In In English По-русски По-русски
Konferencijų salė Įvykusios konferencijos
| Apie mus TOP 10 Kontaktai
Elta
2017-11-23, ketvirtadienis
Registracija
Greita paieska detali paieska
Eltos gidai
Arhyvai
Mano ELTA:        atsijungti Naujienos
ĮVYKUSIOS KONFERENCIJOS
Į titulinį Spausdinti
2012-11-07 16:00
Diskusijos dalyviai: Lietuvoje valstybinių įmonių vadovų atlyginimai yra per dideli
Vilnius, lapkričio 7 d. (ELTA). Lietuvoje valstybinių įmonių vadovų atlyginimai dažnai yra per dideli, neatitinkantys jų sukuriamos vertės, ir tai lemia, kad ir išeitinės išmokos jiems neretai būna neįtikėtinai didelės, sakė trečiadienį naujienų agentūroje ELTA surengtos diskusijos dalyviai.

"Pas mus atlyginimai valstybinių įmonių, arba įmonių, kurias valdo valstybė ar jos atstovai, yra niekuo nepagrįsti, niekuo nemotyvuoti, negalima jų pagrįsti argumentuotai, kad tam žmogui reikia mokėti tokį atlyginimą. Atlyginimas mokamas už tai, kad tu sugebi pasiekti, kad tavo vadovaujama įmonė kurtų pridėtinę vertę", - diskusijoje "Apie išeitines pašalpas Lietuvoje" pabrėžė verslininkas Antanas Bosas.

Verslininkas pažymėjo, kad Lietuvoje ir išeinančių iš darbo valstybės pareigūnų išmokų sistema yra "iškreipta".

"Valstybinėse struktūrose tarnautojai, pareigūnai padirba vienoje darbovietėje gaudami nepagrįstus atlyginimus, tada jie išeina, gauna dešimttūkstantines pašalpas ir po savaitės kitos pradeda dirbti valstybinėje tarnyboje kitose pareigose", - kalbėjo A. Bosas.

"Taip iškreipiamas pašalpos tikslas - įprastai ji mokama, kad žmogus, ieškodamas darbo ir jo negaudamas 2-3 mėnesius, galėtų pragyventi ir išlaikyti šeimą. Bet tai nereiškia, kad valstybė gali švaistytis dešimtimis ir šimtais tūkstančių, kada žmogus nesutinka su jam siūlomomis žemesnėmis pareigomis ir išeina iš darbo", - pridūrė jis.

Pasak A. Boso, problemą išspręsti galėtų pats Seimas, jeigu imtųsi ryžtingų veiksmų, nes dabar reguliuojantys įstatymai egzistuoja, bet juose likę landų.

"Įstatymai dėl kompensacijų mokėjimų atidirbus tam tikrą laiką yra priimti paties Seimo, bet suinteresuoti asmenys moka šitais įstatymais pasinaudoti, palaviruoti", - tvirtino A. Bosas.

Socialinių mokslų daktaras Aleksandras Patalavičius taip pat sakė, jog Seimas čia turėtų aktyviai veikti ir nustatytų viršutinę išeinant iš darbo išmokamos pašalpos ribą.

"Šitą klausimą lengvai gali įstatymo leidėjas sureguliuoti, nustatykime viršutines lubas ir baigsis visi tie dalykai. (...) Darbo kodeksas, teisės aktų rengimai yra politikų rankose", - sakė A. Patalavičius.

Pasak jo, politikų atlyginimai sureguliuoti dar pakankamai neblogai, bet valstybės įmonių, kurios neveikia konkurencinėse rinkose, vadovų atlyginimą irgi reikia reguliuoti.

Taip pat, A. Patalavičiaus nuomone, valstybinių įmonių vadovų atlyginimai turėtų būti skelbiami viešai, o ne viešinami tik "įstatymų nustatyta tvarka", kaip dabar. Anot jo, tai sukuria situaciją, kurioje iš esmės apie valstybės tarnautojo gaunamą atlyginimą sužinoti galima tik jei jis pats yra atviras.

"Swedbank" Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė atkreipė dėmesį, kad dideli valstybės darbuotojų atlyginimai ir išeitinės išmokos kelia didelį nepasitenkinimą visa valdžia apskritai, ir tai didina nepasitikėjimo atmosferą valstybėje, blogina lūkesčius dėl ekonominės ateities.

"Gyventojui, kuris gyvena iš vidutinės ar net mažesnės algos, išgirdus, kad už metų atidirbtą laikotarpį žmogus gauna 60 tūkst. litų išeitinę, natūraliai kyla pasipiktinimas. (...) Manau, toks pinigų leidimas, iš kitos pusės svarstant apie didesnius mokesčius ar mažinamas socialines išmokas, gyventojams sukelia pasipriešinimą, nepasitikėjimą tiek politikais, tiek visu valdžios aparatu", - sakė O. Bložienė.

Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Audrius Butkevičius išsakė nuomonę, kad Lietuvoje biurokratinis aparatas apskritai yra per didelis ir tai valstybei gali blogai baigtis.

"Šitas biurokratinis mechanizmas yra išlaikomas ne mūsų valstybės verslininkų uždirbtais pinigais, jų sumokėtų mokesčių, bet išlaikomas mokesčių mokėtojų ir, kita vertus, valstybės skolos pinigais. Didžiuliu krūviu visai tai gula ir ant šiandien dirbančių žmonių, ir ant tų, kurie dirbs vėliau. Tai kelias, kuris veda į graikišką ar portugališką rezultatą", - teigė A. Butkevičius.

Signataras sakė, kad vadovai, kurie gauna dideles pinigų sumas, turėtų ir kurti ypatingą produktą, tačiau valstybinių įmonių atveju, jo nuomone, neretai būna priešingai: pavyzdžiui, Ignalinos atominės elektrinės atveju, nors vadovų atlyginimai dideli, produktas nekuriamas, o atvirkščiai - elektrinė uždaroma.

Ypač dideles pinigų sumas, pasak A. Butkevičiaus, valstybė turėtų mokėti nebent samdomiems specialistams tam tikrose labai svarbiose srityse.
Kitos konferencijos
2012-04-11 14:10
Vilniuje trečią kartą rengiamas šių metų Europos futbolo čempionatui skirtas turnyras
2012-04-04 15:38
G. Rinkevičius: kiekvienas pats turi nuspręsti, kas yra menas
2012-03-29 13:10
Mokytojai stabdys švietimo reformą
2012-03-29 10:29
LDK-Karalystės Atkuriamoji Taryba atnaujina savo veiklą
2012-03-28 11:40
LDK-Karalystės Atkuriamoji Taryba atnaujina savo veiklą
2012-03-22 15:27
G. Navaitis: į žmonių supriešinimą investuoja suinteresuotos grupes
2012-03-19 11:43
Sukurtas politinis susivienijimas "Už Lietuvą Lietuvoje"
2012-03-15 16:49
Atkuriant privačią nuosavybę nugalėjo privatinio egoizmo dvasia
2012-03-13 14:00
Lietuvos dziudo Kario kelio lygos startas - su bušido prieskoniu
2012-03-08 15:50
Menotyrininkė G. Drėmaitė: mūsų nacionalinė vertybė - gyvasis paveldas
««  11 | 12 | 13 | 14 | 15  »»
© 2016, Lietuvos naujienų agentūra ELTA. Visos teisės saugomos. Platinti kopijuoti be Eltos sutikimo draudžiama.