In In English По-русски По-русски
Konferencijų salė Įvykusios konferencijos
| Apie mus TOP 10 Kontaktai
Elta
2017-11-19, sekmadienis
Registracija
Greita paieska detali paieska
Eltos gidai
Arhyvai
Mano ELTA:        atsijungti Naujienos
ĮVYKUSIOS KONFERENCIJOS
Į titulinį Spausdinti
2012-03-22 15:27
G. Navaitis: į žmonių supriešinimą investuoja suinteresuotos grupes
Vilnius, kovo 22 d. (ELTA). Patyčios - viena opiausių problemų visuomenėje, todėl ją reikėtų spręsti ne tik skelbiant vienos savaitės akciją, mano diskusijos "Savaitė be patyčių. Kodėl ne visas gyvenimas?" dalyviai. Šiuo klausimu jų nuomonės sutapo, tačiau požiūriai į patyčių problemą, jos šaknis daugeliu atvejų ir išsiskyrė.

Filosofas Krescencijus Stoškus ragino atskirti patyčias kaip neigiamą atspalvį turintį reiškinį nuo paprastos pašaipos ar ironijos. Jo įsitikinimu, nuoširdus, spontaniškas juokas, geriausias instrumentas žmonių santykiams reguliuoti, yra priešinga kategorija kito žmogaus niekinimui.

"Tas žmogus, kuris tyčiojasi, prieina prie to, kad jis save padarytų reikšmingą, o kitą paverstų nieku, tai yra, sunaikintų (...) Tai yra žudymas žmogaus, jis gali būti baisesnis už fizinį nužudymą", - naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje sakė jis.

Filosofas patyčias sieja su žmogaus orumo pažeidimu, o tai, jo manymu, yra svarbiausia, ką turi kiekvienas iš mūsų. Ir kadangi visi turi, jaučia savo vertę, pažymėtina, kad visus galima patyčiomis ir sunaikinti.

"Mane nuo nepriklausomybės pradžios glumino toks dalykas, kad buvo bandoma sutriuškinti, sunaikinti tą brangiausią dalyką, ką apskritai žmogus turi - jo orumą (...) Klausimas yra, kaip mes elgiamės vienas su kitu. Geras lietuviškas žodis yra "tyčiotis" - tyčia juokiasi iš kito (...), čia yra tyčia, sąmoningas sumenkinimas, pavertimas nieku (...) Kiekvienas žmogus turi vertę - su kuo besusitikčiau, visada aš galiu jį naikinti", - teigė jis.

K. Stoškus taip pat apgailestavo, kad Lietuvoje patyčių problema yra įsišaknijusi - nebejaučiamas žmogiškas solidarumas, tarpusavio pagarba.

"Šita sfera, kur žmogus žmogų atpažįsta, kur priima kaip žmogų, o ne gyvulį, ne daiktą (...), šitie dalykai yra atrofavęsi Lietuvoje", - sakė jis.

Pedagogo, Seimo nario Valerijaus Simuliko nuomone, reikėtų džiaugtis, kad yra skelbiama tokia akcija kaip "Savaitė be patyčių", tačiau ji turėtų trukti visą gyvenimą, įtvirtinant švietimo sistemoje priešiškas pozicijas patyčių atžvilgiu.

"Tai turėtų būti ne savaitė, ne mėnuo, tai turėtų būti principinės pozicijos švietimo sistemoje, kurios pagrįstos tarpusavio pagarba", - pabrėžė jis.

V. Simuliko teigimu, neužtektų ugdomųjų kampanijų švietimo įstaigose, nes neigiama informacija, skatinanti patyčias, ateina ir kitais kanalais - per šeimą, per draugus, visuomeninę veiklą. Ir didžiausia bėda iškyla tuomet, kai vaikas nesugeba atsirinkti tinkamos informacijos ir viską priima tiesiogiai.

"Einama lengviausiu keliu - pasijuokti, pasišaipyti, ir bendravimas, nesakau, kad visais atvejais, bet vis dėlto vaidina didelį vaidmenį", - mano jis.

Seimo narys psichologas Gediminas Navaitis patyčių plitimo mastus, priešiškumo visuomenėje skatinimą sieja su tam tikrų grupių, suinteresuotų šiais procesais, veikla. Jo manymu, taip siekiama žmonėmis manipuliuoti ir juos valdyti.

