In In English По-русски По-русски
Konferencijų salė Įvykusios konferencijos
| Apie mus TOP 10 Kontaktai
Elta
2017-11-19, sekmadienis
Registracija
Greita paieska detali paieska
Eltos gidai
Arhyvai
Mano ELTA:        atsijungti Naujienos
ĮVYKUSIOS KONFERENCIJOS
Į titulinį Spausdinti
2012-01-26 15:59
V. Rubavičius: valstybei būtų naudinga turėti savo rankose finansinį instrumentą banko pavidalu
Vilnius, sausio 26 d. (ELTA). Seimo valdantiesiems ir opozicijai nesutariant dėl komisijos SNORO banko bankrotui ištirti sudarymo, filosofas Vytautas Rubavičius mano, kad nereikėjo SNORUI kelti bankroto procedūros, o verčiau pasirinkti nacionalizavimą - esą tokia praktika taikoma Vakarų valstybėse, ir ji naudinga pačiai šaliai kaip finansinio stabilumo instrumentas.

Naujienų agentūroje ELTA ketvirtadienį surengtoje diskusijoje, kurioje kalbėta, kodėl Seimas atsisakė kurti komisiją SNORO banko bankrotui ištirti, V. Rubavičius valdančiųjų ir aukščiausių valstybės pareigūnų pasisakymus šia tema įvardino kaip nepaprastai nervingus, nesuvokiant platesnio akiračio ir tendencijų, kurios jau pradeda ryškėti Europos Sąjungos politinių sluoksnių santykiuose su finansinio kapitalo viršūnėmis. Filosofas teigė įžvelgiąs, kad dėl politinės įtakos keičiasi valstybės vaidmens finansų rinkose, visoje finansinėje sistemoje supratimas.

Svarstydamas, kodėl vengiama sudaryti komisiją dėl SNORO bankroto, filosofas įžvelgė kelis aspektus. Pirmiausia, anot V. Rubavičiaus, nenorima rodyti, kaip Lietuvoje politinės institucijos prižiūri savo institucijas, kaip tos pačios institucijos vykdo savo pareigas.

"Didelis suinteresuotumas vis dėlto nerodyti ir šiaip jau neišsiaiškinti, kaip atsitiko, kad Lietuvos bankui prižiūrint, tai įvyko. Juk Lietuvos bankas turi didelę "bankrotinimo" patirtį - jis prižiūrėjo ir anuos bankus, ir valstybinį komercinį banką", - kalbėjo filosofijos mokslų daktaras.

V. Rubavičius kėlė ankstesnio centrinio šalies banko vadovo Reinoldijaus Šarkino atsakomybės klausimą - esą būtent jis sukūrė tokią institucinę bankų priedangos sistemą. Svarbiu dalyku pašnekovas laikė ir tai, kad tokios komisijos darbo veiksmingumas priklausytų nuo to, kokius klausimus ji iškels ir kokių priemonių imtųsi.

"Akivaizdu, kad tos priemonės bus nukreiptos į Lietuvos banką. Kitas dalykas, turės būti vis dėlto paaiškinta arba iškelta, kokia yra ta priežiūros sistema, kas ten už ką atsako. Tai, akivaizdu, kad viskas vyksta tokiu Lietuvoje rutininiu būdu - kažkas tarsi atlieka kažkokias pareigas, kažkas parašo ataskaitą, bet beveik niekam neįdomu, kol niekas neatsitinka, nes juk tokios didelės sumos pavogti vienu ypu tikrai neįmanoma", - svarstė jis.

V. Rubavičiaus vertinimu, šiose schemose dalyvavo labai daug asmenų - nuo verslo struktūrų iki specialiųjų tarnybų.

"Tai vėlgi klausimas, kurio nenorima kelti, yra mūsų specialiųjų tarnybų atsakomybė už tą priežiūrą. Yra VSD, FNTT, kuri turi ir privalo žiūrėti. Šitie klausimai buvo jau ir anksčiau iškelti, bet akivaizdu, kad juos kelti atrodo tarsi žeminame savo valstybę, ir tai yra pridengiama, kad čia yra nacionalinio saugumo klausimai. Pagrindinis nacionalinio saugumo klausimas, kai kalbame apie specialiąsias tarnybas, yra, kad nenorima rodyti, kaip jos šiaip jau blogai veikia arba taip pat užsiima tam tikrų verslo intereso grupių aptarnavimo veikla", - teigė pašnekovas.

Galiausiai, pasak V. Rubavičiaus, vengiama sudaryti komisiją dėl SNORO bankroto, nes neaišku, ką galima buvo daryti bei ką dar galima pasiūlyti dėl šio banko.

"Ar išties valstybei nebūtų naudinga turėti savo rankose finansinį instrumentą banko pavidalu, kuris jau galėtų veikti mūsų vietinėje rinkoje kaip tam tikras žaidėjas? Tada jis galėtų vienaip ar kitaip konkuruoti arba rodyti tam tikrus dalykus santykiuose su kitais užsienio bankais, pavyzdžiui, tam tikros palūkanų normos, įvairūs kredito teikimo dalykai, mokesčiai už paslaugas ir t.t. Bet koks toks bankas, kuris veikia su valstybės garantijomis, yra stiprus instrumentas", - pažymėjo V. Rubavičius ir priminė, kad tokia praktika taikoma didžiosiose Vakarų valstybėse, banko uždarymas labai brangiai kainuoja mokesčių mokėtojams.

