In In English По-русски По-русски
Konferencijų salė Įvykusios konferencijos
| Apie mus TOP 10 Kontaktai
Elta
2017-11-17, penktadienis
Registracija
Greita paieska detali paieska
Eltos gidai
Arhyvai
Mano ELTA:        atsijungti Naujienos
ĮVYKUSIOS KONFERENCIJOS
Į titulinį Spausdinti
2012-10-03 17:44
NDT meno vadovas: apie R. Kastelučio spektaklį diskutuoti reikėtų tik jį pamačius
Vilnius, spalio 3 d. (ELTA). Kai kurių Seimo narių pasipiktinimą sukėlęs Romeo Kastelučio (Romeo Castelluci) spektaklis neabejotinai yra provokuojantis, bet vien dėl kontraversijos jis draudžiamas būti neturėtų, o spektaklyje keliami klausimai turi būti diskutuojami tik jį pamačius, teigia Nacionalinio dramos teatro (NDT) meno vadovas Audronis Liuga.

Naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje "Požiūris į R. Kastelučio spektaklį: krikščioniškas, reklaminis, meninis (...)?" NDT meno vadovas taip pat teigė, kad viešojoje erdvėje tam tikri spektaklio elementai dažnai atpasakojami neteisingai.

"Skaitydamas kai kuriuos politikų ar visuomenės veikėjų pasisakymus, kur teigiama, kad festivalyje vyksta vienas ar kitas dalykas, esu kiek nustebęs. Vaikai nesisvaido fekalijomis. To spektaklyje nėra, paprasčiausiai nėra. Bet kai tas sniego gniutulas pradeda riedėti, sunku sustabdyti", - teigė A. Liuga.

"Aš nenoriu jokiu būdu pasakyti, kad tai yra nekaltas spektaklis ar kad šitas spektaklis nėra provokacija. Kitose šalyse irgi buvo susidurta, kad tai yra darbas, kuris išbando tam tikrus pamatinius dalykus. Ir klausimas yra toks - ar mes turime įsileisti į savo visuomenę tokį darbą, ar neturime? Aš esu tikras, kad mes į šį klausimą galėtume atsakyti tik jį pasižiūrėję, nes spektaklyje yra tam tikri dėmenys, kurie yra, pavyzdžiui, antikinėje tragedijoje", - pridūrė jis.

A. Liuga pažymėjo, kad jis pats spektaklį žiūrėjo festivalyje Lenkijoje - taip pat katalikiškoje šalyje - ir kad joje spektaklis tokio nepasitenkinimo nesukėlė, o po spektaklio vyko diskusija.

"Buvo daug žiūrovų, spektaklis buvo parodytas du ar tris kartus. Nemačiau per visą festivalio laiką prie festivalio pastato nė vieno protestuojančio žmogaus. Vyko diskusija su spektaklio režisieriumi. Diskusijoje dalyvavo skirtingų sričių atstovai - religijos atstovas, pats režisierius, meno atstovai, žurnalistai. Diskusija vyko pakankamai ramiai, buvo išklausytos visos nuomonės", - kalbėjo A. Liuga.

A. Liuga pripažino, jog tai, kad būtent Lietuvoje kilo toks nepasitenkinimas dėl spektaklio, galėjo lemti ir organizatorių sprendimas panaudoti Kristaus atvaizdą "Sirenų" festivalio reklamos plakatams. Jo teigimu, gal rinkodaros tikslais tai ir buvo pateisinama, tačiau prisidėjo ir prie to, kad daug žmonių spektaklį suprato neteisingai.

NDT meno vadovas taip pat teigė, kad jeigu spektaklis būtų vienpusiškas ir jame būtų tik įžeidinėjama religija ar siekiama supriešinti žmones, teatras jo jokiu būdu nebūtų įsileidęs, tačiau spektaklio tikslas - ne toks.

"Teatras neįsileistų jokio kūrinio, kuris užsiimtų tiesiog vienareikšmiu, savitiksliu kiršinimu, provokavimu, teigimu tam tikrų dalykų, kurie yra numatyti skaldyti ir taip toliau. To neįsileistų jokia save gerbianti institucija. Bet mano įsitikinimu, kaip ir ne vienos salės, kuri Europoje rodė šitą darbą, tikrai ir tose šalyse, kurios yra katalikiškos, ir kur kilo ši dilema, šį darbą reikia parodyti", - teigė A. Liauga.

