In In English По-русски По-русски
Konferencijų salė Įvykusios konferencijos
| Apie mus TOP 10 Kontaktai
Elta
2017-11-23, ketvirtadienis
Registracija
Greita paieska detali paieska
Eltos gidai
Arhyvai
Mano ELTA:        atsijungti Naujienos
ĮVYKUSIOS KONFERENCIJOS
Į titulinį Spausdinti
2011-10-27 15:47
Diskusijos dalyviai: ekonomikos valdymo principai turi pasikeisti, nes gyvename ne pagal galimybes
Vilnius, spalio 27 d. (ELTA). Europa per ilgai gyveno individualistinės pasaulėžiūros sąlygomis, per daug pasitikėdama laisva rinka ir vartojimu skolon, ir tai privedė prie problemų, kurias dabar turime. Jas sprendžiant, turi pasikeisti ekonomikos valdymo principai: ji turi atsižvelgti ne į individą, o į bendruomenes, o vartoti reikia pagal realias galimybes, kalbėjo diskusijos "Neramumai pasaulyje: priežastys, padariniai ir tendencijos" dalyviai.

Ketvirtadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje europarlamentaras Zigmantas Balčytis dėl dabartinės skolų krizės, visų pirma, kaltino per didelį pasitikėjimą bankais ir laisva rinka.

"Daug dešimtmečių gyvenom be karo, laisvoje visuomenėje, buvo įvairios koncepcijos, kad laisva rinka viską sutvarkys, valstybė turi kuo mažiau kištis, tie principai nepasiteisino. (...) Ištisos valstybės, ekonominė sistema sukūrė finansinę ekonomiką, nepagrįstą realiomis materialinėmis vertybėmis. Sujudėjus vienam sektoriui, šiuo atveju pietietiškoms valstybėms, kurios 30 metų vystė savo ekonomiką nesirūpindamos, kaip gyvens ateityje, tai ir iššaukė tam tikras problemas globaliniu mastu", - teigė europarlamentaras.

Z. Balčyčiui pritarė profesorius Povilas Gylys, pastebėjęs, kad pasaulis per daug įtikėjo individualistine mąstysena, kad rinka išspręs viską, o kiekvienas individas turi rūpintis tik savo reikalais. Dėl to, pasak jo, viešieji reikalai nustojo būti bent patenkinamai sprendžiami visuose lygiuose: tiek bendruomenės, tiek valstybės, tiek europiniu.

Individualistinę pasaulėžiūrą P. Gylys apibūdino kaip "viešąją blogybę". Jis atkreipė dėmesį, kad dabar net aukščiausia valdžia, priimdama sprendimus, bijo dėl to, kaip sureaguos finansų rinkos, kas, pasak jo, parodo, kad šios rinkos jau nebėra pavaldžios vyriausybėms ir visuomenei, o taip neturėtų būti. "Ligoninės valytoja visuomenei duoda daugiau naudos nei nevykęs bankininkas", - palygino jis.

Taip pat P. Gylys pastebėjo, kad Europos Sąjungos (ES) konstrukcija turi esminių trūkumų, visų pirma, demokratijos deficitą: tokie sprendimai, kaip stoti į euro zoną ar ne, priimami neatsiklausiant žmonių nuomonės. Jo manymu, dabar ES beliko dvi išeitys: arba ji žlunga, nes euro zonos griuvimas būtų ir ES griūties pradžia, arba priimami realūs sprendimai, kurie galėtų išgelbėti vieningos Europos idėją, bet klausimas, ar tokius sprendimus priimti ne per vėlu.

Profesorius Alfonsas Vaišvila atkreipė dėmesį į teisės tapatybės problemą: pasak jo, teisė tradiciškai buvo siejama su teisingumu, iš kurio ji kildinama, egzistavo teisių ir pareigų pusiausvyra. Jo nuomone, dabar Vakaruose šis požiūris išsikreipė: teisės yra iškeliamos prieš pareigas ir tampa privilegijomis, taip pat teisė yra kildinama nebe iš teisingumo idėjos, bet iš faktų, teismų sprendimų.

Tokia situacija, A. Vaišvilos nuomone, sudarė prielaidas atsirasti ir ekonominėms problemoms. Anksčiau gerovę ateityje kūrė jau sukurti darbo vaisiai, dabar, paveikus liberalizmui, viskas pasidarė atvirkščiai - ekonominė gerovė kuriama ateities sąskaita. Kitaip tariant, teisėmis naudojamasi dabar, o pareigų vykdymas nukeliamas į ateitį.

"Visa Europa serga viena rimta liga - atsisakymu nuo teisės kaip leidimų ir paliepimų pusiausvyros. Vadinasi, vartotojiška visuomenė pasidarė agresyvi ne tik kitų tautų, bet ir ateinančių kartų atžvilgiu. Ateinančios kartos turės mokėti už mūsų vartojimo apimtį", - teigė A. Vaišvila.

Nepriklausomybės akto signataras Rolandas Paulauskas teigė, kad, vykstant technologijos pažangos procesui, iškeliant gamybą į šalis, kur kaštai pigesni, skatinant imigraciją daug žmonių tapo "nereikalingais". Kad šiems žmonėms būtų sukurtos darbo vietos, buvo didinamas biurokratų skaičius, taip pat kuriamos ir skatinamos įvairios "glamūrinės", jokios realios naudos neteikiančios paslaugos, kurios, signataro pastebėjimu, dabar sudaro didžiąją dalį BVP.

