In In English По-русски По-русски
Konferencijų salė Įvykusios konferencijos
| Apie mus TOP 10 Kontaktai
Elta
2017-11-18, Šeštadienis
Registracija
Greita paieska detali paieska
Eltos gidai
Arhyvai
Mano ELTA:        atsijungti Naujienos
ĮVYKUSIOS KONFERENCIJOS
Į titulinį Spausdinti
2010-08-19 16:19
Ryškėja vėtros padarytos žalos mastai, įstatyminės spragos
Vilnius, rugpjūčio 19 d. (ELTA). Vis dar likviduojant praūžusios vėtros padarinius, jau ryškėja jos padarytos žalos mastai, įvairios tarnybos vardina išmoktas pamokas ir siūlymus tobulinti tam tikrus įstatymus.

Vėtra Lietuvoje prasiautė prieš daugiau nei pusantros savaitės, rugpjūčio 8 dieną. Nors įvairios institucijos dar labai nedrąsiai vardina skaičius, jau aiškėja preliminarūs jos padaryti nuostoliai.

"Rytų skirstomieji tinklai" (RST), pasak akcinės bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojo ir elektros tinklo direktoriaus Virgilijaus Žukausko, patyrė maždaug 2 mln. litų nuostolių. Vien Varėnos rajone pastatyta apie 200 atramų, tai yra apie 10 kilometrų linijų, nutiesta maždaug 5 kilometrai kabelio.

"Valstybiniuose miškuose praradimai - daugiau kaip 400 tūkst. kubinių metrų. (...) Tai sudaro - apie 20 mln. litų valstybiniams miškams, panašūs nuostoliai dėl netekimų ir privačių miškų savininkams", - sakė generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas ketvirtadienį per spaudos konferenciją Eltoje.

B. Sakalauskas tikino, kad kovai su stichinės nelaimės padariniais, kuria buvo paskelbta vėtra, yra galimybė gauti paramos iš Europos Sąjungos fondų, dokumentai tam jau yra rengiami.

Trečdalis išverstų medynų yra jaunuolynai, tačiau, pasak generalinio miškų urėdo, praradimai dėl prieaugio dar nepaskaičiuoti, o ir skubėti tai daryti nėra tikslo, nes niekas jų nekompensuos.

"Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama bus suteikiama miškų atkūrimui. Ten, kur išversta, išlaužyta, jeigu bus iškirsta plynai, bus galima pasinaudoti parama ir 80 proc. išlaidų sodinimui bus kompensuota. Čia susidarys apie 2000 hektarų. Tik valstybinių miškų sistema turi rimtus medelynus, tai mes pasiruošę užauginti reikiamą kiekį sodmenų", - teigė B. Sakalauskas.

Pasak generalinio miškų urėdo, parama miškų savininkams prasideda nuo metodinės paramos.

"Pasiūlymų pirkti, kirsti mišką jau padvigubėjo laikraščiuose. Mes sąmoningai mažiname savo pardavimus, atsirado paklausa iš privačių miškų. Pirkimas prasidės", - teigė B. Sakalauskas.

Anot Varėnos mero Vido Mikalausko, vėtros padaryti nuostoliai rajono gyventojams ir miestui gali siekti maždaug 3 mln. litų. Meras tikisi, kad tvarkingai parengus visus dokumentus lėšų bus gauta iš rezervo.

"Neskubam skaičiuoti, kadangi nėra ir laiko, ir galimybės tiksliai suskaičiuoti. Gyvenamųjų namų sugriauta už maždaug 940 tūkst. litų, šie skaičiai bus tikslinami, kadangi gavome nemažai labdaros statybinėmis medžiagomis, mediena, žvyro, transporto paslaugų, medienos išpjovimo darbų. Skaičiai gali šiek tiek mažėti, bet dar yra vienkiemių, kaimų, kur dar nėra apskaičiuota. Labai daug apgadinta ūkinių pastatų, čia nuostoliai gali siekti milijoną litų. Visas infrastruktūros, viešųjų erdvių tvarkymas irgi mums kainuos labai daug. Kitos savaitės pabaigoje galėsime preliminarius skaičius skelbti, kadangi ir Finansų ministerija mane ragina pateikti jiems preliminarius skaičiavimus", - sakė V. Mikalauskas.

Meras nekeiksnoja valdžios, giria skubiai į pagalbą išsiruošusias tarnybas ir pažymi, kad valstybė dar neturėjo tokių didelių pamokų.

