In In English По-русски По-русски
Konferencijų salė Įvykusios konferencijos
| Apie mus TOP 10 Kontaktai
Elta
2017-11-22, trečiadienis
Registracija
Greita paieska detali paieska
Eltos gidai
Arhyvai
Mano ELTA:        atsijungti Naujienos
ĮVYKUSIOS KONFERENCIJOS
Į titulinį Spausdinti
2010-08-26 15:30
Diskusija: ar Lietuva pakankamai gina savo piliečius užsienyje?
Vilnius, rugpjūčio 26 d. (ELTA). Dažnai pasigirsta priekaištų, kad Lietuvos diplomatinės atstovybės užsienyje nepakankamai gerai atstovauja lietuvių interesams, tačiau pagalbos prašantieji raginami prisiimti asmeninę atsakomybę, o ne vien tiktai kaltinti valdžią.

Tokie atvejai, kaip terorizmu įtariamos klaipėdietės Eglės Kusaitės sulaikymas Maskvoje, Valstybės saugumo departamento karininko Vytauto Pociūno žūtis Breste, dviratininko Raimondo Rumšo žmonos sulaikymas su vaistais Prancūzijoje ar pastarosiomis dienomis eskaluojamas Vilniaus raitosios policijos vado Laimono Bankausko pričiupimas su narkotinėmis medžiagomis Baltarusijoje, pagalba merginoms išvežtoms užsiimti prostitucija ar prekybos žmonėmis aukoms, Lietuvos jūrininkų išvadavimas iš piratų parodo, kaip Lietuva sugeba padėti savo piliečiams, tai savotiškas egzaminas mūsų šaliai, teigė ketvirtadienį naujienų agentūroje ELTA surengtos diskusijos "Ar gina Lietuvos valstybė savo piliečius užsienyje?" dalyviai.

Žalgirio judėjimo atstovas Gediminas Jakavonis priminė prancūzų aktorės Mari Trentinjan (Marie Trintignant) nužudymą 2003-iaisiais ir Prancūzijos veiksmus padedant savo valstybės piliečiui, moters žudikui Bertranui Kanta (Betrand Cantat). Tuo tarpu R. Rumšo atveju Lietuvos veiksmai Prancūzijoje buvo priešingi. Etalonu galima laikyti ir amerikiečius, kurie visada padeda savo piliečiui. Tokie pavyzdžiai, anot G. Jakavonio, esą parodo skirtingų valstybių skirtingus požiūrius į piliečių interesų atstovavimą užsienyje.

Parlamentaras, Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Egidijus Vareikis pirmiausia kėlė klausimą, ar visi piliečiai, išvykę iš Lietuvos, nori būti ginami. Pastariesiems jis priskyrė nelegaliai išvykusius asmenis.

"Kol bėdos neatsitinka, visi sako, jog reikia nuo valdžios bėgti kuo toliau. Kai kas nors atsitinka, tai tada sako, kad valdžia mūsų negina. Yra dvi medalio pusės", - kalbėjo E. Vareikis.

Jis stebėjosi, kodėl vieni asmenys, pakliuvę į bėdą, ginami aukščiausiu lygiu, o kiti - ne.

"Amerika ar Prancūzija gina savo piliečius, bet tie piliečiai myli savo šalis, nuo jų neslepia savo likimo, pajamų", - dėstė konservatorius.

Seimo narys Saulius Pečeliūnas siūlė kaltę suversti ne valstybei, o atsigręžti į patį pilietį, prieš darant kokį nors veiksmą pagalvoti, ar jis yra teisus. S. Pečeliūno vertinimu, tautiečiai dažniausiai apie savo veiksmų teisėtumą negalvoja.

Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Rolandas Paulauskas, lygindamas Lietuvos pagalbą savo piliečiams su kitomis valstybėmis, sakė, jog reikia atsižvelgti į šalių svorį.

