In In English По-русски По-русски
Konferencijų salė Įvykusios konferencijos
| Apie mus TOP 10 Kontaktai
Elta
2017-11-17, penktadienis
Registracija
Greita paieska detali paieska
Eltos gidai
Arhyvai
Mano ELTA:        atsijungti Naujienos
ĮVYKUSIOS KONFERENCIJOS
Į titulinį Spausdinti
2012-03-08 15:50
Menotyrininkė G. Drėmaitė: mūsų nacionalinė vertybė - gyvasis paveldas
Vilnius, kovo 8 d. (ELTA). Pagrindine Lietuvos nacionaline vertybe reikėtų laikyti nusipelniusius šaliai žmones - gyvąjį paveldą, mano menotyrininkė Gražina Drėmaitė. Tačiau kitų spaudos konferencijos "Kas Lietuvoje laikoma nacionalinėmis vertybėmis?" dalyvių nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė.

Menotyrininkė G. Drėmaitė nacionalinę vertybę apibrėžė kaip žmones, kurie nusipelnė Lietuvai ir paliko jos istorijoje ir visuomeniniame gyvenime ryškų pėdsaką.

"Nacionalinė vertybė - asmenys, kurie nusipelnė mūsų valstybei, kurie kažką padarė, kurie paliko labai ryškų pėdsaką ir istorijoje, ir mūsų gyvenime, ir galų gale - formuojant mūsų visuomenę", - konferencijoje sakė ji.

Menotyrininkės teigimu, šią kategoriją reiktų atskirti nuo kitos - kilnojamojo arba nekilnojamojo paveldo, nes gyvosios vertybės nėra materialios. Tačiau žmogus pats savaime negali būti laikomas vertybe - jis turi to nusipelnyti, išlaikydamas savo nuomonę, poziciją, principus, sugebėdamas neparduoti savo įsitikinimų už pinigus.

"Jeigu tu neišduodi savo principų, nepaisant to, kokiais laikais gyveni, tai yra labai svarbu. Tai yra vertybė", - pabrėžė G. Drėmaitė.

Gydytoja Ramunė Trakimienė su menotyrininkės nuomone, kad žmogus yra didžiausia vertybė, sutiko, tačiau konferencijoje paminėjo ir tai, jog esama universalių vertybių, kurias pripažįsta visas pasaulis.

"Yra tokios absoliučios vertybės kaip žmogaus gyvybė, laisvė, drąsa, narsa, darbštumas. Jos yra visiems būdingos: ir Lietuvoje gyvenantiems žmonėms, ir Estijoje, ir dauguma atvejų Amerikos žemyne, ir Afrikos", - sakė ji.

Nuo jų, R. Trakimienės nuomone, nacionalinės vertybės skiriasi, nes yra kitokio pobūdžio - jos identifikuoja tam tikrame krašte gyvenančią bendruomenę.

"O nacionalinės vertybės yra kažkas kito - kas identifikuoja mus, šitame krašte gyvenančius. Ir galbūt viską galima būtų apsakyti Maironio žodžiais "Kur bėga Šešupė, ten mūsų tėvynė graži Lietuva", - konferencijoje teigė ji.

Gydytoja Maironio kūrybą apibūdino kaip galinčia tapti Lietuvos vertybių Konstitucija, esą joje išsakyta visa tai, kas tautai svarbiausia - kultūra.

"Tai tiesiog gali būti vertybių Konstitucija. Ten sako "ten broliai artojai lietuviškai šneka ir skamba po kaimus Birutės daina". Nebūtinai daina turi būti išdainuota, gal tai sakmė, gal tai mūsų kultūros lobynas, gal tai mūsų tautosaka", - sakė R. Trakimienė.

Dailės akademijos rektorius Audrius Klimas sutiko su gydytojos nuomone, kad tautai itin svarbi kultūra. Jo manymu, ji turi daug galimybių skleisti nacionalines vertybes.

"Kultūros sluoksnis, kultūros galimybės skleisti nacionalines vertybes yra milžiniškos. Mes kalbame apie tai, kad krepšinis yra geras Lietuvos ambasadorius, bet kultūra yra taip pat nemažiau geras ambasadorius. Ne tik pasaulyje, bet ir pačioje Lietuvoje", - sakė A. Klimas.

Lietuvių kalbos instituto direktorė Jolanta Zabarskaitė taip pat pritarė R. Trakimienei, jog esama universalių, pamatinių vertybių, tačiau kartu pažymėjo, kad joms grėsmę kelia sociopolitiniai reiškiniai bei populiarioji kultūra.

"Aš esu visiškai įsitikinusi, kad kiekvienam žmogui yra svarbi jo šeima, jo bendruomenė, kokia ji bebūtų, miestelis ar jo kaimas, ar jo rajonas mieste. Kiekvienam yra svarbu tauta, valstybė, tik, aišku, kartais tos vertybės yra užgožiamos įvairaus socialinio, politinio triukšmo, populiariosios kultūros, bet, kita vertus, mes ją barame, bet jos tokia funkcija - būti agresyvia ir stengtis dominuoti. Čia ne jos problema, čia mūsų problema", - sakė ji.

