In In English По-русски По-русски
Konferencijų salė Įvykusios konferencijos
| Apie mus TOP 10 Kontaktai
Elta
2017-11-20, pirmadienis
Registracija
Greita paieska detali paieska
Eltos gidai
Arhyvai
Mano ELTA:        atsijungti Naujienos
ĮVYKUSIOS KONFERENCIJOS
Į titulinį Spausdinti
2011-09-01 15:31
Seimo narys V. Gedvilas: krepšinis paskatino Lietuvos judėjimą nepriklausomybės link
Vilnius, rugsėjo 1 d. (ELTA). Krepšinis yra ne tik sporto šaka, bet ir socialinis reiškinys, paskatinęs Lietuvos kovą dėl nepriklausomybės, teigia nusipelnęs treneris, Seimo narys Vydas Gedvilas.

"Krepšinis yra visų lietuvių didžioji meilė. Pergalės, kurias iškovoja Lietuvos krepšininkai ir krepšininkės, suteikia tautinio kolorito. Posovietiniais laikais, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, tarptautiniai krepšininkų laimėjimai labiausiai garsino mūsų šalį, sportininkai buvo pagrindiniai Lietuvos ambasadoriai užsienyje", - ketvirtadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje diskusijoje "Ar krepšinis Lietuvoje - tik sportinis žaidimas?" sakė V. Gedvilas, kuris treniravo 1997 metais Europos moterų krepšinio čempionato aukso medalius iškovojusią Lietuvos rinktinę.

Pasak V. Gedvilo, 1987-1989 metais vykusios Kauno "Žalgirio" kovos su Maskvos CSKA klubu Sovietų Sąjungos pirmenybėse "buvo tarsi Lietuvos ir Rusijos armijų kovos. "Žalgiriui" iškovojus pergalę, visa Lietuva jautėsi lyg nugalėjusi Rusiją. Daugelis teigia, kad tos rungtynės paskatino Lietuvos judėjimą nepriklausomybės link".

Krepšinis yra labai stiprus lietuvių tautiškumo ir pilietiškumo ugdymo įrankis, pritarė ir Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius M. Balčiūnas.

"Krepšinis leidžia pajusti, ką reiškia būti lietuviu. Lietuvių meilė šiai sporto šakai yra labai stipri ir laikinos nesėkmės negali pakeisti požiūrio į krepšinį. Kai Lietuvos krepšininkai laimi, visi kartu džiaugiamės jų pasiekimu. Itin džiugu matyti gatvėse jaunimą, pasipuošusį tautine atributika. Nors ir gėda, tačiau net Lietuvos himną giedoti išmokstame sporto salėse", - teigė LKF atstovas.

Lietuvos moterų rinktinės vyriausiasis treneris Algirdas Paulauskas užsiminė, kad krepšininkų pergalės padėjo įtvirtinti lietuvių identitetą užsienyje: "Kai subyrėjus Sovietų Sąjungai išvykau dirbti į Lenkiją, ten mus vadino rusais, tačiau po skandalingo 1995 metų Europos vyrų krepšinio čempionato finalo, kuriame iškovojome sidabro medalius, mus pagaliau ėmė vadinti lietuviais".

Kitą sezoną Jekaterinburgo UGMK (Rusija) moterų klubui vadovausiantis treneris taip pat pažymėjo, kad Rusijoje labai mėgstamas Lietuvos krepšinis ir gerbiamos jo tradicijos.

Krepšinis Lietuvoje vadinamas antrąja religija, tačiau tokiam posakiui nepritarė akademikas Antanas Kudzys.

"Jau tarpukario Lietuvoje krepšinis buvo vadinamas pirmąja lietuvių meile. Tiek vaikinai, tiek merginos krepšiniu susidomi nuo vaikystės, o visos kitos meilės ateina vėliau. Posakis, kad krepšinis yra antroji Lietuvos religija, sugalvotas prie alaus bokalo, tad derėtų jo atsisakyti ir sugrįžti prie ankstesnės formuluotės", - kalbėjo profesorius.

Nors visuomenės pasipiktinimą kelia padažnėjęs reiškinys, kuomet krepšininkai dėl vienokių ar kitokių priežasčių atsisako atstovauti Lietuvos rinktinei, tačiau šios sporto šakos atstovai teigia, kad krepšininkai yra tikri patriotai ir jų atsisakymą lemia objektyvios priežastys.

