In In English По-русски По-русски
Konferencijų salė Įvykusios konferencijos
| Apie mus TOP 10 Kontaktai
Elta
2017-11-17, penktadienis
Registracija
Greita paieska detali paieska
Eltos gidai
Arhyvai
Mano ELTA:        atsijungti Naujienos
ĮVYKUSIOS KONFERENCIJOS
Į titulinį Spausdinti
2011-01-17 15:47
Diskusija: ar šalių kaimynystė beliko simbolinis dalykas?
Vilnius, sausio 17 d. (ELTA). Pasaulio geopolitiniame žemėlapyje geros kaimynystės politika beliko tik simbolinis dalykas. Lietuvos užsienio politikoje susiformavo nuostata, jog jeigu teigiamai žiūri į partnerystę su Maskva, esi priskiriamas kairiesiems, o jei kalbi apie santykius su Vakarais - dešinysis. Siūloma tokio skirstymo netaikyti ir Lietuvai būti labiau pragmatiškesne užsienio politikos atžvilgiu.

Pasak Nepriklausomybės akto signataro Rolando Paulausko, užsienio politiką, kaip ir viską gyvenime, reikia vertinti racionaliai, realiai, turi būti ginami tautos, o ne, kaip dažnai siūlo liberalai, asmens interesai. R. Paulauskas teigė per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį pasigedęs kryptingų šalies užsienio politikos gairių. Esą su Lietuvos įstojimu į Europos Sąjungą ir NATO pasibaigė Lietuvos užsienio politikos siekiai. R. Paulauskas kėlė klausimą, kas apskritai nusprendžia, kokia turėtų būti užsienio politika.

"Jeigu žiūrėtume, kaip gyvenome šiuos dvidešimt metų, tai peršasi analogija, jog mes kaip tauta ir visuomenė, kaip valstybė siekėme, kad mus įvaikintų Vakarai. Pasaulį paskirstėme į gerus ir blogus, vyraujanti tautoje emocija buvo, kad Rytuose yra blogis, o Vakaruose - gėris ir mes prašėmės įvaikinami to gėrio. Problema ta, kad mes, kaip tas vaikas, galų gale įvaikinti, pamatėme, kad tėvas su motina irgi pykstasi ir jų jokio bendro siekio irgi nėra", - pirmadienį naujienų agentūros ELTA konferencijų salėje surengtoje diskusijoje "Kokie yra Lietuvos užsienio politikos prioritetai?" kalbėjo R. Paulauskas.

Pašnekovas patikslino, kad tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Vakarų Europos egzistuoja fundamentalūs interesų skirtumai. Tokie patys skirtumai yra ir skirtinguose Senojo žemyno regionuose. Tai atsispindi ir Lietuvos užsienio politikoje.

Europarlamentaras Viktoras Uspaskichas kalbėdamas apie Lietuvos užsienio politiką sakė, kad ji turi būti pragmatiška bei kurti gėrį. Jokiu būdu užsienio politika negali būti kuriama demokratijos, laisvės sąskaita. Diplomatija, anot V. Uspaskicho, turi būti palaikoma per gerus santykius su žmonėmis, asmenybei reprezentuojant savo šalį.

"Kurti gerus santykius su kaimynais privalome. Dar geriau, jeigu tie geri santykiai neštų ir naudą", - kalbėjo Darbo partijos lyderis.

Detaliau kalbėdamas apie santykius su kaimynais V. Uspaskichas pateikė Baltarusijos pavyzdį. Prisiminęs gruodį vykusius Baltarusijos prezidento rinkimus jis teigė nežinąs, kaip Europos Parlamente balsuos dėl rezoliucijos, kurioje smerkiama padėtis šioje šalyje. Europarlamentaras kėlė klausimus, kam Aliaksandrui Lukašenkai buvo reikalingos riaušės ir neramumai po rinkimų, kodėl Baltarusijos opozicija yra išsibarsčiusi. Tame jis įžvelgė provokacijas iš išorės.

"Lietuva nuo Dievo turi Baltarusijos, Lenkijos, Kaliningrado srities kaimynus. Prancūzija mūsų kaimyne nebus. Ir kokia bebūtų santvarka toje valstybėje, aišku, daugiau turi spręsti ne Briuselis, Strasbūras, Vašingtonas, o pati valstybė ir jos žmonės. Mums reikia žiūrėti, kokia mums nauda. Jeigu turėsime gerus santykius, ar ekonomiškai mums tai naudinga, ar Lietuvos žmonės iš to gyvens geriau ir, pabrėžiu, tai neturi būti demokratijos sąskaita. Jeigu tie santykiai mums neš antidemokratinius veiksmus, aišku, mums nereikia tokių santykių. Jeigu tie santykiai silpnins mūsų saugumą, tai to irgi neturime toleruoti. Jeigu tie santykiai neš ekonominę gerovę, santykius reikia vystyti", - tęsė Darbo partijos lyderis.

Tiesa, jis nuogąstavo, kad Baltijos regionas, nors visos trys šalys yra kaimynės, susiskaldė. Į šią pusę santykių jau nebeišplėtosi, taigi reikia atsigręžti į kitas artimiausias kaimynes.