J. Zabarskaitės teigimu, nereikėtų skatinti nežinomų vertybių atsiradimo - atvirkščiai, turėtume gilintis į tai, ką jau vertiname ir žinome. Be to, jos įsitikinimu, pamatinės vertybės nekinta.

"Nesutinku, kad reikia kelti tik nežinomas vertybes, reikia dar ir dar kartą pasidžiaugti tuo, ką mes turime (...) aš nemanau, kad pamatinės, esminės vertybės kinta. Taip pat ir nacionalinės", - pabrėžė ji.

Dienraščio "Respublika" apžvalgininkas Ferdinandas Kauzonas su tokia J. Zabarskaitės nuomone kategoriškai nesutiko - jo manymu, vertybės, laikui bėgant, kinta.

"Kas yra nacionalinė, aš daugmaž galiu nujausti, o kas yra vertybė, aš dabar jau visiškai nesuprantu. Todėl turbūt reikėtų nutraukti visą šitą nacionalinių vertybių rinkimą, kol mes neišsiaiškiname, kas yra vertybė. Ir jeigu taip lengva būtų atsakyti, apskritai mūsų dvasinė būsena nebūtų tokiame dugne kaip dabar. Kadangi vyksta vertybių kaita, žmonės nesuvokia, kas šiandien yra vertybė", - teigė jis.

F. Kauzonas, iliustruodamas savo argumentą, konferencijos dalyviams papasakojo apie pokalbį su atsitiktinai sutiktais kaimo žmonėmis, kuris pademonstravo, kad net tokios stiprios kategorijos kaip laisvė, laikui bėgant, nuvertėja.

"Jų klausiu - klausykite, jeigu dabar kažkas staiga atsitinka mūsų nepriklausomybei, kitaip tariant, absoliučiai vertybei - laisvei, kada jums vėl kiltų noras nepriklausomybės? Žmogelis atsako taip: "kiba jau niekad". Įsivaizduojate, kaip kinta? Ir aš supratau, kokie yra žmogaus sąmonėje pavojingi šitie virsmai - jis net jau dėl laisvės abejoja", - sakė jis.

F. Kauzonas vertybių kaitos ir "iškrypimo" priežasčių ieško televizijoje, nes mano, kad būtent ji, neturėdama vertingo turinio, luošina Lietuvos žmonių vertybinį pamatą.

"Man labai gaila, kad šitam vertybių iškrypimui kasdieninę žalą duoda mūsų televizijos, ypač komerciniai kanalai. Čia yra mūsų dvasios luošykla, ir kaip gelbėti nuo jų, jau neįsivaizduoju", - sakė F. Kauzonas.

A. Klimas vertybių kitimą aiškino kitaip - jo teigimu, viskas turi būti matuojama, atsižvelgus į kontekstą.

"Man anglų kalba yra vertybė, lygiai taip pat ir prancūzų kalba, bet priklausomai nuo konteksto (...) čia yra kontekstų klausimas, kas yra vertinga, kas vakar buvo vertinga, o kas visą laiką bus vertinga", - aiškino jis.

Švietimo viceministras Vaidas Bacys, kalbėdamas apie nacionalinių vertybių atsiradimą ir iškilimą, sakė, jog jos turi būti visoms bendruomenėms reikalingos ir visų jų narių pripažįstamos. Svarbiausia, kad tai netaptų politinio ar kultūrinio elito išrenkamu dalykus, mano jis.

"Tautą galima būtų lyginti su bičių aviliu, kurios suneša tą medų kaip tam tikrą turtą, kurį mes turime. Ir tai turi būti visiems priimtina ir visi turi dirbti ta pačia linkme", - konferencijoje kalbėjo V. Bacys.
Kitos konferencijos
2013-10-17 16:24
Maskvos valstybinis muzikinis teatras į Lietuvą grįžta su "Kapitono dukterimi"
2013-10-16 20:41
Naujame K. Krysko-Skambinės vaizdo klipe - kova už gyvenimą
2013-10-09 14:12
Valstiečių ir žaliųjų sąjunga: savivaldybių skurdinimas tęsiasi
2013-09-17 17:24
Baltarusijos ambasadorius V. Dražinas: kultūra suartina tautas
2013-09-17 13:16
Derliaus šventė Kaune: sodinukai prie Soboro, vištos - šalia Muzikinio teatro, egzotiškos prekės iš Indijos
2013-09-17 13:12
Derliaus šventė: sodinukai prie Soboro, vištos - šalia Muzikinio teatro, egzotiškos prekės iš Indijos
2013-09-12 13:28
Mitai apie skiepus - posovietinių valstybių sindromas
2013-09-05 13:29
Veislinių gyvulių parodoje bus ir Pietų Amerikos alpakų
2013-06-12 14:34
V. P. Andriukaitis: per mažai dėmesio skiriama ligų profilaktikai
2013-06-12 13:17
V. P. Andriukaitis: mirtingumas tiesiogiai priklauso nuo galimybių pasiekti gydymo įstaigą
««  6 | 7 | 8 | 9 | 10  »»
© 2016, Lietuvos naujienų agentūra ELTA. Visos teisės saugomos. Platinti kopijuoti be Eltos sutikimo draudžiama.