In In English По-русски По-русски
Konferencijų salė Įvykusios konferencijos
| Apie mus TOP 10 Kontaktai
Elta
2017-11-23, ketvirtadienis
Registracija
Greita paieska detali paieska
Eltos gidai
Arhyvai
Mano ELTA:        atsijungti Naujienos
ĮVYKUSIOS KONFERENCIJOS
Į titulinį Spausdinti
2015-05-11 14:39
Kova už pavardę dokumentuose valstybine lietuvių kalba tęsiasi
Vilnius, gegužės 11 d. (ELTA). Kaip Lietuvos piliečių pasuose bus rašomi jų vardai ir pavardės - ne vieneri metai tai kelia įvairių diskusijų. Tam buvo skirta ir pirmadienį naujienų agentūros ELTA konferencijų salėje vykusi spaudos konferencija "Lietuvių kalbos abėcėlė ir rašyba: vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymas". Spaudos konferencijoje dalyvavo istorikas, archeografas akademikas Antanas Tyla, kalbininkas profesorius Vitas Labutis, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras Kazimieras Garšva.

Mokslininkai akcentavo, kad oficialus Lietuvos piliečio vardas ir pavardė turi būti rašomi valstybinės lietuvių kalbos rašmenimis, kaip iki šiol.

Lietuvos kalbininkai ir visuomenė jau daugelį metų priešinasi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) vardu pasivadinusios radikalios politinės grupuotės beatodairiškiems bandymams įteisinti nelietuvišką pavardžių rašybą Lietuvos Respublikos oficialiuose dokumentuose bei vietovardžius lenkų kalba buvusiose Lenkijos okupuotose Pietryčių Lietuvos teritorijose.

Šių metų gegužės 6 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, neatsižvelgdamas nei į visuomenės, nei į kalbininkų nuomonę, pritarė socialdemokratų Irenos Šiaulienės ir Gedimino Kirkilo parengtam Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektui, nustatančiam, kad Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo pavardė oficialiuose Lietuvos Respublikos dokumentuose gali būti rašoma ne valstybine kalba, nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, jeigu pavardė šiais rašmenimis įrašyta dokumento šaltinyje.

Spaudos konferencijoje K. Garšva priminė, kad šiemet sukanka 130 metų, kai susiformavo lietuvių kalbos abėcėlė ir iš jos buvo pašalintos lenkiškos raidės, 110 m., kai buvo išleista lietuvių kalbos gramatika Tilžėje ir ji galiojo net prie šešių valdžių, vieneri metai, kai vyko trys mitingai, skirti lietuvių kalbai išsaugoti.

"Lietuvių kalba visada turėjo priešininkų, kuriems ji nebuvo reikalinga. Ypač daug pastangų dėjo carinė Rusija, kuri išbraukė Lietuvą iš savo oficialių raštų, uždraudė lietuviškus leidinius įprastu lotynišku raidynu", - ankstesnius laikus priminė akademikas A. Tyla. - Nuo 1904 m. lietuvių literatūros lotyniškais rašmenimis draudimas buvo atšauktas. Lietuvišką raidyną apgynė ne inteligentai, o paprasti žmonės, baigę kelias klases".

Tačiau šiandien Lietuvos Seime yra kitaip. Seime buvo svarstomi du projektai dėl pavardžių rašymo dokumentuose. Vienas jų sako, kad pavardę galima rašyti visomis valstybinėmis kalbomis lotynišku pagrindu. Šio projekto autoriai - G. Kirkilas ir I. Šiaulienė. Kitame projekte sakoma, kad asmens pavardę reikia rašyti tik lietuviškai. Šio projekto autoriai - Valentinas Stundys ir dar 11 Seimo narių.

"Taip ir turi būti. Tą sakiau ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete. Bet Seimas nusprendė, kad geriausias - G. Kirkilo ir I. Šiaulienės projektas. G. Kirkilas nežino, kad Lietuvoje mažai lenkiškų pavardžių, kaip ir Lenkijoje - lietuviškų", - sakė K. Garšva.

Anot jo, reikia nedaryti sumaišties ir neįvesti į abėcėlę 500-600 raidžių, nes nei valdininkai, nei pirmokai to neperskaitytų. Originalios lietuviškos pavardės yra susiformavusios šimtus metų jau nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikų. Būtent jos - mūsų turtas, ir jos turi būti ginamos. Liūdnas reikalas su Pietryčių Lietuvos vardais. Pavardės - lietuviškos kilmės, tačiau sulenkintos.

