In In English По-русски По-русски
Konferencijų salė Įvykusios konferencijos
| Apie mus TOP 10 Kontaktai
Elta
2017-11-24, penktadienis
Registracija
Greita paieska detali paieska
Eltos gidai
Arhyvai
Mano ELTA:        atsijungti Naujienos
ĮVYKUSIOS KONFERENCIJOS
Į titulinį Spausdinti
2010-10-07 16:37
Maisto produktų kainas sumažintų konkurencija
Vilnius, spalio 7 d. (ELTA). Lietuvoje maisto produktai brangsta ne tiek dėl augančių pasaulinių kainų, žaliavų brangimo, bet dėl to, kad nėra konkurencijos. Daugelyje sektorių veikia stambios įmonės, kurios ir pasinaudoja užimama padėtimi.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys dėl didėjančių būtiniausių maisto produktų kainų neišskiria nė vienų rinkos dalyvių - gamintojų, perdirbėjų ar pardavėjų. Kaip rodo instituto atlikta studija, nuo 2008 metų paskutinio ketvirčio iki šių metų birželio 2,5 proc. riebumo pieno marža išaugo nuo 17-18 proc. iki 31 proc., sūrio - nuo14 iki 21 proc., kvietinių miltų - nuo 23 iki 43 proc. A. Gapšio teigimu, augančios pasaulinės kainos turi didelę įtaką kainų, o ypač produkcijos supirkimo, kaitai.

"Dabartiniu metu, jeigu pastebėjote, šnekame apie grūdų produktų kainas, pieno produktus, bet nešnekame apie mėsos produktus. Mėsos produktų, jeigu ir yra tendencija, bet iš esmės to augimo nėra, nors PVM didžiausią įtaką ir turėjo mėsai, tačiau esama mėsos įmonių konkurencija, konkurencija tarp turgaus ir parduotuvių aiškų tą kainų augimą praktiškai panaikina. Jeigu žiūrėsime į duonos produktų kainų augimą, aišku, čia turime atsižvelgti į augančias grūdų supirkimo kainas, tačiau neatmeskime galimybės, jog Lietuvoje yra susikūrusios oligopolinės struktūros, pradedant gamyba", - ketvirtadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje diskusijoje kalbėjo LAEI atstovas.

LAEI skaičiavimais, pavyzdžiui, miltų antkainis sudaro beveik 50 proc. visos kainos. Iš čia kyla klausimas, ar prekyboje nustatant antkainį į jį įeina sąnaudos ir pelnas.

"Negi tokios didelės sąnaudos parduodant miltus ar tai yra pelno dalis?", - klausė A. Gapšys.

LAEI pažymi, kad per krizę prekyboje būtent auga dalis mažmeninei kainai. Žmonės parduotuvėse mažiau perka bakalėjos, buitinių prekių, prekybininkas šį pelną stengiasi atsiimti maisto sąskaita.

"Nesame įgalioti jokių struktūrų, kad galėtume ištirti tas tikrąsias priežastis - ar auga įmonių pelnai, ar didėja jų sąnaudos. Įvairias prielaidas galima daryti, tačiau sakyčiau tai (...) galėtų padaryti Konkurencijos taryba, kuri turi tuos įgaliojimus. Tai būtų vienas iš tų momentų, kas leistų reglamentuoti oligopolinių struktūrų darbą", - kalbėjo LAEI Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas.

Konkurencijos tarybos atstovė Palmyra Kvietkauskienė teigia, kad jos atstovaujama įstaiga negali atlikti tokio tyrimo. Esą Konkurencijos taryba aiškinasi tik tuos atvejus, kai pažeidžiamas Konkurencijos įstatymas. Tiesa, anot jos, nemažai atsakymų tikimasi sulaukti iš baigiamos maisto kainų kilimo analizės. Ją prieš porą savaičių Konkurencijos tarybai įpareigojo atlikti Premjeras Andrius Kubilius.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius Rimantas Krasuckis pabrėžė, kad kainų nustatymas nėra ministerijos kompetencijoje. Lietuvos žaliavinės produkcijos kainos susijusios su laisva pasauline rinka, tad kaltės žemdirbiui jokiu būdu primesti negalima. R. Krasuckio vertinimu, dabartinis maisto produktų kainų pakilimas - laikinas.

