In In English По-русски По-русски
Konferencijų salė Įvykusios konferencijos
| Apie mus TOP 10 Kontaktai
Elta
2017-11-22, trečiadienis
Registracija
Greita paieska detali paieska
Eltos gidai
Arhyvai
Mano ELTA:        atsijungti Naujienos
ĮVYKUSIOS KONFERENCIJOS
Į titulinį Spausdinti
2017-10-04 11:29
Lietuva dėl ŽIV situacijos sulaukė ir pagyrų, ir raginimų
Vilnius, spalio 4 d. (ELTA). Lietuva jau ilgą laiką yra Rytų Europos lyderė kovoje su žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), tačiau turi nepamiršti ir jai kylančių iššūkių šioje srityje, teigia šalyje viešintis Jungtinių Tautų AIDS programos (UNAIDS) Rytų Europai vadovas Vinajus Saldanha (Vinay Saldanha).

"Gera naujiena ta, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) šalių Europoje, stabilizavusių ŽIV epidemiją - tai didelis laimėjimas. Daugelis kitų regiono šalių toliau fiksuoja metinį ŽIV infekcijų augimą", - trečiadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje "Pokyčių laikas: užmirštų ir naujų infekcinių ligų epidemijų grėsmė" kalbėjo V. Saldanha. Renginys skirtas 2-ajai tarptautinei Vilniaus užkrečiamųjų ligų konferencijai.

UNAIDS Rytų Europai vadovas vis dėlto priminė ir ambicingą pernai Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje Niujorke visų JT šalių narių prisiimtą iššūkį, vadinamąjį "90-90-90" tikslą iki 2020 m. Šis principas reiškia, kad 90 proc. ŽIV infekuotų asmenų iki to laiko būtų diagnozuoti ir žinotų savo būklę, 90 proc. pastarųjų turėtų būti gydomi, o iš pastarosios grupės 90 proc. turėtų būti pasiekę dėl gydymo tokį žemą viruso lygį, kad negalėtų jo perduoti kitiems.

"Tad pirmuoju atveju Lietuva pasiekė didžiulę pažangą: mažiausiai 70 proc. iš numanomų ŽIV infekuotų asmenų yra diagnozuoti ir žino apie savo infekciją. Kita vertus, matome rimtų iššūkių kitais dviem atvejais: vos 20 proc. iš diagnozuotųjų yra gydomi. Turint vieną iš penkių gydomų asmenų Lietuvai bus sunku pasiekti išsikeltus tikslus numatytu laiku", - kalbėjo V. Saldanha.

Trečiadienio spaudos konferencijoje paliesti ir kitų ligų klausimai. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) konstatuoja, kad, vykstant pažangai visuomenės sveikatos ir medicinos technologijų srityse, vis dar išlieka rimtų pavojų žmonių sveikatai, nes atsinaujina seniai užmirštos užkrečiamosios ligos, kinta ligų sukėlėjai ir atsiranda naujų, epidemijomis plintančių infekcijų.

Kaip teigia ULAC direktorius Saulius Čaplinskas, septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje buvo tikimasi, kad netolimoje ateityje daugumos užkrečiamųjų ligų iš viso neliks. Bet netrukus paaiškėjo, kad optimizmas buvo per ankstyvas.

"Kai kurios ligos, pavyzdžiui, tuberkuliozė, tymai atrodytų jau buvo išnaikintos, tačiau pastaraisiais metais vėl atgijo naujais sergamumo tempais. Atsirado naujų grėsmių, neįprastų infekcijų plitimo būdų - pavyzdžiui, 2009 m. gripo pandemija, SŪRS, paukščių gripas A(H5N1), hemoraginės E. coli protrūkis išplitęs per daigintas ožragių sėklas, juodligė tarp intraveninių narkotikų vartotojų ir kitos", - sako tarptautinės Vilniaus užkrečiamųjų ligų konferencijos iniciatorius S. Čaplinskas.

PSO įspėja, kad pastaruoju metu kur kas greičiau nei anksčiau plinta daugelis infekcinių ligų bei atsirado naujų grėsmių, neįprastų infekcijų plitimo būdų. Šiemet PSO pirmą kartą paskelbė sąrašą antibiotikams atsparių 12 bakterijų grupių, kurių sukeliamos infekcijos kelia itin didelę grėsmę žmonių sveikatai. Tai - plaučių, kraujo, smegenų, šlapimo takų ligos, salmoneliozė ir gonorėja.

Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė pažymi, kad Lietuvos gyventojų sergamumas užkrečiamosiomis ligomis kasmet sudaro apie penktadalį visų užregistruotų ligų Lietuvoje.

"Užkrečiamosiomis ligomis Lietuvoje daugiausiai serga darbingo amžiaus žmonės ir vaikai, todėl tai yra didžiulė našta valstybės ekonomikai. Šalia kai kurių ligų mažėjančių segamumo tendencijų, pakankamai aukšto skiepijimų masto ir didėjančio visuomenės informuotumo apie infekcijų profilaktiką, turime vieną didžiausių Europoje sergamumą erkių platinamomis ligomis, endeminį sergamumą meningokokine infekcija, grėsmingai aukštą sergamumą vaistams atsparia tuberkulioze", - teigia viceministrė, pasak kurios, šalyje vis dar susiduriama su nepakankamu skiepijimo nuo gripo mastu ne tik visuomenėje, bet ir medikų bendruomenėje. Spartėjant migracijai esą svarbu įvertinti naujus užkrečiamųjų ligų iššūkius ir suvokti grėsmes.

Antroji tarptautinė Vilniaus užkrečiamųjų ligų konferencija organizuojama kartu su 14-uoju Baltijos dermatovenerologų draugijos kongresu.

(papildysime)
Kitos konferencijos
2012-06-07 15:20
G. Navaitis: sveikatos apsaugos sistemą reikia perorientuoti taip, kad pacientas jaustųsi laimingas
2012-05-30 15:23
Moksleivių dainų šventės rengėjai piktinasi valdišku požiūriu
2012-05-24 15:30
A. Patackas: J. Brazaičio-Ambrazevičiaus vyriausybė su naciais nekolaboravo
2012-05-17 16:35
Teisininkai: teisė negailestinga todėl, kad privalo būti teisinga
2012-05-09 15:03
Žaliųjų atstovas: apčiuopiamam skalūnų dujų kiekiui išgauti reiktų susprogdinti pusę Žemaitijos
2012-05-04 16:11
A. Petkus: valstybė pinigų konsultacijoms išleidžia nedovanotinai daug
2012-04-25 16:30
G. Nausėda: Lietuva šiandien gali pasigirti pakankamai padoriu valstybės skolos ir BVP santykiu
2012-04-19 16:49
Šiųmetis ekožygis drieksis iki Gdansko
2012-04-19 16:02
V. Andriukaitis: Lietuva turi tapti tiltu tarp JAV, ES ir Rusijos
2012-04-12 16:18
P. Gylys: visuomenėje trūksta diskusijų, ar Lietuvai verta stoti į euro zoną
««  11 | 12 | 13 | 14 | 15  »»
© 2016, Lietuvos naujienų agentūra ELTA. Visos teisės saugomos. Platinti kopijuoti be Eltos sutikimo draudžiama.