In In English По-русски По-русски
Konferencijų salė Įvykusios konferencijos
| Apie mus TOP 10 Kontaktai
Elta
2017-11-24, penktadienis
Registracija
Greita paieska detali paieska
Eltos gidai
Arhyvai
Mano ELTA:        atsijungti Naujienos
ĮVYKUSIOS KONFERENCIJOS
Į titulinį Spausdinti
2012-11-27 14:48
Onkologai Lietuvoje pasigenda vėžio tyrimo ir gydymo strategijos
Vilnius, lapkričio 27 d. (ELTA). Vėžio ligai išliekant ypatingu iššūkiu visuomenei, onkologijos mokslas vis dar nėra prioritetas Lietuvoje - neturime aiškios onkologijos strategijos, valstybė kitais metais skirs mažesnius asignavimus gamtos ir medicinos mokslų tyrimams.

Onkologų teigimu, pasaulyje neabejojama, jog mokslo pasiekimais pagrįstų šiuolaikinių technologijų naudojimas anksti ir tiksliai diagnozuojant vėžį ir modernių onkologinių ligų gydymo metodų taikymas yra labai svarbu kompleksiškai kovojant su šia sunkia liga.

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VUOI) atstovai stebisi, kad šiuo metu Lietuva neturi visai Europos Sąjungai būtinos Nacionalinės vėžio kontrolės programos, kuri mūsų šalyje galiojo iki 2010 metų, ir teigia, kad būtina suvienyti Lietuvos mokslininkų, dirbančių onkologijos srityje, bei onkologų klinicistų pajėgas.

Naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje VUOI mokslinis sekretorius dr. Ernestas Janulionis teigė, kad pastarieji metai Lietuvos onkologijos mokslui buvo labai sunkūs, susikaupė daug problemų, įstrigo Nacionalinio vėžio instituto kūrimo reikalai.

"2008 m. vėžiu visame pasaulyje susirgo 12,7 mln. žmonių, iš jų mirė 7,6 mln. Ankstesnių duomenų nei Lietuvoje, nei pasaulyje mes neturime. Lietuvoje per metus užregistruojama apie 18 tūkst. naujų vėžio atvejų. Pagal pasaulinę tendenciją prognozuojama, kad sergamumas vėžiu iki 2030 metų padvigubės - naujų vėžio atvejų bus 27 mln., mirčių prognozuojama 17 mln., o žmonių, kurie gyvens su vėžiu, bus 75 mln. Matome, kad skaičiai didėja, visuomenė sensta, o finansinės naštos pakelti nebus kam", - vardijo dr. E. Janulionis.

Pasak jo, VUOI strateginiame plane įrašyti trys svarbiausi uždaviniai - mokslas, mokymas ir praktika, ir jei vienas iš šių kertinių akmenų būtų pašalintas - sugriūtų visa onkologijos struktūra.

VUOI Biomedicininės fizikos laboratorijos vedėjas prof. Ričardas Rotomskis sako, kad ligų sąraše nėra kitos tokios specifinės ir nepaaiškinamos ligos kaip vėžys. "Iš tiesų mokslas dar neturi tikro atsakymo, tačiau žmonės serga ir miršta. Vadinasi, ši sritis reikalauja papildomų mokslo investicijų - reikia išsiaiškinti, kaip vėžys veikia. Todėl mokslo ir medicinos ryšys onkologijoje yra itin svarbus ir didelis. Medicina yra ta sritis, kurioje žaibišku greičiu naujos technologijos keičia tradicines. Jeigu mums šiandien atrodo, jog esame apsirūpinę moderniomis technologijomis ir galime būti ramūs, tai darome didžiausią klaidą", - neabejoja prof. R. Rotomskis.

VUOI Mokslinių tyrimų centro vadovas dr. Vydmantas Atkočius sako, kad visai sveikatos apsaugai Lietuvoje skiriama apie 4,5 mlrd. litų, t. y. penktadalis viso biudžeto, tačiau nekalbama apie medicinos ekonomiką - ar tos lėšos ekonomiškai naudojamos.

"Nors manoma, kad sveikata yra prioritetas, tačiau mokslas nelaikomas prioritetu - gamtos ir medicinos mokslo institutams kitąmet Švietimo ir mokslo ministerijos asignavimai sumažėjo iki 7 proc., palyginti su 2012 m. Sumažėjo ir mokslo institutų biudžeto asignavimai biomedicinai. Jau kelinti metai mūsų įstaiga kovoja dėl Nacionalinio vėžio instituto įsteigimo, jis būtų atsakingas už visą onkologiją Lietuvoje. Tikimės, kad naujoji Vyriausybė inicijuos šio klausimo sprendimą, nes tik per mokslą mes galime pasiekti geresnius vėžio diagnostikos ir gydymo rezultatus", - tikisi dr. V. Atkočius.

Pasak jo, Lietuvos mokslo taryba medicinos mokslo projektams skiria mažiau negu 18 proc. lėšų. "Kaip medikų atstovas, aš sakau, kad tai yra per mažai. Jei pažiūrėsime, kiek gauna onkologija iš tų laimėjusių medicinos projektų, tai onkologai gauna apie trečdalį projektų. O medicina turėtų būti kaip atskiras "gabalas", kuriam pinigai būtų numatyti iš anksto ir juos pasidalintų medikai, o ne sumetami į vieną katilą su kitais mokslais, prieš kuriuos aš neturiu nieko prieš, tačiau medikai turėtų gauti 40-50 proc. tų lėšų, nes medicina yra svarbu mūsų žmonėms", - teigė V. Atkočius, pasigendantis ir aktyvesnės visuomenės pozicijos onkologijos mokslo strategijos klausimais.

Jis sako, kad Lietuva yra per maža išlaikyti fundamentinius mokslus ir turėtų orientuotis į taikomuosius mokslus.

Nors į spaudos konferenciją buvo kviečiami ir Lietuvos mokslo tarybos atstovai, jie rengėjams pranešė nesą pasirengę ir paprašė diskusiją nukelti į kitų metų pradžią.
Kitos konferencijos
2012-03-05 16:00
Kovo 11-osios Akto signatarai: tikėjomės kitokios Lietuvos
2012-03-01 14:34
L. Kernagis: sieksime sužinoti, kas paskatino Prezidentę skambinti V. Gailiui
2012-02-23 16:40
A. Butkevičius: referendumas Latvijoje - rimtas agresijos aktas
2012-02-17 16:06
R. Grigas: švietimo reformoje įžvelgiu sąmokslo prieš tautą apraiškų
2012-02-14 16:39
J. Veselka: "parazitinė demokratija" yra įtvirtinta ir Konstitucijoje
2012-02-09 17:24
A. Juozaitis: Vasario 16-oji buvo esminio lūžio taškas Lietuvos istorijoje
2012-02-03 15:10
Antraeiliai rašytojai iš mokyklų programų išstumia lietuvių klasikus, piktinasi vyresnės kartos kūrėjai
2012-01-31 14:03
Autoverslininkai nesitiki, kad šiemet atsigaus naujų automobilių rinka
2012-01-31 13:31
Autoverslininkai nesitiki, kad šiemet atsigaus naujų automobilių rinka
2012-01-26 15:59
V. Rubavičius: valstybei būtų naudinga turėti savo rankose finansinį instrumentą banko pavidalu
««  16 | 17 | 18 | 19 | 20  »»
© 2016, Lietuvos naujienų agentūra ELTA. Visos teisės saugomos. Platinti kopijuoti be Eltos sutikimo draudžiama.