"Informacijos skleidimas buvo ribotas, nes aš pats po vėtros iki 10 val. negalėjau susisiekti. Gyvenu Perlojoje prie miško, išvažiuoti buvo neįmanoma, užverstas kelias, telefonas neveikia, kompiuteris neveikia", - pasakojo V. Mikalauskas.

Meras sako kontaktus su Vyriausybės atstovais užmezgęs jau sekmadienio (rugpjūčio 8 dienos - ELTA) popietę ir palaiko juos iki šiol. Pirmadienį Prezidentūros atstovai atsiklausė, ar yra reikalinga reaguoti. "Tokiais atvejais aš manau, kad kuo daugiau aukšto lygio svečių, tuo daugiau jie trukdo organizuoti darbus. Sekmadienis ir pirmadienis buvo intensyvus, sudėtingas, ir esu dėkingas Vyriausybės nariams ir Prezidentei, kad tuo metu netrukdė. Jų reakcija buvo savalaikė", - tikino V. Mikalauskas.

Vieno miškingiausių ir labiausiai nuo vėtros nukentėjusių rajonų meras nemato nieko blogo ir dėl to, kad Premjeras Andrius Kubilius nenutraukė atostogų, ir šmaikštauja, kad gal taip net ir geriau.

"Tikrai nėra to blogo, kad Premjeras atostogauja. Finansų ministrė puikiai susitvarkė, palaikome kiekvieną dieną kontaktus, ir aš pajuokauju, kad dar geriau, kad Premjeras atostogauja", - šypsojosi V. Mikalauskas.

Meras labai gyrė įvairias tarnybas - policiją, kelininkus, energetikus, miškininkus, medikus, ugniagesius.

"Mane kaip merą baugino, kaip čia bus viskas. Kai man pačiam tą naktį teko išgyventi ir pamatyti padarinius, aš net pats sunkiai suvokiu, kas įvyko. Mano reakcija buvo, kad pirmiausia reikia padėti žmonėms. Medikai įsijungė jau pirmosiomis valandomis, nors turėjo nepaprastai sunkias sąlygas. Įsivaizduokite - vaizdas tarsi 100 suvirinimo aparatų vienu metu dirbtų, visas dangus šviečia, viesulas, o tuo metu jau vyko gelbėjimo darbai", - pasakojo V. Mikalauskas.

Meras sakė, jog didžiausia baimė jį apima pagalvojus, kas galėjo atsitikti, jei šis viesulas būtų prasiautęs savaite anksčiau, kai ten vyko muzikos festivalis "Tamsta muzika". "Reikia pamatyti dabar tą teritoriją, kur buvo 5 tūkst. žmonių apsistoję palapinėse", - sakė V. Mikalauskas.

Meras sakė pasimokęs iš nelaimės ir kitąmet biudžete bus ieškoma lėšų tam, kad seniūnijos ir vietinės ugniagesių komandos būtų aprūpintos reikiama technika. "Keisime šluotas, grėblius, žoliapjoves į rimtesnę techniką. Dabar mes kėlėme pažįstamus pardavėjus, kad galėtume paimti benzopjūklus, kirvius", - pasakojo V. Mikalauskas.

Meras sakė, jog mieste reikia išspręsti ir aprūpinimo elektros energija ekstra atvejais klausimą, labiau pasiturintiems ir atokiau gyvenantiems žmonėms jis rekomenduoja pagalvoti apie generatoriaus įsigijimą. Varėnos meras gana skeptiškai vertina ir pareiškimus, kad žmonių gyvybes išgelbėtų pranešimai į mobiliuosius telefonus trumposiomis žinutėmis, mat mobilusis ryšys kritiniu metu buvo pradingęs.

RST generalinio direktoriaus pavaduotojas teigė, kad ši vėtra parodė, jog yra teisingai pereinama nuo oro linijų, kabelių tiesimo link.

"Oro linijos visada bus pažeidžiamos, esant tokiems dalykams. Vienintelė išeitis yra kabeliuoti kabeliuoti, ką mes nuo 2002 metų ir kryptingai darome. Pakeisti visas oro linijas į kabelines, švelniai sakant, yra problemiška, kadangi mes jų turime pusantro karto žemės rutulį apjuost. Tai kainuotų apie 3-4 mlrd. litų", - sakė V. Žukauskas.

Pasak jo, tiesiant kabelius susidurta su servitutų nustatymo problema, ir tai galėtų būti griežčiau teisiškai reglamentuota.