Lietuvos liaudies partijos pirmininkė Kazimira Prunskienė, kurios partija dažnai vadinama prorusiška, sakė, kad ji ir nesistengia kategoriškai paneigti tokio palyginimo, nes taip būtų paniekinama svarbi kaimynė - Rusija. Profesorės vertinimu, užsienio politika turi tarnauti nacionaliniams interesams. Lietuvos užsienio politikos prioritetais ekspremjerė įvardino transatlantinę integraciją, narystę NATO ir ES bei gerą kaimynystę. Pirmoji dalis, anot K. Prunskienės, jau įgyvendinta, tik Lietuva įsijungdama į abi šias sistemas turėjo "įnešti daugiau proeuropietiško akcento".

"Gera kaimynystė, mano įsitikinimu, yra lėkštas, neturi svorio, tai yra simbolinis dalykas, jeigu tos geros kaimynystės neįgyvendini aktyvia partneryste, abipusiai naudingu bendradarbiavimu Lietuvos ir Rusijos, Lietuvos ir Baltarusijos, Lietuvos ir Lenkijos. Tai labai svarbu. Gyventi taikoje ir naudingoje partnerystėje - taip formuluoju geros kaimynystės brandesnę formulę", - dėstė Lietuvos liaudies partijos pirmininkė ir pridūrė, kad dabartinėje užsienio politikoje matanti daug demagogijos, politikavimo ir mažai išminties, toliaregiškumo bei nacionalinių interesų paisymo.

Diskusijoje dalyvavęs Lietuvos jaunųjų socialdemokratų vadovas Juras Požela, paklaustas, kokią mato Lietuvos užsienio politikos perspektyvą, sakė, kad ne kaimynai yra diskusijų klausimas. Anot politiko, pagrindinė problema yra ta, kad paprasti žmonės ir politikai skirtingai mato diplomatiją.

"Pasižiūrėkite į eilinius mūsų žmones. Tas pats jų bendradarbiavimas, prekyba, mainai, vizitai, turizmas, eksportas su kaimyninėmis šalimis - Rusija, Baltarusija. Jie dirba, ten randa savo partnerius, džiaugiasi ten būdami. Tuo tarpu mūsų užsienio politikos strategai kartais komplikuoja tuos užsienio politikos prioritetus, strategijas", - sakė J. Požela.

Jis siūlė į užsienio politiką žiūrėti neatsietai nuo vidaus politikos, nacionalinių interesų. Jaunasis socialdemokratas teigė užsienio politikoje įžvelgiąs bandymą turėti vienintelę tiesą. Užsienio politikos strategijos formavimą siūlė atiduoti ne tik į politinio elito rankas. Prie to, anot J. Poželos, turėtų aktyviai prisidėti ir visuomenė, nes šia tema plačių visuomenės diskusijų labai trūksta.

"Mūsų užsienio politikos strategijos, tikslai dažnai tampa reaktyvūs. Neturime proaktyvios užsienio politikos. Reaguojame į tam tikras mūsų strateginių partnerių užsienio politikos kryptis ir gaires. Tuo tarpu dažnai nutinka taip, kad mūsų partnerėse, po rinkimų pasikeitus vadovams, pasikeičia ir užsienio politikos gairės. Kartais, atrodo, vos spėjame prieiti prie jų, suprasti, ko jie nori, kur galėtume labiau bendradarbiauti, jie paima ir pakeičia savo kryptis", - apibendrino pašnekovas.
Kitos konferencijos
2017-10-04 12:33
Lietuva dėl ŽIV situacijos sulaukė ir pagyrų, ir raginimų
2017-10-04 11:29
Lietuva dėl ŽIV situacijos sulaukė ir pagyrų, ir raginimų
2017-09-07 13:50
Naujoji žemės ūkio ir maisto taryba kritikuoja Žemės ūkio rūmus ir žada tapti tikraisiais žemdirbių atstovais
2017-06-01 12:37
Grupės TALKA atstovai: vardas ir pavardė pagrindiniame paso puslapyje - tik valstybine kalba
2017-05-22 18:11
Pasaulio fitneso federacijos prezidentas E. Daubaras apgailestauja, kad federacijos veikla nesulaukia palaikymo Lietuvoje
2017-04-26 12:53
Sukurta Lietuvos vaikų sveikatos stebėsenos informacinė sistema
2017-03-30 13:39
Profsąjungos: ilgesni mokslo metai geresnių rezultatų neduos
2017-03-25 17:27
Ukrainiečių istorikas: filmas "Voluinė" - vienpusė istorijos traktuotė
2016-11-30 13:55
Sąjūdiečiai apgailestauja, kad šie metai nebuvo paskelbti Gedimino metais
2016-10-19 13:20
Į kovą su ŽIV ir AIDS stoja ne valstybė, o nevyriausybinės organizacijos
 1 | 2 | 3 | 4 | 5  »»
© 2016, Lietuvos naujienų agentūra ELTA. Visos teisės saugomos. Platinti kopijuoti be Eltos sutikimo draudžiama.