In In English По-русски По-русски
Konferencijų salė Įvykusios konferencijos
| Apie mus TOP 10 Kontaktai
Elta
2017-11-20, pirmadienis
Registracija
Greita paieska detali paieska
Eltos gidai
Arhyvai
Mano ELTA:        atsijungti Naujienos
ĮVYKUSIOS KONFERENCIJOS
Į titulinį Spausdinti
2010-09-23 15:26
Prof. L. Griciūtė: be mokslo onkologinė praktika yra neįmanoma
Vilnius, rugsėjo 23 d. (ELTA). Onkologija yra sritis, kur naujovių atrandama arba pradedama taikyti kiekvieną dieną, todėl sergančiųjų vėžiu gydymas be mokslo yra neįmanomas, kritikuodama Vilniaus universiteto Onkologijos instituto pertvarką teigė žymi gydytoja onkologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė Laima Griciūtė.

"Onkologija yra tokia sritis, kurioje kiekvieną dieną atsiranda naujovių - kažkas naujo sužinoma, įvedama, ir todėl be mokslo onkologinė praktika yra neįmanoma. (...) Institutai kūrėsi nuo 20 amžiaus pradžios ir nei vienas jų per pastaruosius dešimtmečius nebuvo panaikintas. Pas mus yra arba medicinos organizatorių absoliutus nesupratimas, nekompetentingumas, arba tai yra pikta valia", - sakė prof. L. Griciūtė ketvirtadienį per naujienų agentūroje ELTA surengtą apskritojo stalo diskusiją.

Siekius onkologijoje atskirti mokslą nuo gydymo kritikuoja ir valdančiosios Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narė, pagal išsilavinimą medikė, prof. Vida Marija Čigriejienė. Parlamentarė priminė, kad ir Seime buvo priimtas nutarimas, kad Nacionalinio vėžio instituto sudėtyje būtų ir klinika.

"Neįsivaizduoju, kaip gali būti deklaruojama studijų, mokslo praktikos vienybė, o mes ardome. Nieko čia baisaus, kad mokslas priklausytų Švietimo ir mokslo ministerijai, o klinikinis darbas - Sveikatos apsaugos ministerijai, ir ligonių kasos už tam tikrą paslaugą mokėtų. (...) Vyriausybė turi įsisąmoninti, kad onkologija tai yra prioritetinė sritis, kad gydymas yra brangus, ir ne viskas sovietinėje medicinoje buvo blogai. Onkologinė pagalba buvo išvystyta, o mes ardome tą, ką įvairios kartos kūrė, paskui 20 metų atstatinėsime, ką sugriovėme", - sakė V. M. Čigriejienė.

Pasak parlamento Sveikatos reikalų komiteto narės, net ir tokiose valstybėse, kaip Prancūzija, Didžioji Britanija, Jungtinės Valstijos, taip pat kaimyninėje Lenkijoje, onkologinė pagalba yra sutelkiama keliuose dideliuose centruose, kur vyksta mokslinis darbas, studijos, praktika.

"Prancūzijoje, JAV negali gydytoju onkologu dirbti, jei neatidirbai laboratorijoje. Negali būti "popierinis" profesorius, jis turi žinoti ir kliniką, ir diagnostiką, ir gydymą", - teigė V. M. Čigriejienė.

Prof. L. Griciūtės įsitikinimu, Onkologijos instituto skaidymas yra tik problemų ledkalnio viršūnė. "Jau keleri metai, kai į onkologiją žiūrima labai keistai. Aš šiuo metu nebedirbu, negaliu įvardinti tikslių skaičių, bet žinau, kad yra labai sumažėjęs finansavimas, ir toks padalinys, kaip Vėžio registras, kuris buvo reikalingas visai Lietuvai, nebedirba.

Mes turėjome nepaprastai gerą Vėžio registrą, kuris buvo Tarptautinio vėžio registro sąjungos narys ir buvo labai gerai vertinamas. Dabar ten dirba kelios moterys, surašo sergamumo skaičius, bet tikrojo vėžio registro veiklos nebevykdo", - apgailestavo žymi medikė.

Profesorė taip pat apgailestavo, kad onkologas nėra specialybė. "Sako, kad onkologija, tai yra ir žarnyno, ir smegenų vėžys, kaip viską galima aprėpti? Tačiau niekas nekvestionuoja tokios specialybės, kaip infekcinės ligos. Nors tai yra ir meningitas, ir žarnyno infekcijos, ir hepatitas", - sakė L. Griciūtė.