Dirigentas Saulius Sondeckis konferencijoje pripažino, kad spektaklio nėra matęs ir konkrečiai apie jį kalbėti nenori, bet pabrėžė, jog tai, kad NDT apskritai rodomas spektaklis, kuriame drabstomasi išmatomis, yra vienas iš didžiosios kultūros žlugimo ženklų.

"Man atrodo, kad dabar ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje eina meno, didžiosios, tikrosios kultūros destrukcijos banga. Jau jaunimas nieko nebežino ir nebenori žinoti apie tikrąjį, didįjį meną, didžiąją kultūrą, kuri niekad neturėtų dingti iš žmonijos. Žiūrėkit, kaip antikinė kultūra iki šiol veikia emociškai. Nereikia jokios šoko terapijos, nereikia nieko nustebinti, tik nuvažiuokit į Graikiją. (...) Dabar jau destrukcija prieina iki tokių mastų, kad visiškai užgožia tikrąją kultūrą. Apie ją niekas nebekalba ir niekas nežino", - apgailestavo dirigentas.

S. Sondeckio teigimu, mene yra tam tikros ribos, kurių peržengti tiesiog nevalia, kad ir kokia būtų kūrėjo idėja, ir šis spektaklis ribas peržengė. Anot jo, R. Kastelučis, kurdamas spektaklį, turėjo pasirinkti estetiškesnę išraiškos formą ir nesubuitinti Kristaus.

Dirigentas pabrėžė, kad, nepaisant visko, spektaklis neturėtų būti draudžiamas, tačiau jam neturi būti skiriamas valstybinis finansavimas.

"Uždrausti nereikia. Tie kvaili debatai Seime, ar čia Seime apie tai reikia kalbėti? (...) Tegu būna, jeigu yra, kuriems patinka, prašau, tai gali būti. Bet tai neturi būti Nacionaliniame teatre. Tai neturi būti festivalyje, kuriam 800 tūkst. litų davė valstybė. (...) Jeigu susirinktų vienminčiai, gautų rėmėjus ar patys susimestų ir kur nors Lazdynuose ar Karoliniškėse išsinuomotų salę, tegu drabstosi kur nori ir kuo nori. Bet pakelti šitą iki aukščiausio festivalio lygio yra tyčiojimasis iš žmonių ir iš tikrųjų meninių vertybių", - kalbėjo S. Sondeckis.

Filosofas Krescencijus Stoškus pažymėjo, kad Lietuvoje neretai painiojamos dvi sąvokos, kurios Vakaruose yra aiškiai atskirtos - kultūros ir kontrakultūros. Jo teigimu, spektaklis kaip tik gali būti laikomas kontrakultūros, kuria siekiama šokiruoti, pavyzdžiu.

"Civilizuotame pasaulyje visada buvo brėžiamos ribos. Kultūroje reikia lipti laipteliais - nuo žemesnio laipto prie aukštesnio, prie profesionalumo. Reikia patirties, įgūdžių, tradicijas žinoti. Kultūra nepasiekiama pavieniu veiksmu, mokymo procesu. (...) Civilizacija yra tokioje situacijoje, kurią vieni vadina agonija, kiti vadina kultūros krize. Ir čia svarbu aiškiai suvokti sąvokas. Mus norima apmulkinti, kad viskas, kas yra iš Vakarų, yra su pliuso ženklu. Bet Vakaruose visada atsiranda socialiniai sluoksniai, žmonių grupės, kurie kontrakultūros neleidžia padaryti kultūra. O Lietuvoje viskas ištrinta, viskas laikoma kultūra", - kalbėjo K. Stoškus.

K. Stoškus prisiminė ir projektą "Vilnius - Europos kultūros sostinė", kuriame, jo teigimu, rengta daug pasirodymų, kurių "kultūriniais" vadinti tikrai negalima.

"Ateina grupelė jaunų žmonių ir paleidžia visu garsu tą vadinamą roko muziką isterišką. Tai kas buvo smuklėse, lėbautojų, valkatų, iškeliama į pagarbiausią vietą", - kalbėjo K. Stoškus.

Norint, kad kultūra gyvuotų, pasak jo, visuomet reikia neprarasti budrumo, aiškiai suvokti ir aiškinti, kur yra jos ribos.

Tuo tarpu A. Liauga pabrėžė, kad negalima kultūros tapatinti vien tik su estetika ir grožiu.