Esant tokioms nelaimėms, pasak RST generalinio direktoriaus pavaduotojo, įmonė turi savo tvarką, kaip reikia reaguoti. Jau sekmadienį ryte buvo organizuota 50 brigadų, o pirmadienį stichijos padarinius jau šalino 100 brigadų. Vien Varėnos rajone elektros buvo netekę apie 9,5 tūkst. vartotojų, Trakų rajone - 6,5 tūkst. vartotojų.

Ši vėtra parodė, kad įstatyminėje bazėje yra neatitikimų, sakykime, dėl oro linijų trasų valymo, saugos zonoje reikia gauti miško savininko sutikimą. "Savininką surasti, priprašyti, kad išimtų mūsų vardu leidimą yra sudėtinga. Gavome iš Energetikos ministerijos paklausimą, ką reikėtų keisti, kad būtų ištaisyta", - sakė V. Žukauskas.

RST generalinio direktoriaus pavaduotojas taip pat kalbėjo apie tai, kad reikėtų bendro plano su miškininkais, kaip reaguoti tokių situacijų atveju. Tam pritarė ir generalinis miškų urėdas.

Pasak generalinio miškų urėdo B. Sakalausko, pirmoji pamoka, į kurią buvo greitai sureaguota, teko greitai ruošti supaprastintas miškų kirtimo tvarkas.

"Ne visai tobulai, bet gal mes paruošime aiškesnę tvarką, ministerijos dirbs tą darbą. Ruošiami reglamentas dėl miško kirtimo, medžių išėjimo, taip pat ir po trasomis", - sakė B. Sakalauskas.

Generalinis miškų urėdas sakė, kad iki šiol iš nelaimės mokomasi, kaip civilizuotai organizuoti darbus. "Pradedant nuo medienos prekybos sutarčių, Matyt, sutartyse atsiras ir stichinių nelaimių sąvokos, ir medienos pirkėjai galės reaguoti kitaip nei dabar. Mokomės organizavimo, perkelti 500 darbuotojų į kitą regioną, juos apgyvendinti, perkelti techniką, peržiūrėti sąmatas. Mano pasirašyti 2-3 norminiai aktai gimsta kiekvieną dieną", - sakė B. Sakalauskas.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Žemės ūkio ministerijos atstovas Vilius Rekevičius teigė, kad nors ši nelaimė ir nepalietė pasėlių, nes vėjai prasiautė didesniame aukštyje, ji dar kartą parodo, kaip yra svarbu juos deklaruoti ir apsidrausti.

"(...) dar birželį vyko diskusijos apie pasėlių deklaravimą ir jų draudimą, kai ūkininkai viešai diskutavo, kad tokios bėdos nutinka kartą per 10 metų, ir todėl draustis nelabai yra prasmės", - priminė V. Rekevičius.

Žemės ūkio ministerijos atstovas teigė, kad po vėtros operatyviau tokiose situacijose reaguoti buvo nurodyta Utilizavimo įmonės vadovybei.
Kitos konferencijos
2017-10-04 12:33
Lietuva dėl ŽIV situacijos sulaukė ir pagyrų, ir raginimų
2017-10-04 11:29
Lietuva dėl ŽIV situacijos sulaukė ir pagyrų, ir raginimų
2017-09-07 13:50
Naujoji žemės ūkio ir maisto taryba kritikuoja Žemės ūkio rūmus ir žada tapti tikraisiais žemdirbių atstovais
2017-06-01 12:37
Grupės TALKA atstovai: vardas ir pavardė pagrindiniame paso puslapyje - tik valstybine kalba
2017-05-22 18:11
Pasaulio fitneso federacijos prezidentas E. Daubaras apgailestauja, kad federacijos veikla nesulaukia palaikymo Lietuvoje
2017-04-26 12:53
Sukurta Lietuvos vaikų sveikatos stebėsenos informacinė sistema
2017-03-30 13:39
Profsąjungos: ilgesni mokslo metai geresnių rezultatų neduos
2017-03-25 17:27
Ukrainiečių istorikas: filmas "Voluinė" - vienpusė istorijos traktuotė
2016-11-30 13:55
Sąjūdiečiai apgailestauja, kad šie metai nebuvo paskelbti Gedimino metais
2016-10-19 13:20
Į kovą su ŽIV ir AIDS stoja ne valstybė, o nevyriausybinės organizacijos
 1 | 2 | 3 | 4 | 5  »»
© 2016, Lietuvos naujienų agentūra ELTA. Visos teisės saugomos. Platinti kopijuoti be Eltos sutikimo draudžiama.