In In English По-русски По-русски
Konferencijų salė Įvykusios konferencijos
| Apie mus TOP 10 Kontaktai
Elta
2017-11-23, ketvirtadienis
Registracija
Greita paieska detali paieska
Eltos gidai
Arhyvai
Mano ELTA:        atsijungti Naujienos
ĮVYKUSIOS KONFERENCIJOS
Į titulinį Spausdinti
2012-06-07 15:20
G. Navaitis: sveikatos apsaugos sistemą reikia perorientuoti taip, kad pacientas jaustųsi laimingas
Vilnius, birželio 7 d. (ELTA). Dabartinė sveikatos apsaugos sistema yra orientuota į procesus, o ne į pacientą, todėl būtina pereiti prie laimės ekonomikos modelio ir stengtis, kad ligoniai būtų patenkinti gaunamomis paslaugomis, mano Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Gediminas Navaitis.

"Dabar rūpinamasi ne žmogumi, ne pacientu, o kitais procesais. Jeigu mes nagrinėsime vieno vaisto tiekimo trūkumą, tai aš manau, kad ir Valstybinė ligonių kasa, ir Sveikatos apsaugos ministerija, galų gale, ir ligoninės paaiškins, kad atsitiko kažkas, pasitaiko klaidų, turime pripažinti, kad jų visur gali būti ir viskas gerai - susitvarkysime (...) Tokie įvykiai atspindi sveikatos sistemos problemas ir netgi dar daugiau - visuomenės problemas. Kokia išeitis iš šio akligatvio? Manyčiau, kad turėtumėme tolti nuo tradicinės ekonomikos, jos nuostatų ir jas realizuojančios politikos ir pereiti prie vadinamosios laimės ekonomikos, kitaip sakant, siekti laimingesnės visuomenės", - ketvirtadienį spaudos konferencijoje "Kodėl Lietuvoje vis pritrūksta būtiniausių vaistų?" kalbėjo jis.

Seimo nario teigimu, nuo Nepriklausomybės atgavimo galime stebėti paradoksalią situaciją - gerėjo vaistų ir medicinos įrangos kokybė, gydytojų kvalifikacija augo, tačiau gyventojų pasitenkinimas sveikatos apsaugos sistema nedidėjo.

"O ar pasitenkinimas sveikatos apsaugos sistemoje padidėjo? Tai atsakymas akivaizdus, kad ne. Ligonių kasos yra atlikusios tyrimą, pagal kurį iš aštuonių žmonių tik vienas mano, kad gydymo įstaigoje juo bus tinkamai pasirūpinta, o du trečdaliai tikisi, kad nors iš dalies (bus pasirūpina. - ELTA). Likusieji nieko gero iš lietuviškos sveikatos sistemos nesitiki", - sakė jis.

G. Navaičio manymu, esminis postūmis tokiai padėčiai išspręsti - sveikatos apsaugos sistemos perorientavimas į pacientą, stengiantis užtikrinti jo pasitenkinimą gaunamomis paslaugomis.

"Esminis punktas turėtų būti sistemos perorientavimas ne į procesus, o kad pacientas būtų laimingas ir patenkintas teikiamomis paslaugomis. Kai tik mes sugebėsime perorientuoti sistemą, kad žmogus Lietuvoje būtų laimingas, iš jos nebus važiuojančių ir bėgančių, o mūsų pacientas jausis gerai", - mano Seimo narys.

Jam pritarė ir kompanijos "Glaxosmithkline Lietuva" vadovas Kęstutis Čereška, teigdamas, jog "Lietuvoje sistema yra orientuota į procesus, pinigų valdymą, bet tik ne į pacientą, žmogų". To priežastimi jis įvardijo sisteminius veiksnius.

"Visame pasaulyje kartais pritrūksta onkologinių ir kitokių vaistų - tokie dalykai atsitinka, bet, mano supratimu, reikėtų ieškoti problemos ir paklausti, ar, pritrūkus vaistų, tai yra vienkartinis ir atsitiktinis dalykas, kurį galima greitai sutvarkyti ir išspręsti, ar tai yra sisteminiai dalykai? Mano asmenine nuomone, Lietuvoje yra sisteminiai dalykai", - teigė jis.

K. Čereškos manymu, viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje vis pritrūksta būtiniausių vaistų, yra planavimo nebuvimas. Be to, nesama ilgalaikės sveikatos apsaugos strategijos, kuri nekistų netgi keičiantis politinėms jėgoms.

"Iš vaistų kompanijos pusės gamyba yra planuojama ir jeigu "klausimas užsidega", geriausiu atveju mes galime pristatyti vaistus per pusantro mėnesio todėl, kad jie yra planingai ruošiami, perkami komponentai. Vaistų gamyba yra planingas veiksmas, yra tam tikri reikalavimai pakuotei, ir jeigu nėra planavimo iš valstybės pusės, tai tokie sutrikimai kartas nuo karto atsiras", - įsitikinęs jis.

Kompanijos vadovui antrino ir Vilniaus universiteto onkologijos instituto direktoriaus pavaduotojas klinikai Jonas Veseliūnas, įsitikinęs, jog gydymo įstaigose vaistų neturėtų trūkti, jeigu viskas yra efektyviai planuojama.

Kalbėdamas iš patirties, jis pažymėjo, jog Sveikatos apsaugos ministerijai onkologinių ligonių registras nėra reikalingas, tačiau būtent jo pagalba ir būtų galima planuoti būtiniausių vaistų tiekimą.