"Reikia nevaidinti sau, kad mes šitoje Europos Sąjungoje grojame pirmais smuikais ir į mūsų žmones bus žiūrima taip pat, kaip į jų žmones. Deja, taip nėra, nors tai deklaruojame. Kai žūva koks nors vienas europietis, dažnai praneša viso pasaulio žiniasklaida, o kai tą pačią dieną žūsta tūkstančiai Pakistano ar Afganistano gyventojų, pasako, kad žuvo šimtas ar tūkstantis. Vadinasi, yra skirtumas tarp Europos ir kito pasaulio gyventojo. Europos viduje yra lygiai toks pats skirtumas tarp buvusių tarybinių, postkomunistinių respublikų ir tų senųjų Europos gyventojų", - komentavo R. Paulauskas.

Kalbėdamas apie emigrantus, R. Paulauskas teigė, kad nepakanka vien konsulinio skyriaus telefono numerio, kuris atsiunčiamas į mobilųjį telefoną vos kirtus užsienio valstybės sieną. Anot jo, Lietuva galėtų turėti daugiau savo diplomatinių atstovybių svetur, bet šalis, kuri besiskolindama vos patenkina savo poreikius, tam šiuo metu neturi lėšų.

Filosofo Vytauto Rubavičiaus vertinimu, Lietuvos masinėje sąmonėje dar ilgai nebus diegiama pavyzdžių, kad valstybė, tauta sutelkia visas savo jėgas ir įvykdo priedermę ginti savo piliečius. Jis sakė, kad valstybės funkcija yra ne "ištraukti" žmogų iš keblių situacijų, o jį ginti.

"Kitaip tariant, suteikdama visą pagalbą savo piliečiui užsienyje, nepaisant, kas jis būtų. Valstybė neturi jo ištraukti iš teismo, bet ji suteikia visą reikiamą juridinę, kitokią pagalbą. Tai daro visos civilizuotos ir stiprios šalys, kuriose yra reali demokratija. Ta gynyba yra ne apginti nuo kažko, bet suteikti realią pagalbą. (...) Kaip valstybė elgiasi su savo piliečiais, koks valstybinis ir politinio elito požiūris į savo piliečius yra čia, gyvenamojoje vietoje, jis vienaip ar kitaip transliuojamas per valstybės sukurtus mechanizmus visur", - sakė pašnekovas.
Kitos konferencijos
2017-10-04 12:33
Lietuva dėl ŽIV situacijos sulaukė ir pagyrų, ir raginimų
2017-10-04 11:29
Lietuva dėl ŽIV situacijos sulaukė ir pagyrų, ir raginimų
2017-09-07 13:50
Naujoji žemės ūkio ir maisto taryba kritikuoja Žemės ūkio rūmus ir žada tapti tikraisiais žemdirbių atstovais
2017-06-01 12:37
Grupės TALKA atstovai: vardas ir pavardė pagrindiniame paso puslapyje - tik valstybine kalba
2017-05-22 18:11
Pasaulio fitneso federacijos prezidentas E. Daubaras apgailestauja, kad federacijos veikla nesulaukia palaikymo Lietuvoje
2017-04-26 12:53
Sukurta Lietuvos vaikų sveikatos stebėsenos informacinė sistema
2017-03-30 13:39
Profsąjungos: ilgesni mokslo metai geresnių rezultatų neduos
2017-03-25 17:27
Ukrainiečių istorikas: filmas "Voluinė" - vienpusė istorijos traktuotė
2016-11-30 13:55
Sąjūdiečiai apgailestauja, kad šie metai nebuvo paskelbti Gedimino metais
2016-10-19 13:20
Į kovą su ŽIV ir AIDS stoja ne valstybė, o nevyriausybinės organizacijos
 1 | 2 | 3 | 4 | 5  »»
© 2016, Lietuvos naujienų agentūra ELTA. Visos teisės saugomos. Platinti kopijuoti be Eltos sutikimo draudžiama.