In In English По-русски По-русски
Konferencijų salė Įvykusios konferencijos
| Apie mus TOP 10 Kontaktai
Elta
2017-11-17, penktadienis
Registracija
Greita paieska detali paieska
Eltos gidai
Arhyvai
Mano ELTA:        atsijungti Naujienos
ĮVYKUSIOS KONFERENCIJOS
Į titulinį Spausdinti
2012-06-28 16:36
G. Nausėda: 3 proc. valstybės biudžeto deficitas pateisinamas tuo atveju, jei panašiu tempu išaugtų ir nominalusis BVP
Vilnius, birželio 28 d. (ELTA). 3 proc. valstybės biudžeto deficitą būtų galima pateisinti tuo atveju, jeigu panašiu tempu išaugtų ir nominalusis bendrasis vidaus produktas (BVP), mano finansų analitikas, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

"Labai teoriškai ir apytiksliai kalbant, 3 proc. biudžeto deficitas būtų pateisinamas ir nedidintų valstybės skolos bei BVP santykio su juo tuo atveju, jeigu maždaug panašiu tempu išaugtų nominalusis bendrasis vidaus produktas tais konkrečiais metais, kitaip tariant, BVP ne palyginamosiomis, o to meto kainomis", - ketvirtadienį spaudos konferencijoje "Kodėl Lietuvos biudžetas tvirtinamas su 3 proc. deficitu?" sakė jis.

Analitiko teigimu, bet koks biudžeto deficitas reiškia naują skolinimąsi, nes jis atsiranda dėl to, kad dabartinių pajamų nepakanka išlaidoms finansuoti.

"Reiškia, susidaro tam tikras atotrūkis ir jį reikia iš kažkur pasiskolinti, bet mes, ekonomistai, dažnai valstybės skolą mėgstame labiau analizuoti ne kaip absoliutų dydį, o kaip santykį su BVP. Priklausomai nuo šalies ekonomikos dydžio, valstybės skola gali skirtis, todėl kur kas iškalbingesnis rodiklis yra valstybės skolos ir BVP santykis", - teigė jis, pateikdamas pavyzdį, jog 500 mlrd. JAV dolerių skola JAV atrodytų juokingai maža, tuo tarpu Lietuvai tai būtų tikra katastrofa.

G. Nausėda pažymėjo, jog diskusijos klausimu 3 proc. valstybės biudžeto deficitas pateikiamas kaip būtinas principas, tačiau tai klaidinga, nes jis būna ir didesnis, ir rečiau - mažesnis.

"Bet 3 proc. deficitas, nustatytas šiais metais, turi tam tikrą ir simbolinę, ir realią prasmę. Pirma, tai yra, kaip ten bebūtų, daug geresnis rezultatas nei praėjusiais metais. Antras dalykas yra tas, kad tie 3 proc., ar taip bent jau tikisi valdžia, turėtų padėti mums įstoti į euro zoną, nes tokiu atveju mes tenkintumėme Mastrichto konvergencijos kriterijus šituo klausimu", - pažymėjo jis.

Į klausimą, ar nominalus BVP Lietuvoje išaugs ir ar sumažės jo bei deficito santykis, finansų analitikas tikslaus atsakymo neturėjo, tačiau laikėsi pozicijos, jog BVP augs daugiau nei 3 proc.

"Ar išaugs Lietuvoje tas nominalusis BVP 3 proc. ir ar valstybės skolos ir BVP santykis sumažės, klausimas yra atviras. Aš manyčiau, kad BVP išaugs daugiau nei 3 proc. Reiškia, turėsime ne 38,5 valstybės skolos ir BVP santykio, o galbūt šiek tiek mažesnį santykį", - sakė G. Nausėda.

Su juo nesutiko Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Rolandas Paulauskas, teigdamas, jog deficitą reikėtų skaičiuoti ne nuo BVP, o nuo "realaus biudžeto". Tokiu atveju, jis sudarytų ne 3 proc., o 10 proc.

"Mėgstate šnekėti, kad nuo BVP. Taip, nuo BVP 3 proc. - 3 mlrd. litų. O nuo realaus Lietuvos biudžeto? Kiek? Nuo realaus biudžeto, kurį mes turime - 20 ar 30 mlrd. litų. Kiek gauname? Jau 10 proc. Kasmet jau 10 proc. mes turime iš kažkur gauti ir pridėti prie vartojimo", - teigė jis.

Žurnalo "Valstybė" ekonomikos redaktorius Eduardas Eigirdas diskusijoje sakė, jog pagrindinė problema šiuo klausimu susijusi ne su Europos Sąjungos nustatymais, o su politikų atsakomybe.

"Būtent 3 proc. deficitas, kaip aš suprantu, buvo numatytas tam, kad ribotų šalių norą išlaidauti ir prisiiminėti per didelę atsakomybę, per dideles skolas. Problema yra ta, kad politikai, užuot orientavęsi į gerą scenarijų, kai nėra krizės, kai yra augimas, kai jie turi pliusinį biudžeto prieaugį, vis tiek visada orientuojasi į tą minus 3 proc., nes tokiu būdu jie turi daugiau pinigų, kuriais gali disponuoti, truputį pataikaudami rinkėjams, galbūt spręsdami tuos klausimus, kurie jiems rūpi, ir tuos klausimus, kurie galbūt ateityje iškils dėl tokios neatsakingos politikos", - kalbėjo jis.