"Lapkričio 1 diena yra ta data, nuo kada laikoma, jog rinkos susireguliuoja. Rinkoje tokia situacija, kai tie pardavėjai, kurie nori brangiai parduoti, susibalansavus rinkai, turės kainas leisti", - komentavo ŽŪM atstovas.

Nepriklausomybės Akto signataras Rolandas Paulauskas maisto kainų kilimo priežastis įžvelgia, jo žodžiais tariant, "finansinio kapitalizmo dominavime".

"Finansinės apyvartos bendroje pinigų apyvartoje sudaro didžiąją dalį visų apyvartų. Yra galybė pinigų, jų nėra kur dėti, ir tie pinigai eina per tuos vadinamus ateities sandorius. Tai praktiškai yra spekuliacinis kapitalas, žiūri, kur jam investuoti savo perteklinius pinigus, reikia tą pinigą kažkur saugiai padėti. Maistas yra vienas iš tų būdų, kur galima tikėtis saugiai išsaugoti savo pinigus. Tada spekuliacinis kapitalas plūsteli. Sakykime, susidarė grūdų trūkumas pasaulyje, jie ten meta savo pinigus, dirbtinai sukelia kainas, ir kainos iškrypsta. Būdami bendroje ekonominėje erdvėje negalime tikėtis būti pigaus maisto salele", - pasakojo R. Paulauskas.

Diskusijos dalyviai priėjo nuomonę, kad yra daugybė rinkos reguliavimo priemonių, tačiau jos sunkiai įgyvendinamos. Esą šiuo metu valstybiniu lygiu sureguliuoti kainas būtų sunku, nėra sukurta kompensavimo mechanizmo. Lietuvos liaudies partijos pirmininkės, ekspremjerės Kazimiros Prunskienės teigimu, galbūt galima daryti įtaką mažinant pridėtinės vertės mokestį, sudarant palankesnes sąlygas verslui. Profesorė priminė 2002-uosius metus, kai buvo priimtas sprendimas neleisti perdirbėjams mokėti žemdirbiams mažiau, nei buvo ankstesniais metais.

"Ir kas atsitiko? Jie kaip ir pakluso tai valiai, bet padavė į teismą. Ta byla tęsėsi, ministerija nesitraukė, nekapituliavo, bet, be abejo, jie laimėjo ir teko 10 mln. litų baudų sumokėti už tai, kad neva perdirbėjus privertė pirkti iš žemdirbių brangesnį pieną. Štai kuo baigėsi bandymas nustatinėti kainas valstybės, vyriausybės lygiu", - sakė K. Prunskienė.

Norint reguliuoti kainas, reikia ir skatinti konkurenciją bei išaiškinti galimus konkurencijos pažeidimus.

Pašnekovai taip pat palankiai vertino siūlymą viešinti prekybininkų būtiniausiems maisto produktams taikomus antkainius.
Kitos konferencijos
2017-10-04 12:33
Lietuva dėl ŽIV situacijos sulaukė ir pagyrų, ir raginimų
2017-10-04 11:29
Lietuva dėl ŽIV situacijos sulaukė ir pagyrų, ir raginimų
2017-09-07 13:50
Naujoji žemės ūkio ir maisto taryba kritikuoja Žemės ūkio rūmus ir žada tapti tikraisiais žemdirbių atstovais
2017-06-01 12:37
Grupės TALKA atstovai: vardas ir pavardė pagrindiniame paso puslapyje - tik valstybine kalba
2017-05-22 18:11
Pasaulio fitneso federacijos prezidentas E. Daubaras apgailestauja, kad federacijos veikla nesulaukia palaikymo Lietuvoje
2017-04-26 12:53
Sukurta Lietuvos vaikų sveikatos stebėsenos informacinė sistema
2017-03-30 13:39
Profsąjungos: ilgesni mokslo metai geresnių rezultatų neduos
2017-03-25 17:27
Ukrainiečių istorikas: filmas "Voluinė" - vienpusė istorijos traktuotė
2016-11-30 13:55
Sąjūdiečiai apgailestauja, kad šie metai nebuvo paskelbti Gedimino metais
2016-10-19 13:20
Į kovą su ŽIV ir AIDS stoja ne valstybė, o nevyriausybinės organizacijos
 1 | 2 | 3 | 4 | 5  »»
© 2016, Lietuvos naujienų agentūra ELTA. Visos teisės saugomos. Platinti kopijuoti be Eltos sutikimo draudžiama.