In In English По-русски По-русски
Konferencijų salė Įvykusios konferencijos
| Apie mus TOP 10 Kontaktai
Elta
2017-11-17, penktadienis
Registracija
Greita paieska detali paieska
Eltos gidai
Arhyvai
Mano ELTA:        atsijungti Naujienos
ĮVYKUSIOS KONFERENCIJOS
Į titulinį Spausdinti
2017-10-04 12:33
Lietuva dėl ŽIV situacijos sulaukė ir pagyrų, ir raginimų
(papildyta nuo 5 pastraipos)

Vilnius, spalio 4 d. (ELTA). Lietuva jau ilgą laiką yra Rytų Europos lyderė kovoje su žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), tačiau turi nepamiršti ir jai kylančių iššūkių šioje srityje, teigia šalyje viešintis Jungtinių Tautų AIDS programos (UNAIDS) Rytų Europai vadovas Vinajus Saldanha (Vinay Saldanha).

„Gera naujiena ta, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) šalių Europoje, stabilizavusių ŽIV epidemiją, - tai didelis laimėjimas. Daugelis kitų regiono šalių toliau fiksuoja metinį ŽIV infekcijų augimą", - trečiadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje „Pokyčių laikas: užmirštų ir naujų infekcinių ligų epidemijų grėsmė" kalbėjo V. Saldanha. Renginys skirtas 2-ajai tarptautinei Vilniaus užkrečiamųjų ligų konferencijai.

UNAIDS Rytų Europai vadovas vis dėlto priminė ir ambicingą pernai Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje Niujorke visų JT šalių narių prisiimtą iššūkį, vadinamąjį „90-90-90" tikslą iki 2020 m. Šis principas reiškia, kad 90 proc. ŽIV infekuotų asmenų iki to laiko būtų diagnozuoti ir žinotų savo būklę, 90 proc. pastarųjų turėtų būti gydomi, o iš pastarosios grupės 90 proc. turėtų būti pasiekę dėl gydymo tokį žemą viruso lygį, kad negalėtų jo perduoti kitiems.

„Tad pirmuoju atveju Lietuva pasiekė didžiulę pažangą: mažiausiai 70 proc. iš numanomų ŽIV infekuotų asmenų yra diagnozuoti ir žino apie savo infekciją. Kita vertus, matome rimtų iššūkių kitais dviem atvejais: vos 20 proc. iš diagnozuotųjų yra gydomi. Turint vieną iš penkių gydomų asmenų Lietuvai bus sunku pasiekti išsikeltus tikslus numatytu laiku", - kalbėjo V. Saldanha.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) direktorius Saulius Čaplinskas pripažino, kad iššūkių su ŽIV Lietuvoje išlieka.

„Silpniausia grandis - diagnozuoti žmonės neateina gydytis. (...) Išgydymo lygis yra palyginti neblogas, mes pasiekiame apie 80 proc. nuo tų, kurie gydosi, - jie pasiekia viruso supresiją, - bet jau minėjau, gydosi mažai", - trečiadienį kalbėjo tarptautinės Vilniaus užkrečiamųjų ligų konferencijos iniciatorius S. Čaplinskas, paaiškinęs, kad, nors liga kol kas neišgydoma, bet yra viena iš geriausiai valdomų infekcijų: tinkamai vartojant vaistus galima pasiekti būklę, kad viruso koncentracija organizme sumažėja, pvz., iki tokio lygio, kad virusas tampa neperduodamas lytiniu keliu.

Kitas minėto ambicingo uždavinio tikslas - žmogus turi gyventi. S. Čaplinskas priminė liūdną juoką, kad Europos Sąjungoje mirti nuo ŽIV infekcijos yra „blogas tonas": tai reiškia arba paties žmogaus apsileidimą, arba valstybės nesugebėjimą laiku užtikrinti reikalingo gydymo.

Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė pridūrė, kad Lietuvoje yra naujų planų dėl užsikrėtusiųjų ŽIV gydymo.

„Dėl gydymo turime ir gerų žinių, kad gydysime visus, kuriems yra nustatytas susirgimas ŽIV. Šiuo metu - taip (nemokamas gydymas tik tam tikrai grupei diagnozuotų asmenų - ELTA). Bet yra mūsų vadovybės sprendimas gydyti visus nuo tada, kada nustatytas susirgimas", - kalbėjo A. Bilotienė-Motiejūnienė, pridūrusi, kad sprendimai turėtų būti priimti artimiausiu metu.

Trečiadienio spaudos konferencijoje paliesti ir kitų ligų klausimai. ULAC konstatuoja, kad, vykstant pažangai visuomenės sveikatos ir medicinos technologijų srityse, vis dar išlieka rimtų pavojų žmonių sveikatai, nes atsinaujina seniai užmirštos užkrečiamosios ligos, kinta ligų sukėlėjai ir atsiranda naujų, epidemijomis plintančių infekcijų.