E. Eigirdo manymu, krizei prasidėjus deficitas gali dar labiau išaugti ir tapti milžiniška našta nacionaliniam biudžetui, todėl jis siūlo neleisti politikams orientuotis į neigiamus deficito rodiklius, nepaisant to, kad BVP auga.

"ES užsibrėžė tikslą, kad visų deficitas būtų iki 3 proc. Ji neanalizavo atskirų valstybių politikų neatsakingumo ir nesugebėjimo suvaldyti visos situacijos ir dabar už tai moka. Dabar visi nerimaujame dėl Europos, nes reikės ieškoti naujų saugiklių, kad pasitikėjimas bendra valiuta ir rinka sugrįžtų", - konstatavo jis.

Ekonomisto Povilo Gylio manymu, 3 proc. valstybės biudžeto deficito negalima "įmontuoti mechaniškai", atskiriant jį nuo bendros makroekonominės situacijos. Jis teigia, jog diskusijų Lietuvoje trūkumas ir yra priežastis to, kad makroekonominė situacija pas mus yra prastoje padėtyje.

"Bendroji ekonominė teorija sako, kad, jeigu šalis yra krizėje, tai tokiais atvejais gana logiška turėti biudžeto deficitą, didesnį ar mažesnį. Visi suprantame, kad negali beatodairiškai skolintis. Man nepatinka stabilumo ir augimo paktas, kuris yra įmontuotas į ES filosofiją, kurį kai kas vadina kvailumo ir augimo paktu. Negali 3 proc. įmontuoti mechaniškai, nes jie priklauso nuo bendros makroekonominės situacijos", - sakė jis.

Ekonomisto teigimu, viešieji finansai yra būdas daryti įtaką ekonomikai, bet bandymas nustatyti "amžinai turėsiantį būti" 3 proc. deficitą ir 60 proc. valstybės skolą yra nerealistiškas. Jis pažymi ir tai, jog dauguma ES šalių šio reikalavimo net nevykdė.

"Turime būti drausmingi, bet, iš kitos pusės, yra ir reikalavimas būti realistais, žiūrėti, kokia yra konkreti situacija", - pažymėjo jis.

P. Gylys pabrėžė, jog Lietuva finansinės krizės metu galėjo surinkti į valstybės biudžetą daugiau lėšų, jei tik "naštą" būtų perkėlusi ant pelningai dirbančių įmonių ir bankų. Tokiu būdu, kiek pakeičiant aritmetiką, būtų galima sumažinti valstybės biudžeto deficitą, mano jis.

"Iš dešimties atėmus septynis, bus kiek? O iš dvylikos atėmus devynis? Abiem atvejais - trys.Valstybė gali surinkti daugiau lėšų į valstybės biudžetą, kadangi yra puikiai besilaikančių korporacijų, gerai gyvena ir bankai, bet visa krizės našta krito ant paprasto žmogaus pečių. O juk yra šaltiniai, kurių pagalba galima perskirstyti ir išleisti dešimt, surinkti devynis ir tuomet biudžeto deficitas būtų tik vienas. Lietuva neprisigyveno iki tokios aritmetikos. Laikas pradėti skaičiuoti pinigus", - reziumavo P. Gylys.
Kitos konferencijos
2012-10-22 13:36
N. Venckienė: rinkimų rezultatus, atsižvelgę į išleistas lėšas, vertiname gerai
2012-10-17 14:50
L. Ašmantas apie referendumą: nėra mūsų žmonės tokie mulkiai
2012-10-09 13:15
Rusijos branduolinės energetikos ekspertas: Kaliningrado AE projektas pasmerktas žlugti
2012-10-03 17:44
NDT meno vadovas: apie R. Kastelučio spektaklį diskutuoti reikėtų tik jį pamačius
2012-10-03 17:23
Kultūros tarybos įstatymas gali iškrėsti šunybių, teigia kultūrininkai
2012-10-03 15:09
Kultūros tarybos įstatymas gali iškrėsti šunybių, teigia kultūrininkai
2012-09-25 15:55
V. Lukoševičius: artėjantį sezoną šilumos kainų nesumažinsime, nes ko nenuveikėme per 20 metų, to nespėsime per pusmetį
2012-09-20 11:06
Psichologas: Lietuvoje žmonės kelių eismo taisyklių laikosi ne dėl saugumo, bet bijodami baudų
2012-09-19 15:15
Psichologas: Lietuvoje žmonės kelių eismo taisyklių laikosi ne dėl saugumo, bet bijodami baudų
2012-09-12 15:25
S. Žilinskas: bankai tik siekia pelno - nereikėtų į juos žiūrėti kaip į instituciją, linkusią bendradarbiauti
««  11 | 12 | 13 | 14 | 15  »»
© 2016, Lietuvos naujienų agentūra ELTA. Visos teisės saugomos. Platinti kopijuoti be Eltos sutikimo draudžiama.