"Manęs neįtikina kalbos, kad taip pasireiškia spaudos laisvė, nes aš už viso to matau suinteresuotas grupes, kurios sąmoningai investuoja į žmonių supriešinimą Lietuvoje, nes visgi piktas, nusivylęs, nepasitikintis vienas kitu, nepasitikintis valstybinėmis institucijomis, visuomeninėmis organizacijomis, žmogus, kuris net nebemoka normalia kalba bendrauti ir kuris nemoka diskutuoti - tokiais žmonėmis labai lengva manipuliuoti, labai lengva juos valdyti. Suinteresuotų grupių investavimas į tai, matyt, yra sąmoningas, o tuo pačiu patyčios mokykloje yra rimtesnių problemų ženklas (...) Susipriešinimas tampa vienu iš veiksnių, trukdančių kalbėtis, susikalbėti ir galų gale tie jausmai irgi turi įtaką ir kasdienei gyvenimo kokybei", - spaudos konferencijoje teigė G. Navaitis.

Psichologo įsitikinimu, bene didžiausią įtaką netikusiai vertybių sistemai susiformuoti daro televizija, per kurią ir veikia minėtosios suinteresuotos grupės.

"Mes norime, kad mokiniai tarpusavyje bendrautų kultūringai, o kas vakarą televizijos ekrane galime, tiesiai pasakysiu, matyti besidarkančias padugnes, kurios tyčiojasi iš visko ir visų. Ir tai vadina žurnalistika", - sakė jis.

G. Navaičio teigimu, visuomenėje būtina saugoti ir puoselėti socialinį kapitalą - žmonių tarpusavio bendravimą, tam tikras normas, įsitraukimą į visuomeninę veiklą, tačiau pastebima, kad jam dėmesio skiriama vis mažiau. Ir nors visuomenės gerovę lemia trys kapitalo rūšys - socialinis, gamybinis ir finansinis - pastarajam skiriama daugiausiai dėmesio, žmonės pasirengę jį labiausiai ir ginti.

"Kada mes kalbame apie bendravimo vertę, apie patyčias, tai tiesiai galime sakyti, kad tie, kurie skatina, organizuoja (...), naikina socialinį kapitalą (...), dėl to praranda (visuomenė - ELTA) ateities perspektyvas, praranda galimybę geriau gyventi", - aiškino G. Navaitis.

Nepriklausomybės Akto signataras Rolandas Paulauskas mano, jog patyčios yra bandymas "užkeikti realybę, nuo jos pabėgti", baimės išraiška. Jis pastebi ir tai, kad dažniausiai susirinkę žmonės nelinkę diskutuoti rimtomis temomis, nes jiems tam trūksta žinių, todėl jie renkasi lengvesnį kelią - tyčiotis.

"Žiūrėkite, susirenka kompanija ir dažniausiai žmonės stengiasi vienas kitą "perbajeruoti", nes rimtiems pokalbiams, rimtai analizei, reikia žinių, reikia sugebėjimų. Deja, dauguma šito neturi", - pastebėjo jis.

R. Paulauskas taip pat pažymėjo, kad kiekvienas žmogus turi dieviškąjį ir žemiškąjį pradą. Pastarasis, siejamas su poreikiu tyčiotis, ypač demokratijos, laisvės sąlygomis, pradeda dominuoti.

"Yra prigimtys ir yra tam tikros tendencijos. Galima vieną tendenciją skatinti arba kitą (...) Nuo valstybės, nuo tautos, nuo elito priklauso, kuris pradas bus stimuliuojamas", - sakė jis.
Kitos konferencijos
2016-08-31 12:02
Šeštadienį "Litexpo"vietos bendruomenės pristatys savo veiklą
2016-06-28 12:42
"Lietuvos sąrašas": piliečiai turėtų labiau įsitraukti į valstybės valdymą
2016-03-23 12:55
Dėl situacijos pieno sektoriuje protestuos apie 3000 ūkininkų
2016-02-22 14:21
Pedagogai: streikuoja arti 300 švietimo įstaigų
2015-11-24 12:50
N. Narauskas: "Pienas LT" gamykla perdirbimą pradės per du tris mėnesius
2015-10-26 14:07
Vilniaus atgavimo dienomis sukrusti raginami ir valstybinės kalbos talkininkai
2015-09-10 12:59
Vilniuje vyks Tautų mugė ir Derliaus šventė
2015-09-09 14:54
Nauja programėlė leis apsisaugoti nuo nesąžiningų taksistų
2015-08-28 11:35
Algirdiškio parodų centras lauks lankytojų veislinių gyvūnų parodoje
2015-08-28 10:40
Protesto akcijoje Briuselyje dalyvaus apie 50 Lietuvos ūkininkų
 1 | 2 | 3 | 4 | 5  »»
© 2016, Lietuvos naujienų agentūra ELTA. Visos teisės saugomos. Platinti kopijuoti be Eltos sutikimo draudžiama.