Signataro teigimu, tam, kad būtų palaikoma tokia vartojimo ekonomika, Vakarų valstybės turėjo labai daug skolintis, dėl ko visos Vakarų valstybės prasiskolino itin stipriai: šiose valstybės skolos dydis vienam gyventojui maždaug dešimt kartų didesnis negu Lietuvoje.

"Jie problemas sprendė ne dirbdami, bet gyvendami "glamūrinį" gyvenimą iš skolintų pinigų. Dabar prasidės pasekmės", - konstatavo R. Paulauskas.

R. Paulausko nuomone, artimiausiu metu ES laukia labai didelės problemos, kadangi, tarkime, Graikijos skolos bus dengiamos skolinantis dar labiau, o skolų grąžinti be didžiulių neigiamų padarinių ekonomikai jau dabar iš esmės neįmanoma. Signataro teigimu, ES turės pradėti gyventi pagal realias galimybes, o tai neišvengiamai sukels didelį žmonių nepasitenkinimą ir prives prie ES žlugimo.

"Tautose gimsta savisaugos instinktas. Ir dėl to bus didžiulės riaušės, kadangi vartot reikės mažiau. Žmonės eis į gatves, sistema, kuri dabar funkcionuoja ES, nesugebės išlaikyti žmonių savo rankose. Režimai griežtės, ES neišvengiamai subyrės, nes visi žiūrės pirmiausia savo", - mintis apie ateitį išsakė R. Paulauskas.

Tuo tarpu europarlamentars Z. Balčytis sakė, kad, nepaisant visų neigiamų dalykų, dabartinėje situacijoje yra ir šis tas teigiamo: valstybės suprato, kad negalima pasaulio padalinti į mažas teritorijas, daug geriau, kai egzistuoja regionai, kurie užtikrina stabilumą, su kuriais galima tartis. Jis abejojo, ar dabartinėje situacijoje verta būti pesimistu dėl ES ateities: pasak jo, vienaip ar kitaip tenka rinktis tarp Rytų ir Vakarų, ir Vakarų valstybės turi būti solidarios ir padėti vienos kitoms.

"Ateityje valstybės privalės atiduoti dalį funkcijų koordinuojant ekonomikas, užtikrinant bendras strategijas, energetikos, saugumo ir panašiai, natūralu, kad bus kažkokia finansinė institucija, finansų ministerija gal, aiškesnė mokestinė sistema turėtų būti, tik taip galim išeiti į bendrą ekonomikos atsigavimą", - prognozavo europarlamentaras.

A. Vaišvilos pastebėjimu, nereikia daryti klaidos ir mąstyti, kad dabartinis liberalizmas atėjo iš individo: jo šaltinis kaip tik yra stambus kapitalas, kuris nori didinti savo apimtį, o tam reikalinga laisvė, gamybos ir vartojimo didinimas. Tas pats ir su globalizacija: nors kalbama, kad globalizacijos dėka laisvai juda žmonės, idėjos, iš tikrųjų, visų pirma, laisvai juda kapitalas.

R. Paulauskas pabrėžė, kad pagrindinis jo optimizmo dėl ateities šaltinis - faktas, kad Lietuvos įsiskolinimai, palyginti su Vakarų valstybėmis, yra maži. Anot jo, kai Vakarų pasaulis turės pradėti gyventi pagal išgales, smukus jo ekonomikai, gyvenimo lygio skirtumai tarp Lietuvos ir Vakarų sumažės, ir lietuviai nebenorės emigruoti iš Lietuvos, kadangi ten neberas geresnių sąlygų negu čia.

"Mes turime šitoje teritorijoje sukurti geresnes gyvenimo sąlygas. Reikia sutarti dėl vieno - taip, kaip buvo, jau nebebus, turėsime eiti kitu ekonomikos valdymo principo keliu, dvasinių ir tautinių vertybių fiksavimo keliu, reikės daugiau kalbėti apie bendruomenių vaidmenį kiekvienoj valstybėj, kalbėti apie kiekvienos valstybės identitetą", - sakė Z. Balčytis.
Kitos konferencijos
2017-10-04 12:33
Lietuva dėl ŽIV situacijos sulaukė ir pagyrų, ir raginimų
2017-10-04 11:29
Lietuva dėl ŽIV situacijos sulaukė ir pagyrų, ir raginimų
2017-09-07 13:50
Naujoji žemės ūkio ir maisto taryba kritikuoja Žemės ūkio rūmus ir žada tapti tikraisiais žemdirbių atstovais
2017-06-01 12:37
Grupės TALKA atstovai: vardas ir pavardė pagrindiniame paso puslapyje - tik valstybine kalba
2017-05-22 18:11
Pasaulio fitneso federacijos prezidentas E. Daubaras apgailestauja, kad federacijos veikla nesulaukia palaikymo Lietuvoje
2017-04-26 12:53
Sukurta Lietuvos vaikų sveikatos stebėsenos informacinė sistema
2017-03-30 13:39
Profsąjungos: ilgesni mokslo metai geresnių rezultatų neduos
2017-03-25 17:27
Ukrainiečių istorikas: filmas "Voluinė" - vienpusė istorijos traktuotė
2016-11-30 13:55
Sąjūdiečiai apgailestauja, kad šie metai nebuvo paskelbti Gedimino metais
2016-10-19 13:20
Į kovą su ŽIV ir AIDS stoja ne valstybė, o nevyriausybinės organizacijos
 1 | 2 | 3 | 4 | 5  »»
© 2016, Lietuvos naujienų agentūra ELTA. Visos teisės saugomos. Platinti kopijuoti be Eltos sutikimo draudžiama.