"Tas teigimas, kad tik grožio vertikalė savaime yra kultūros vertikalė, tai, aš manau, pati kultūros evoliucija stipriai diskutuoja su tokiu požiūriu. Mes turime kelti klausimą, ką tuomet daryti su kitais žmonių sąmonėje esančiais dalykais. Ar tie dalykai, kurie yra žmonių sąmonėje, bet viešai nekalbama, ar apie tai neturi kalbėti kultūra ir menas?" - klausė A. Liauga.

A. Liaugos teigimu, tai, kokį išraiškos būdą pasirinkti, visuomet yra paties menininko pasirinkimas ir jo negalima vadinti neteisingu ir aiškinti menininkui, kaip elgtis. Tačiau, pabrėžė jis, menininkas privalo būti pats atsakingas už savo išraiškos būdą ir, esant reikalui, mokėti jį paaiškinti visuomenei.

"Mano požiūriu, menininkas negali nusiimti atsakomybės, tarp jų ir moralinės, nuo to, ką jis daro. Nesvarbu, kokį estetinį kelią jis renkasi, jei jis pasirenka tokią estetinę priemonę, tai jis prisiima atsakomybę prieš visuomenę, su kuria jis komunikuoja. Jis negali tiesiog pasakyti - jeigu jūs nesuprantate, jūs esate kvailiai. Tokia pozicija menininkui nepriimtina. Jis turi parodyti savo veidą, žiūrėti žmonėms į akis, ir jeigu jo argumentai neatlaiko kriterijų, jo kriterijai neatlaiko kitų pozicijų, jis pralaimi ir turi pasitraukti" , - kalbėjo A. Liauga.

K. Stoškus teigė sutinkąs su tuo, kad ne visuomet kultūra ir estetika sutampa, tačiau atkreipė dėmesį į dar vieną dalyką - kad NDT, kaip elitinis teatras, neturėtų užsiimti eksperimentais.

"Mano standartai, kuriuos diktuotų NDT, aukštesni. Kiti galėtų daugiau leisti rizikuoti eksperimentuoti. O šitas teatras, taip bent mums atrodė, yra etaloninis. Kad nebūtų, kad nieko neduoda", - sakė jis.

"Šitas spektaklis, iš tos informacijos, kurią turiu, man pirmiausia tokią mintį kelia, kad visais amžiais kas dvokė - dvokė, kas kvepėjo - kvepėjo. Niekas nei Antikoje, nei Renesanso laikais, tuo labiau dabar, išmatomis savęs nekvėpino. Yra tokios aiškios ribos, kurių peržengti žmonės nebeturėtų. Ir jos yra peržengiamos. (...) Ar gali būti išmatos estetine forma? Ar gali kvepėti? Ir dar kur - Nacionaliniame dramos teatre", - pritarė S. Sondeckis.
Kitos konferencijos
2012-10-22 13:36
N. Venckienė: rinkimų rezultatus, atsižvelgę į išleistas lėšas, vertiname gerai
2012-10-17 14:50
L. Ašmantas apie referendumą: nėra mūsų žmonės tokie mulkiai
2012-10-09 13:15
Rusijos branduolinės energetikos ekspertas: Kaliningrado AE projektas pasmerktas žlugti
2012-10-03 17:23
Kultūros tarybos įstatymas gali iškrėsti šunybių, teigia kultūrininkai
2012-10-03 15:09
Kultūros tarybos įstatymas gali iškrėsti šunybių, teigia kultūrininkai
2012-09-25 15:55
V. Lukoševičius: artėjantį sezoną šilumos kainų nesumažinsime, nes ko nenuveikėme per 20 metų, to nespėsime per pusmetį
2012-09-20 11:06
Psichologas: Lietuvoje žmonės kelių eismo taisyklių laikosi ne dėl saugumo, bet bijodami baudų
2012-09-19 15:15
Psichologas: Lietuvoje žmonės kelių eismo taisyklių laikosi ne dėl saugumo, bet bijodami baudų
2012-09-12 15:25
S. Žilinskas: bankai tik siekia pelno - nereikėtų į juos žiūrėti kaip į instituciją, linkusią bendradarbiauti
««  11 | 12 | 13 | 14 | 15  »»
© 2016, Lietuvos naujienų agentūra ELTA. Visos teisės saugomos. Platinti kopijuoti be Eltos sutikimo draudžiama.