir pereina bankų nuosavybėn, perperka praktiškai antrinės tų pačių bankų įmonės už tam tikras sumas. Lyg skelbiamas aukcionas, kažkas daroma, bet iš 47 objektų tik 4 nupirkti iš šalies, visi kiti - bankų antrinių įmonių. (...) Jie patys sudiktuoja kainas šiek tiek jas pakėlę nuo pradinės kainos, bet jie norės realizuoti už 3-4 metų, kai kainos bus ne tokios. Vadinasi, jie savo atsiims su kaupu - palūkanomis ir dar tam tikromis maržomis", - dėstė A. Bosas.

Verslininkas sakė geranorišką bendradarbiavimą suvokiąs kaip galimybę tartis, pavyzdžiui, dėl kredito grąžinimo atidėjimo, galimybės kurį laiką nemokėti palūkanų.

"Bankas vis tiek uždirbs, jo pagrindinė funkcija yra ne smaugti verslą, o su juo bendradarbiauti, kad parduotų pinigus. Bet smaugiant ir perimant projektus yra didesnė nauda. Savo šalyje jie to negalėtų padaryti", - įsitikinęs A. Bosas.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovas pateikė pavyzdžių, kaip bankų diktatas veikia ir paprastų žmonių gyvenimą.

"Prieš keletą metų Vyriausybė paskelbė, kad padidina pensijas 20 litų. Kitą mėnesį mūsų instituciją apipila skundais. Jų esmė: iki tol mokėjo už pavedimą litą, o dabar - keturis. Situacijos nepavyko išsiaiškinti, Lietuvos bankas sako, kad įvedė naują sistemą", - pasakojo M. Močiulskis.

Jo teigimu, įsigaliojus nesąžiningos komercinės veiklos įstatymui, tarnyba jau turi galimybių ir pati taikyti bankams sankcijas.

"Šiemet bankai "Snoras", SEB buvo nubausti už vartojimo kreditų vienašališką palūkanų pakėlimą. Tai lietė apie 150 tūkst. vartotojų. Kai kurie žmonės to net nesužinojo, kadangi penkiais litais padidėjo, kitam 40 litų, mes tą pastebėjome, taikėme ekonomines sankcijas ir bankai įsipareigojo šitas sąlygas panaikinti. Tiems vartotojams, kurie buvo pas mus atvykę, pinigai buvo grąžinti", - dėstė M. Močiulskis.

Finansų analitikas Stasys Jakeliūnas yra įsitikinęs, kad priežastis, kodėl susidarė tokia situacija, atskleistų išsamus parlamentinis tyrimas dėl krizės priežasčių.

"Tada mes turėtume pilnesnį vaizdą, reikėtų tą tyrimą padaryti tarptautinį. Švedijos parlamentas atliko krizės Baltijos valstybėse tyrimą. Lietuvoje tokio tyrimo nėra", - sakė S. Jakeliūnas.

Seimo biudžeto ir finansų komiteto narys Vytautas Galvonas pažadėjo pasidomėti Švedijos tyrimu. Jo manymu, situaciją pagerintų Lietuvos valstybinio komercinio banko atsiradimas.
Kitos konferencijos
2017-10-04 12:33
Lietuva dėl ŽIV situacijos sulaukė ir pagyrų, ir raginimų
2017-10-04 11:29
Lietuva dėl ŽIV situacijos sulaukė ir pagyrų, ir raginimų
2017-09-07 13:50
Naujoji žemės ūkio ir maisto taryba kritikuoja Žemės ūkio rūmus ir žada tapti tikraisiais žemdirbių atstovais
2017-06-01 12:37
Grupės TALKA atstovai: vardas ir pavardė pagrindiniame paso puslapyje - tik valstybine kalba
2017-05-22 18:11
Pasaulio fitneso federacijos prezidentas E. Daubaras apgailestauja, kad federacijos veikla nesulaukia palaikymo Lietuvoje
2017-04-26 12:53
Sukurta Lietuvos vaikų sveikatos stebėsenos informacinė sistema
2017-03-30 13:39
Profsąjungos: ilgesni mokslo metai geresnių rezultatų neduos
2017-03-25 17:27
Ukrainiečių istorikas: filmas "Voluinė" - vienpusė istorijos traktuotė
2016-11-30 13:55
Sąjūdiečiai apgailestauja, kad šie metai nebuvo paskelbti Gedimino metais
2016-10-19 13:20
Į kovą su ŽIV ir AIDS stoja ne valstybė, o nevyriausybinės organizacijos
 1 | 2 | 3 | 4 | 5  »»
© 2016, Lietuvos naujienų agentūra ELTA. Visos teisės saugomos. Platinti kopijuoti be Eltos sutikimo draudžiama.