"Mūsų nenori klausyti ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Skelbia, kad pavardė - privatus dalykas, ir žmogus gali ją rašyti, kaip nori. Bet juk pavardė - kalbos dalykas", - pažymėjo K. Garšva.

Kaip turėtų būti rašoma lietuviška pavardė, pavyzdžiui, Lietuvos piliečio pase - dėl to yra kilę daugiausia ginčų ir toliau ginčijamasi.

"Pagal 1999 metų įstatymą asmens vardas ir pavardė pase turi būti rašomi valstybine kalba. Atrodo, dėl to neturėjo kilti abejonių. Tačiau taip neatsitiko. Ypač Lietuvos lenkų politikai kėlė klausimą - kodėl negalime vardo ir pavardės rašyti lenkų kalba? Pagrindinis įrašas pase turi būti valstybine - lietuvių - kalba", - sakė profesorius V. Labutis.

Lietuviškuose pasuose, pastebėjo V. Labutis, ne visada paisoma lietuvių kalbos gramatikos. Pavardės rašomos be galūnių - ne pagal lietuvių kalbos statusą. Pavyzdžiui, Uspaskich, Ivanov. Reikia pamažu diegti rašymą su lietuviškomis galūnėmis, ar tai lenkai, ar ukrainiečiai, ar baltarusiai būtų.

Didžiausia bėda, anot V. Labučio, - moterų pavardės. Moterų, ištekėjusių už užsieniečių, tačiau Lietuvos piliečių, pavardės pase turėtų būti parašytos lietuviškai lietuviškais rašmenimis ir su galūne "ė".

"Man kyla mintis, kad moterų pavardės galėtų būti ir su galūne "a". Pavyzdžiui, Čmilytė-Nielsen. Galėtų būti Nielsenė, Nielsena, - dėstė V. Labutis. - Galima pase įklijuoti papildomą lapą ir jame įrašyti pavardę anglų ar lenkų kalba. Tačiau papildomas įrašas nelygiavertis lietuviškajam, jis - tik papildoma informacija. Jei esi Lietuvos pilietis, tavo pavardė pase turėtų būti parašyta valstybine - lietuvių - kalba".

Profesorius priminė nenorįs, kad lenkai manytų, jog norime iš jų atimti jų lenkiškas pavardes. Savo laikraščiuose, dienoraščiuose jie gali jas rašyti lenkiškai, tačiau pase - ne.

"Mačiau 1940 metų, dar prieš ateinant raudoniesiems "išvaduotojams", išleistą telefonų knygą. Joje visos pavardės, net žydų tautybės moterų, parašytos lietuviškai, pavyzdžiui, Goldbergienė", - sakė V. Labutis.
Kitos konferencijos
2017-10-04 12:33
Lietuva dėl ŽIV situacijos sulaukė ir pagyrų, ir raginimų
2017-10-04 11:29
Lietuva dėl ŽIV situacijos sulaukė ir pagyrų, ir raginimų
2017-09-07 13:50
Naujoji žemės ūkio ir maisto taryba kritikuoja Žemės ūkio rūmus ir žada tapti tikraisiais žemdirbių atstovais
2017-06-01 12:37
Grupės TALKA atstovai: vardas ir pavardė pagrindiniame paso puslapyje - tik valstybine kalba
2017-05-22 18:11
Pasaulio fitneso federacijos prezidentas E. Daubaras apgailestauja, kad federacijos veikla nesulaukia palaikymo Lietuvoje
2017-04-26 12:53
Sukurta Lietuvos vaikų sveikatos stebėsenos informacinė sistema
2017-03-30 13:39
Profsąjungos: ilgesni mokslo metai geresnių rezultatų neduos
2017-03-25 17:27
Ukrainiečių istorikas: filmas "Voluinė" - vienpusė istorijos traktuotė
2016-11-30 13:55
Sąjūdiečiai apgailestauja, kad šie metai nebuvo paskelbti Gedimino metais
2016-10-19 13:20
Į kovą su ŽIV ir AIDS stoja ne valstybė, o nevyriausybinės organizacijos
 1 | 2 | 3 | 4 | 5  »»
© 2016, Lietuvos naujienų agentūra ELTA. Visos teisės saugomos. Platinti kopijuoti be Eltos sutikimo draudžiama.