Diskusijoje dalyvavusi ekonomistė, buvusi Premjerė Kazimira Prunskienė, vertindama, ar Seimas turėjo sudaryti komisiją SNORO banko bankrotui ištirti, sakė, jog parlamento kompetencija aptariant sprendimą dėl banko ateities galėjo būti žymiai svaresnė.

"Neišeitų taip mąstyti ir sudėlioti institucijų kompetencijos ir jų aktyvumo, kad komisija tarytum tiktai pasekmėms įvertinti arba įvertinti, kiek sprendimas pagrįstas, kitaip tariant, naudoti šaukštus po pietų. Jeigu kalbėtume apie prasmingą įstatymų leidybos institucijos - Seimo - įsikišimą, tai jis buvo prasmingiausias tada, kai jau reikėjo apsispręsti, ką daryti su tuo banku", - kalbėjo profesorė.

K. Prunskienė suabejojo banko bankroto kėlimu. Pasak jos, nacionalizuotą banką, nesunaikinant jo struktūros, buvo galima parduoti nedestabilizuojant bankinės sistemos. Seimas esą kartu su Vyriausybe, Lietuvos banku galėjo sudaryti, kad ir uždarą komisiją.

"Manau, kad Seimas kaip ir eina procesui iš paskos, bet jokiu būdu ne priešaky, kaip derėtų", - konstatavo K. Prunskienė.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma atkreipė dėmesį, kad komisijos sudarymo klausimas lieka atviras.

"Nėra Seimo sprendimo atsisakyti sudaryti komisiją. Po pateikimo tam nutarimo projektui yra pritarta, ir mūsų veiksmais buvo padaryta šiek tiek didesnė pauzė, nebuvo tęsiamas svarstymas ir priėmimas. Tai įvyks, kaip dabar opozicija suorganizavusi 30 dieną (per neeilinę Seimo sesiją sausio 30 d. - ELTA)", - kalbėjo politikas.

Sausio 19-ąją, nepaisant opozicijos prieštaravimo, Seimas parėmė konservatorių iniciatyvą ir išbraukė iš ketvirtadienio parlamento darbotvarkės siūlymą sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl banko SNORAS, primena ELTA.

Už tai, kad šio klausimo neliktų darbotvarkėje, balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 58, susilaikė 3 parlamentarai.

Pasipiktinęs tokia įvykių eiga, Seimo opozicijos lyderis Valentinas Mazuronis pareiškė, kad opozicija nemato galimybių dirbti tokioje atmosferoje, todėl paliko Seimo plenarinių posėdžių salę.

Pernai lapkričio 16 dieną Vyriausybė sustabdė banko SNORAS veiklą, perėmė banko valdymą, nušalino jos vadovus, paskyrė laikinąjį administratorių.

Vyriausybė nusprendė nacionalizuoti banko akcijas visuomenės interesų labui. Tokių veiksmų imtasi dėl susirūpinimo banko finansine būkle.

Gruodžio 7-ąją Vilniaus apygardos teisme bankui buvo iškelta bankroto byla.
Kitos konferencijos
2013-03-20 14:13
Bušido kovotojai Vilniuje kausis dėl kelialapių į "K-1 World Grand Prix" finalines varžybas
2013-01-31 12:54
Autoverslininkai: Lietuvos naujų automobilių rinka glaudžiai susieta su lūkesčių ekonomika ir psichologiniais motyvais
2013-01-31 12:32
ES naujų automobilių rinką praėjusiais metais sukrėtė 8,2 proc. nuosmukis
2013-01-28 16:36
J. Panka: visuomenė nebebijo Kovo 11-osios eitynių, ir pastangos jas drausti yra tuščios
2013-01-10 14:36
Z. Vaišvila: valdžios atstovai, nepaisantys referendumu išreikštos tautos valios, laužo priesaiką
2013-01-04 14:29
Akademikas J. Grigas: objektyviai Lietuvoje nėra jokio pagrindo jaustis nelaimingu
2012-12-28 15:42
D. Arlauskas: oligarchai - ne tie, kurie turi daug turto
2012-12-21 15:03
Jaunieji talentai: Lietuva turi viltį
2012-12-12 09:58
Alternatyva įprastoms Kalėdoms - muzikinis projektas "Saulės vadavimo apeigos"
2012-12-04 13:57
Baltarusijos ambasadorius V. Dražinas: mūsų su Lietuva santykiai pagrįsti draugiškos kaimynystės ir pragmatiško bendradarbiavimo principais
««  6 | 7 | 8 | 9 | 10  »»
© 2016, Lietuvos naujienų agentūra ELTA. Visos teisės saugomos. Platinti kopijuoti be Eltos sutikimo draudžiama.