In In English По-русски По-русски
Konferencijų salė Įvykusios konferencijos
| Apie mus TOP 10 Kontaktai
Elta
2017-11-22, trečiadienis
Registracija
Greita paieska detali paieska
Eltos gidai
Arhyvai
Mano ELTA:        atsijungti Naujienos
ĮVYKUSIOS KONFERENCIJOS
Į titulinį Spausdinti
2013-01-04 14:29
Akademikas J. Grigas: objektyviai Lietuvoje nėra jokio pagrindo jaustis nelaimingu
Vilnius, sausio 4 d. (ELTA). Lietuvoje nėra jokių objektyvių priežasčių jaustis nelaimingu - nevyksta karai, nebūna stichinių nelaimių, valstybė turi ateitį. Tačiau lietuvių pozityvumą slopina neigiamus dalykus akcentuojanti žiniasklaida ir neteisingi valdžios veiksmai, sako akademikas Jonas Grigas.

"Objektyviai, mano akimis žiūrint, Lietuvoje nėra visiškai jokio pagrindo jaustis nelaimingu, bet žinote, kas yra laimė? Tai paslėpta nelaimė. Manau, kad jaustis laimingu - tai pozityviai mąstyti. Kodėl Lietuvoje žmonės nesijaučia laimingi? Tik todėl, kad jie nemąsto pozityviai", - spaudos konferencijoje naujienų agentūroje ELTA, kurioje diskutuota, kodėl lietuviai nesijaučia laimingi, sakė akademikas.

Žiniasklaida, pasak J. Grigo, daugiausia rašo apie neigiamus reiškinius, bet nieko nerašo apie Lietuvos mokslininkų, dirbančių mokslo institutuose arba universitetuose, pasiekimus.

"Ar skaitėte Lietuvoje laikraštyje nors kartą per metus, kokios Lietuvoje atrandamos naujos technologijos, nauji reiškiniai? Kažkiek mes paskaitome apie biotechnologijas ir lazerius, bet Lietuvoje ne tik tai yra. Daug kitų mokslo sričių plėtojama. Apie tai nieko. Bet jūs padarykit ką nors blogo, ką nors nužudykit, ir bus voliojama žiniasklaidoje pastoviai", - kalbėjo J. Grigas.

Valdžia, tuo tarpu, sakė akademikas, niekina žmones, skatina nesolidarumo jausmą Lietuvoje.

"Lietuva - puiki vieta gyventi. Čia nėra nei žemės drebėjimų, nei cunamių, nei taifūnų, nei karo. Lietuva turi ateitį. Bet tas neteisingumas, kuris kyla iš valdžios, tas žmonių niekinimas... Tam tikra prasme, žmonės mato, kad,jei jų vaikams tęsis taip, čia nėra ateities. Bet aš taip nemanau", - teigė J. Grigas.

Filosofas Romualdas Ozolas svarstė, kad lietuvių nelaimingumo jausmas yra susijęs su tuo, kad jie stumiami iš savo žemės.

"Man atrodo, kad tas nelaimės ir nelaimingumo jausmas yra savotiškas žmonių "išvietinimo", išstūmimo, išplovimo iš savo žemės būdas. Reikia erdvių vertesniems, o neverti čia turėtų ir nebūti. Viskas prasideda ne valdžioje, ne žiniasklaidoje, ne kokiose nors žmonių gyvenimo apraiškose, bet pačiuose žmonėse", - pabrėžė R. Ozolas.

Taip pat R. Ozolas atkreipė dėmesį, kad dabar žmonės nežino, ko jiems reikia, dėl to jaučiasi nelaimingi.

"Šiandien ribų nėra. Žmonėms reikia daug. Kiek tas daug, kad būtum patenkintas? Kad pasijustum bent kiek laimingas? Niekas negali pasakyti, kiek kam ko reikia. Net pasakyti, ko kam reikia. Ir trankosi po pasaulį, išbėga ten, kur daugiau uždarbio gauna, socialinės garantijos didesnės. Ir tai motyvuojama tuo, kad tai laisvės apraiška", - kalbėjo R. Ozolas.

Politologas Marius Kundrotas dėl to, kad lietuviai nesijaučia laimingi, taip pat kaltino žiniasklaidą, politikus, minėjo ir švietimo sistemą.

"Jeigu šiuo metu žiniasklaida, politikai, iš dalies net švietimo sistema tau aiškina, kad tu esi prasčiausias, pats kvailiausias, visiškas nevėkšla ir nemokša, natūraliai žmogui norisi tapti kažkuo kitu - pasaulio piliečiu, Europos Sąjungos piliečiu ar tiesiog kitos šalies gyventoju", - teigė M. Kundrotas.

Pasak jo, gali būti tik dvi išeitys iš situacijos - arba valstybinė informacijos cenzūra, arba alternatyvių, valstybinių informacijos kanalų kūrimas. Tačiau, jo teigimu, ir valstybinis radijas ar televizija ne visuomet rūpinasi vertybėmis.

Nepriklausomybės akto signataras Audrius Butkevičius įžvelgė net keturias lietuvių nelaimingumo priežastis - prasmės krizę, lyderių krizę, ideologinę krizę ir žiniasklaidos krizę.

Prasmės krizę signataras apibūdino kaip didelės dalies lietuvių nesuvokimą, dėl ko jie gyvena, ko siekia. Lyderių krizė, anot A. Butkevičiaus, - tai lyderių, kurie būtų ne organizatoriai, o "vizionieriai", galėtų sutelkti tautą ir ją vesti, trūkumas.

Ideologinė krizė - tai valstybinės ideologijos, nepriklausomos nuo valdančios partijos, trūkumas, o žiniasklaidos krizė - tai, kad dauguma lietuvių niekuo nesidomi, skaito tik antraštes, sakė A. Butkevičius.

Tuo tarpu J. Grigas sakė, kad norint, jog būtų išsirinkta geresnė valdžia, turi pasikeisti pačios "žaidimo taisyklės". Tam, teigė jis, turi būti keičiamos ir Seimo, ir Prezidento rinkimų taisyklės. Tačiau, pažymėjo jis, tam turi būti keičiama Konstitucija, o to nenorės daryti nei Prezidentė, nei Seimas.
Kitos konferencijos
2014-05-07 14:19
Ūkininkai perspėja apie šalies pienininkystės sektorių tykančią krizę
2014-04-24 12:04
Tautininkai ir lietuvių kalbos saugotojai žada tūkstantinį mitingą
2014-04-02 11:52
Bus kreipiamasi į Seimą dėl lietuvių kalbos įtraukimo į UNESCO paveldo sąrašą
2014-03-26 15:22
Kauno centre - mūks galvijai, kaukšės kanopos
2014-02-26 12:14
Jungiasi neparlamentinės "Lietuvos kelio" ir Lietuvos liaudies partijos
2014-02-21 12:23
Lietuvoje planuojamas dar vienas referendumas, šįkart - prieš euro įvedimą
2014-02-20 17:33
Knygų mugėje bus pristatyta ir svečių iš Rusijos kūryba
2014-02-05 12:03
Studentai nenori nemokamo ir visiems prieinamo aukštojo mokslo
2014-01-30 12:16
Apie dingusius vaikus nuo šiol bus galima pranešti specialia karštąja linija 116000
2014-01-23 12:05
Naujų automobilių rinka Lietuvoje stagnuoja, naudotų - muša rekordus
 1 | 2 | 3 | 4 | 5  »»
© 2016, Lietuvos naujienų agentūra ELTA. Visos teisės saugomos. Platinti kopijuoti be Eltos sutikimo draudžiama.