"Po nepriklausomybės atgavimo krepšininkai, net ir traumuoti, atvykdavo į Lietuvos rinktinę. 1988 metų Seulo olimpinių žaidynių čempionai - Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Šarūnas Marčiulionis - atstovavo Lietuvai 1992 metų Barselonos olimpinėse žaidynėse. Jie nekėlė jokių reikalavimų - nei dėl pinigų, nei dėl draudimų. Nors dabar piktinamasi, kad krepšininkai nenori žaisti nacionalinėje komandoje, tačiau tam jie turi priežasčių. Krepšininkai yra tikri patriotai ir į rinktinę atvažiuoja beveik visi kviesti žaidėjai. Pavyzdžiui, nuolat piktinamasi dėl Žydrūno Ilgausko atsisakymo žaisti už Lietuvą, tačiau jis turėjo labai daug traumų, buvo kilęs konfliktas su tuomečiu rinktinės treneriu Vladu Garastu. Aišku, buvo laikas, kai jis galėjo atvykti. Jo vardas ir įdirbis būtų labai padėję Lietuvai, tačiau ir jam reikia poilsio. Jei kalbėsime apie Ramūną Šiškauską, tai jis jau "susidėvėjęs", - kalbėjo V. Gedvilas.

Jam pritarė ir LKF generalinis sekretorius M. Balčiūnas: "Krepšininkai nėra robotai. Jų atstovavimo rinktinei laikas - 5-7 metai. Taip pat vyksta kartų kaita ir nacionalinėje komandoje turi atsirasti jaunų krepšininkų".

Nors nuolat kyla kitų sporto federacijų nepasitenkinimas dėl krepšiniui skiriamo solidaus valstybės finansavimo, tačiau, pasak V. Gedvilo, valstybinės lėšos LKF biudžete sudaro tik apie 30 procentų. Likusi dalis pinigų gaunama iš rėmėjų. M. Balčiūnas pridūrė, kad padalinus iš valstybės gaunamas lėšas visiems žaidėjams, kuriuos kasmet reikia paruošti varžyboms, vienam sportininkui tenkanti suma yra gerokai mažesnė nei kitų federacijų išlaidos.

Diskusijoje aptartas ir legionierių Lietuvos klubuose klausimas. Seimo narys V. Gedvilas teigė, kad užsieniečių žaidėjų skaičiaus gausėjimą mūsų šalies komandose lemia ydinga mokesčių sistema: "Už užsienietį reikia mokėti mažesnius mokesčius nei už lietuvį žaidėją. Tai mokesčių sistemos spraga, kurią reikia taisyti ir suvienodinti sąlygas lietuviams ir legionieriams. Tai jau Kūno kultūros ir sporto departamento prerogatyva, nes jis teikia su sportu susijusių įstatymų pakeitimų projektus".

"Mes patys diskriminuojame lietuvius, nes pakviesti į klubą užsienietį mokesčių prasme yra 30 procentų pigiau", - pridėjo M. Balčiūnas.
Kitos konferencijos
2017-10-04 12:33
Lietuva dėl ŽIV situacijos sulaukė ir pagyrų, ir raginimų
2017-10-04 11:29
Lietuva dėl ŽIV situacijos sulaukė ir pagyrų, ir raginimų
2017-09-07 13:50
Naujoji žemės ūkio ir maisto taryba kritikuoja Žemės ūkio rūmus ir žada tapti tikraisiais žemdirbių atstovais
2017-06-01 12:37
Grupės TALKA atstovai: vardas ir pavardė pagrindiniame paso puslapyje - tik valstybine kalba
2017-05-22 18:11
Pasaulio fitneso federacijos prezidentas E. Daubaras apgailestauja, kad federacijos veikla nesulaukia palaikymo Lietuvoje
2017-04-26 12:53
Sukurta Lietuvos vaikų sveikatos stebėsenos informacinė sistema
2017-03-30 13:39
Profsąjungos: ilgesni mokslo metai geresnių rezultatų neduos
2017-03-25 17:27
Ukrainiečių istorikas: filmas "Voluinė" - vienpusė istorijos traktuotė
2016-11-30 13:55
Sąjūdiečiai apgailestauja, kad šie metai nebuvo paskelbti Gedimino metais
2016-10-19 13:20
Į kovą su ŽIV ir AIDS stoja ne valstybė, o nevyriausybinės organizacijos
 1 | 2 | 3 | 4 | 5  »»
© 2016, Lietuvos naujienų agentūra ELTA. Visos teisės saugomos. Platinti kopijuoti be Eltos sutikimo draudžiama.