Profesorė apgailestavo, kad stebėsena yra priskirta šeimos gydytojams, kurie yra ir taip užkrauti darbais ir neturi onkologo licencijos. Pasak medikės, kalbant apie onkologiją, pirmiausia galvojama apie ligonių gydymą. "Kaip ugniagesiams pirma yra gaisro gesinimas. Medikams pirmas dalykas yra ligonio gydymas. Bet kalbant apie vėžį - negalime gyventi šia diena, reikia strategijos ir taktikos. Ją gali numatyti tik specialistai, kurie kasdien dirba su ligoniais, mato rezultatus, kokia yra dinamika šalyje. Jau nekalbant apie tai, kad onkologinėse įstaigose yra daugybė įvairių ligonių, tai - gera medžiaga ir studentų mokymui, ir gydymų kvalifikacijos kėlimui", - kalbėjo L. Griciūtė.

O vėžio profilaktika, kaip teigia profesorė, yra drama, kurioje turi dalyvauti visi žmonės, pradedant nuo kiekvieno asmens, kuris turi žinoti apie piktybinius navikus ir atsisakyti žalingų įpročių, baigiant onkologinėmis įstaigomis, kurios turi planuoti ir kontroliuoti rezultatus.

"Vėžys tai yra ligų grupė, ir jis labai skiriasi nuo tokių ligų kaip raupai arba maras. Tai yra liga, kuri nebus išnaikinta. Kol bus gyvybė, tol bus piktybiniai navikai. Ir viskas, ką galima daryti, - mažinti sergamumą ir gerinti gydymą", - sakė L. Griciūtė.

Pasak profesorės, vėžys yra unikalus ir tuo, kad jis gali recidyvuoti. "Vėžys - tai liga, nepanaši į apendicitą, kai pacientas išoperuojamas ir paleidžiamas į namus, o po poros savaičių yra sveikas. Tuo tarpu piktybinių navikų atveju niekas nežino, ar jis po kelių mėnesių ar net metų nerecedyvuos. Todėl žmogus bent pirmuosius kelerius metus dar turi pasirodyti savo gydytojui onkologui, atliekami tyrimai, kad būtų nustatyta, ar gresia recidyvas, ar negresia. Chirurgai, kurie operuoja ne onkologinėse ligoninėse, gali puikiai išoperuoti žmogų, bet kaip po to sekti, tai jau - ne jų pareiga. Visame pasaulyje tai daroma onkologinėse įstaigose", - aiškino L. Griciūtė.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė taip pat akcentavo, kad yra svarbu sutelkti onkologinių ligų diagnostikoje ir gydyme reikalingą brangią aparatūrą, neišmėtyti jos ten, kur "nebus net kas moka skaityti magnetinio rezonanso ar kompiuterinės tomografijos metodais gautus duomenis."

Pasak V. M. Čigriejienės, kasmet pasaulyje yra užregistruojama apie 11 mln. naujų vėžio atvejų, o jau 2030 metais jų bus maždaug 15 mln. Pasaulyje kasmet nuo vėžio miršta maždaug 7 mln. žmonių. Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 17 tūkst. naujų onkologinių susirgimų, o 8 tūkst. pacientų miršta.

"Onkologinės ligos - tai yra antroji pagal dažnį mirties priežastis. Gydymo rezultatai gerėja, bet sergamumas auga po 1,5 proc. kasmet. Toks yra bendras civilizuotų šalių rodiklis", - sakė L. Griciūtė.
Kitos konferencijos
2017-10-04 12:33
Lietuva dėl ŽIV situacijos sulaukė ir pagyrų, ir raginimų
2017-10-04 11:29
Lietuva dėl ŽIV situacijos sulaukė ir pagyrų, ir raginimų
2017-09-07 13:50
Naujoji žemės ūkio ir maisto taryba kritikuoja Žemės ūkio rūmus ir žada tapti tikraisiais žemdirbių atstovais
2017-06-01 12:37
Grupės TALKA atstovai: vardas ir pavardė pagrindiniame paso puslapyje - tik valstybine kalba
2017-05-22 18:11
Pasaulio fitneso federacijos prezidentas E. Daubaras apgailestauja, kad federacijos veikla nesulaukia palaikymo Lietuvoje
2017-04-26 12:53
Sukurta Lietuvos vaikų sveikatos stebėsenos informacinė sistema
2017-03-30 13:39
Profsąjungos: ilgesni mokslo metai geresnių rezultatų neduos
2017-03-25 17:27
Ukrainiečių istorikas: filmas "Voluinė" - vienpusė istorijos traktuotė
2016-11-30 13:55
Sąjūdiečiai apgailestauja, kad šie metai nebuvo paskelbti Gedimino metais
2016-10-19 13:20
Į kovą su ŽIV ir AIDS stoja ne valstybė, o nevyriausybinės organizacijos
 1 | 2 | 3 | 4 | 5  »»
© 2016, Lietuvos naujienų agentūra ELTA. Visos teisės saugomos. Platinti kopijuoti be Eltos sutikimo draudžiama.