"Nėra apskaitos, nėra onkologinių ligonių registro. Jo nėra - nežinome, kiek yra ligonių. Būtų registras, būtų apskaita, būtų užsakymai, ir tokiu atveju medikamentų trūkumo nebūtų", - sakė J. Veseliūnas.

Viena iš JAV labdaros organizacijos "Lithuanian mercy lift" Lietuvoje steigėjų Pranė Šlutienė stebėjosi susidariusia padėtimi Lietuvoje, esą JAV niekada nejaučiamas vaistų trūkumas.

"Tegul niekas nesako, kad JAV trūksta vaistų - ten nieko netrūksta, ten visko pilna", - sakė ji, pabrėždama, jog kiekvienais metais draudimo kompanijos primena gyventojams, kad jiems jau metas pasitikrinti sveikatą.

K. Čereška sutiko su P. Šlutiene, įžvelgdamas, jog Lietuva, priešingai nei JAV, nėra suinteresuota gydyti ligonį, kaip įmanoma anksčiau.

"JAV sistema yra orientuota į žmogų, o pas mus yra orientuota į procesus ir nėra konkurencijos draudime. Yra vienintelis valstybinis draudimas, ir jeigu tik aktyvins kas profilaktinius tyrimus ir daugiau ligonių atsiras, tai Valstybinei ligonių kasai reikės daugiau pinigų - jie nesuinteresuoti tuo. Čia ir yra esminis skirtumas - valstybė nesuinteresuota gydyti ligonį kaip galima anksčiau", - įsitikinęs "Glaxosmithkline Lietuva" vadovas.

Visiškai priešingą poziciją diskusijoje užėmęs Sveikatos apsaugos ministerijos Farmakoekonomikos ir vaistų kainodaros skyriaus vedėjas Tomas Alonderis nesutiko su teiginiu, jog Lietuvoje išryškėja neigiami sisteminiai sutrikimai vaistų tiekimo atžvilgiu.
"Lietuvos padėties pavadinti sisteminiais sutrikimais, manau, dar būtų negalima. Jų kol kas per mažai. Mes suskaičiavome, kiek yra buvę per paskutinius maždaug penkerius metus tam tikrų nusiskundimų dėl vaistų trūkumo - tai buvo 9 iš viso", - pažymėjo jis.

T. Alonderio teigimu, su panašiomis problemomis susiduria ir kitos šalys, be to, po specialių patikrinimų paaiškėjo, jog atsargų Lietuvos gydymo įstaigos turi.

"Buvo surinkti duomenys, kad mažiausios vaistų atsargos buvo onkologijos institute - maždaug 2 savaitėms, o kitos įstaigos, kurios akcentavo, kad ta problema yra, turėjo atsargų nuo 3 iki 6 mėnesių į priekį. Kad tai būtų kažkokia katastrofa? Tikrai to nebuvo", - teigė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas.

Jo teigimu, svarstant, ar vertėtų įsigyti pigesnių vaistų iš Rytų kaimynių - Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos, pirmiausiai reikėtų suabejoti dėl jų kokybės. Lietuva yra Europos Sąjungos narė, todėl jai galioja specialūs kokybės standartai ir geros gamybos praktikos.

"Deja, iš Rusijos gamintojų beveik niekas neatitinka šitų reikalavimų, taigi buvo atsisakyta tokios minties būtent dėl kokybės reikalavimų (...). Rusija pati pripažįsta, kad iki trečdalio vaistų jos rinkoje gali būti klastotės", - sakė T. Alonderis, pažymėdamas, jog tai yra saugumo klausimas.

G. Navaitis neprieštaravo, jog iš Rytų kaimynių įsigyti medikamentai gali būti pigesni, tačiau jis pažymėjo, jog, teisingai derantis, rezultatų šioje srityje galima pasiekti ir bendradarbiaujant su Vakarų Europos kompanijomis.

"Rusiški ir baltarusiški vaistai - išsigelbėjimas? Jeigu mes dirbsime ir derėsimės kaip žydai, tai galime to paties pasiekti ir su Europos kompanijomis, gaudami aukštos kokybės vaistus", - šmaikštavo G. Navaitis.
Kitos konferencijos
2017-10-04 12:33
Lietuva dėl ŽIV situacijos sulaukė ir pagyrų, ir raginimų
2017-10-04 11:29
Lietuva dėl ŽIV situacijos sulaukė ir pagyrų, ir raginimų
2017-09-07 13:50
Naujoji žemės ūkio ir maisto taryba kritikuoja Žemės ūkio rūmus ir žada tapti tikraisiais žemdirbių atstovais
2017-06-01 12:37
Grupės TALKA atstovai: vardas ir pavardė pagrindiniame paso puslapyje - tik valstybine kalba
2017-05-22 18:11
Pasaulio fitneso federacijos prezidentas E. Daubaras apgailestauja, kad federacijos veikla nesulaukia palaikymo Lietuvoje
2017-04-26 12:53
Sukurta Lietuvos vaikų sveikatos stebėsenos informacinė sistema
2017-03-30 13:39
Profsąjungos: ilgesni mokslo metai geresnių rezultatų neduos
2017-03-25 17:27
Ukrainiečių istorikas: filmas "Voluinė" - vienpusė istorijos traktuotė
2016-11-30 13:55
Sąjūdiečiai apgailestauja, kad šie metai nebuvo paskelbti Gedimino metais
2016-10-19 13:20
Į kovą su ŽIV ir AIDS stoja ne valstybė, o nevyriausybinės organizacijos
 1 | 2 | 3 | 4 | 5  »»
© 2016, Lietuvos naujienų agentūra ELTA. Visos teisės saugomos. Platinti kopijuoti be Eltos sutikimo draudžiama.