Kaip teigia S. Čaplinskas, septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje buvo tikimasi, kad netolimoje ateityje daugumos užkrečiamųjų ligų iš viso neliks. Bet netrukus paaiškėjo, kad optimizmas buvo per ankstyvas.

„Kai kurios ligos, pavyzdžiui, tuberkuliozė, tymai atrodytų jau buvo išnaikintos, tačiau pastaraisiais metais vėl atgijo naujais sergamumo tempais. Atsirado naujų grėsmių, neįprastų infekcijų plitimo būdų, - pavyzdžiui, 2009 m. gripo pandemija, SŪRS, paukščių gripas A(H5N1), hemoraginės E. coli protrūkis, išplitęs per daigintas ožragių sėklas, juodligė tarp intraveninių narkotikų vartotojų ir kitos", - sako S. Čaplinskas.

PSO įspėja, kad pastaruoju metu kur kas greičiau nei anksčiau plinta daugelis infekcinių ligų bei atsirado naujų grėsmių, neįprastų infekcijų plitimo būdų. Šiemet PSO pirmą kartą paskelbė sąrašą antibiotikams atsparių 12 bakterijų grupių, kurių sukeliamos infekcijos kelia itin didelę grėsmę žmonių sveikatai. Tai - plaučių, kraujo, smegenų, šlapimo takų ligos, salmoneliozė ir gonorėja.

„Kitaip sakant, po 2050 m. gresia, kad pasieksime erą be antibiotikų. Jeigu paliksime antimikrobinio atsparumo situaciją tokią, kokia yra dabar, tai kas 3 sekundes po 2050 m. žmonės mirs nuo infekcijų, kurios bus nepagydomos. Tai reiškia, kad bet kokia chirurgams nesudėtinga operacija bus be galo pavojinga dėl galimų infekcijų", - perspėjo S. Čaplinskas.

Viceministrė A. Bilotienė-Motiejūnienė pažymi, kad Lietuvos gyventojų sergamumas užkrečiamosiomis ligomis kasmet sudaro apie penktadalį visų užregistruotų ligų Lietuvoje.

„Užkrečiamosiomis ligomis Lietuvoje daugiausiai serga darbingo amžiaus žmonės ir vaikai, todėl tai yra didžiulė našta valstybės ekonomikai. Šalia kai kurių ligų mažėjančių sergamumo tendencijų, pakankamai aukšto skiepijimų masto ir didėjančio visuomenės informuotumo apie infekcijų profilaktiką turime vieną didžiausių Europoje sergamumą erkių platinamomis ligomis, endeminį sergamumą meningokokine infekcija, grėsmingai aukštą sergamumą vaistams atsparia tuberkulioze", - teigia viceministrė, pasak kurios, šalyje vis dar susiduriama su nepakankamu skiepijimo nuo gripo mastu ne tik visuomenėje, bet ir medikų bendruomenėje. Spartėjant migracijai esą svarbu įvertinti naujus užkrečiamųjų ligų iššūkius ir suvokti grėsmes.

Antroji tarptautinė Vilniaus užkrečiamųjų ligų konferencija organizuojama kartu su 14-uoju Baltijos dermatovenerologų draugijos kongresu.
Kitos konferencijos
2012-01-23 13:59
Buvęs Kauno vicemeras K. Kriščiūnas: neįvykdžiau jokio nusikaltimo
2012-01-19 16:02
A. Vaišvila: mes gyvename pagal dvi konstitucijas - rašytinę ir Konstitucinio Teismo
2012-01-17 16:58
Sveikos gyvensenos propaguotojai ragina 2013-uosius skelbti Sveikatos ir sveikatinimo metais
2012-01-12 16:12
A. Bitinas: Vyriausybė tikrai neplanuoja skatinti masinės imigracijos
2012-01-06 16:54
T. Šernas: bijau, kad dėl politinių priežasčių Sausio 13-osios istorija nebus parašyta
2011-12-29 19:12
D. Kedžio istorija: teisėsaugoje veikia įtakingos jėgos, dengiančios pedofilus
2011-12-29 16:53
K. Prunskienė: bendraujant su Rusija visų pirma reikia žiūrėti Lietuvos interesų
2011-12-22 16:27
Muzikai pasigenda jaunimo dėmesio liaudies dainoms
2011-12-16 13:51
Blogybių kelmą per Vilnių vėl trauks triukšmingi blukvilkiai
2011-12-15 16:36
A. Bosas: kuriant biudžetą neužtenka subalansuoti skaičius, reikia žiūrėti į visumą
««  16 | 17 | 18 | 19 | 20  »»
© 2016, Lietuvos naujienų agentūra ELTA. Visos teisės saugomos. Platinti kopijuoti be Eltos sutikimo draudžiama.