In In English По-русски По-русски
Konferencijų salė Įvykusios konferencijos
| Apie mus TOP 10 Kontaktai
Elta
2017-11-23, ketvirtadienis
Registracija
Greita paieska detali paieska
Eltos gidai
Arhyvai
Mano ELTA:        atsijungti Naujienos
ĮVYKUSIOS KONFERENCIJOS
Į titulinį Spausdinti
2013-11-12 14:33
Žemdirbių atstovai: aklai priimdami ES reikalavimus stabdome žemės ūkio plėtrą
Vilnius, lapkričio 12 d. (ELTA). Lietuvos žemdirbiams atstovaujančios organizacijos pageidauja, jog Lietuva, vykdydama žemės ūkio politiką, būtų savarankiškesnė ir kritiškiau vertintų jai siūlomą Europos Sąjungos (ES) teisę. Ūkininkų atstovai teigia, kad pernelyg smulkmeniškai reglamentuojant šalies žemės ūkio veiklą užkertamas kelias jos plėtrai.

Šią ir kitas problemas žemdirbiai ketina aptarti lapkričio 15-ąją Žemės ūkio rūmuose vyksiančioje Lietuvos žemdirbių konferencijoje, kurioje kiekvienam šalies rajonų atstovaus po penkis delegatus. Į konferenciją pakviesti ir aukščiausi šalies vadovai - Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, Premjeras Algirdas Butkevičius, žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna, aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, Seimo kaimo reikalų komiteto nariai.

"Mūsų tikslas yra iš šalies vadovų išgirsti atsakymus į klausimus, kuriuos žemdirbiai dar pavasarį iškėlė Visuotinio žemdirbių suvažiavimo rezoliucijoje. Ir be abejo, mes padiskutuosime apie šiandien ūkininkams kylančias vienokias ar kitokias problemas", - antradienį naujienų agentūroje ELTA vykusioje spaudos konferencijoje renginį apibendrino Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas.

Kaip pagrindinę problemą žemdirbių atstovai įvardijo Lietuvos savarankiškumo vykdant žemės ūkio politiką sumažėjimą. Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis konstatavo, kad ES šalys narės, ypač naujosios ir mažosios, turi vis mažiau galimybių priimti suverenius sprendimus.

"Iš ES centro vis daugiau reglamentuojama. (...) Tiek svarbiausių, tiek smulkiausių dalykų reglamentavimas, ką, kada ir kaip daryti, ne mažėja, o gausėja bei sudėtingėja, ir tų reglamentų viršenybė dažnai nebe padeda, o griauna ekonominius, socialinius ir politinius prioritetus", - teigė J. Kraujelis.

Pasak žemdirbių atstovo, EK reglamentai ir dokumentai gausūs ir sudėtingi, o kai kurios eiliniams ūkininkams adresuotos taisyklės netgi būna pateikiamos neišverstos į lietuvių kalbą.

"Niekas šiandien man neatsako į klausimą, kiek iš viso yra dokumentų, reglamentuojančių žemės ūkio veiklą? Vien stojimo į ES metu 60 proc. visų dokumentų, kuriuos turėjo priimti Lietuva, buvo skirti žemės ūkio sektoriui. Prieš porą metų iš tūkstančio puslapių sudaryti dokumentų projektai dabar pastorėjo du su puse karto. Bet tai dar ne viskas - po to eina viską dubliuojantys nacionaliniai teisės aktai", - pažymėjo J. Kraujelis.

Žemdirbiams atstovaujančios organizacijos tikina neturinčios pajėgumų nuolat sekti bendrijos teisėkūros procesą ir reaguoti į kiekvieną teisės aktų pasikeitimą, todėl dažniausiai pasitiki nacionalinių derybininkų kompetencija. Tačiau vėliau paaiškėja, kad kuriame nors etape buvo praleistos svarbios detalės ar nebuvo pakankamai tvirtai ginama šalies ūkininkų pozicija.

"Mūsų valstybės institucijos ir savivaldos darbuotojai turi kritiškiau vertinti Europos Komisijos teikiamus dokumentus, reikia pasiginčyti. Esame 28 šalių bendrija, kuri yra teisinga ir gera - reikalavimai maisto saugai, kokybei turi būti, bet yra ir dirbtinių reikalavimų. Kas gali paneigti, kad čia nėra kai kurių šalių interesų?", - abejojo J. Kraujelis.

Anot žemdirbių atstovų, itin daug sunkumų ūkininkams kyla derinant veiklą su griežtais bendrijos aplinkosaugos reikalavimais. Ūkininkai stebisi, kad tie patys ES reikalavimai kitose valstybėse narėse yra interpretuojami žymiai lanksčiau nei Lietuvoje, o ūkio plėtra nestabdoma dirbtinėmis kliūtimis. Teisinio lankstumo nesulaukiantys tikina ir oficialiai prioritetiniu įvardyto gyvulininkystės sektoriaus atstovai.

Kaip pažymėjo Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas, plėtros klausimas, ypatingai stambiems ūkiams, yra komplikuotas. Gyvulių fermą įsteigti norintis ūkininkas susiduria su neįgyvendinamais reikalavimais, todėl mūsų gyvulininkystės sektorius tendencingai mažėja.

"Prieš keletą metų mes dar turėjome virš milijono kiaulių, dabar turime 600 tūkst. Galvijų kažkada buvo 700 tūkst., dabar jų tėra apie 400 tūkst. Po truputį kaime nyksta gyvuliai", - konstatavo A. Baravykas.

Pasak Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovo, situacija, kai smulkieji gyvulių augintojai pasitraukia iš aktyvios žemės ūkio veiklos, o stambieji neturi pakankamai galimybių plėstis, kelia riziką, kad ateityje mūsų šalyje gali pristigti vietinės mėsos ar kitos žemės ūkio produkcijos.
Kitos konferencijos
2013-10-17 16:24
Maskvos valstybinis muzikinis teatras į Lietuvą grįžta su "Kapitono dukterimi"
2013-10-16 20:41
Naujame K. Krysko-Skambinės vaizdo klipe - kova už gyvenimą
2013-10-09 14:12
Valstiečių ir žaliųjų sąjunga: savivaldybių skurdinimas tęsiasi
2013-09-17 17:24
Baltarusijos ambasadorius V. Dražinas: kultūra suartina tautas
2013-09-17 13:16
Derliaus šventė Kaune: sodinukai prie Soboro, vištos - šalia Muzikinio teatro, egzotiškos prekės iš Indijos
2013-09-17 13:12
Derliaus šventė: sodinukai prie Soboro, vištos - šalia Muzikinio teatro, egzotiškos prekės iš Indijos
2013-09-12 13:28
Mitai apie skiepus - posovietinių valstybių sindromas
2013-09-05 13:29
Veislinių gyvulių parodoje bus ir Pietų Amerikos alpakų
2013-06-12 14:34
V. P. Andriukaitis: per mažai dėmesio skiriama ligų profilaktikai
2013-06-12 13:17
V. P. Andriukaitis: mirtingumas tiesiogiai priklauso nuo galimybių pasiekti gydymo įstaigą
««  6 | 7 | 8 | 9 | 10  »»
© 2016, Lietuvos naujienų agentūra ELTA. Visos teisės saugomos. Platinti kopijuoti be Eltos sutikimo draudžiama.