In English По-русски
Konferencijų salė Įvykusios konferencijos | Apie mus TOP 10 Kontaktai
Elta
2017 09 21, ketvirtadienis
Registracija
Greita paieška       
Eltos gidas
TV programos
Mano ELTA:        Prisijungti Naujienos:
PRANEŠIMAI SPAUDAI
Grįžti į titulinį puslapį Išsaugoti Atspausdinti
Grįžti į pranešimų sąrąšą POLITIKA ŪKIS TEISĖTVARKA KULTŪRA SPORTAS VISKAS
ELTA už šio pranešimo turinį ir kalbą neatsako.
2009-10-08 18:51
Choro "Aidija" kūrybinės veiklos 20-mečiui
Pranešimas žiniasklaidai 2009 m. spalio 8 d.
2009 m. spalio 9 d., 18 val. Vilniaus Taikomosios Dailės muziejuje (Arsenalo g. 3A)
įvyks koncertas, skirtas kamerinio choro "Aidija" kūrybinės veiklos 20-mečiui.

A T L I K Ė J A I
Kamerinis choras "Aidija", meno vadovas ir dirigentas Romualdas Gražinis
Instrumentinis ansamblis
P R O G R A M O J E
C. Janequin, J. Arcadelt, C. le Jeune, J. Gallus, J.S. Bach, P.Calmelet, B. Kutavičius, V. Montvila, J. Gruodis, O. Narbutaitė, A. Martinaitis
D A L Y V A U J A
Aleksandas Jurgelionis, Bronius Kutavičius, Onutė Narbutaitė, Edmundas Gedgaudas, Gražina Ručytė-Lansbergienė
Vakaro vedėja Vytautė Markeliūnienė
ĮĖJIMAS NEMOKAMAS

Chorui "Aidija" - 20

"Tas pats ir vis kitas, atsinaujinantis...", - šie muzikos kritiko E. Gedgaudo žodžiai geriausiai apibūdina šįmet savo 20-metį švenčiantį kamerinį chorą "Aidija". Penktadienį, spalio 9 d., 18 val. į jubiliejinį vakarą Vilniaus Taikomosios Dailės muziejuje (Arsenale) choras sukvies svečius, senus ir naujus choro narius.
"Aidija" įkurta 1989 metais dabartinio vadovo Romualdo Gražinio iniciatyva. Tai jaunatviškas, rimtas ir drauge žaismingas kolektyvas, kurio dauguma dainininkų - buvę M.K.Čiurlionio menų mokyklos auklėtiniai.
Choras yra Lietuvos ir tarptautinių chorų konkursų laureatas. 2006 m. "Aidija" tapo absoliučiu nugalėtoju tarptautinės žiuri vertintame Lietuvos chorų konkurse bei tą patį titulą pelnė bažnytinės chorinės muzikos konkurse "Cantate Domino" Kaune, 2007 m. chorui įteikta "Aukso Paukštė" bei skirta nominacija "Ryškiausia Lietuvos Žvaigždė".
Kolektyvas koncertavo su tokiais kolektyvais kaip choru "Jauna muzika", Frankfurto (Vokietija) "Singakademie" choru, Frankfurto simfoniniu orkestru, Vysbadeno (Vokietija) simfoniniu orkestru, Baltarusijos simfoniniu orkestru, Romos (Italija) simfoniniu orkestru, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, Lietuvos kameriniu orkestru, Šv. Kristoforo kameriniu orkestru, kameriniu ansambliu "Musica humana", konsortu "Brevis", Valstybiniu Vilniaus kvartetu, Čiurlionio kvartetu, Vilniaus varinių pučiamųjų instrumentų kvartetu "Art Brass", ansambliu "Ex tempore", Krokuvos (Lenkija) senosios muzikos ansambliu "Floripari" ir kitais kolektyvais.
Penktadienio koncerte skambės žaviausi kūriniai iš "Adijos" "auksinio" repertuaro - Renesanso, baroko bei šiuolaikinių lietuvių kompozitorių opusai.

"Aidijos" inf.



Papildoma informacija žiniasklaidai:
www.aidija.com

Jubiliejų švenčiantis kamerinis choras "Aidija" gyvuoti pradėjo lemtingais mūsų valstybei 1989-aisiais, Atgimimo metais. O intensyvi šio choro veikla tęsėsi jau nepriklausomos Lietuvos sąlygomis. Nuo pirmų koncertų dvasine gaiva, jaunatvišku polėkiu, meistriškumu bei muzikalumu klausytojų dėmesį patraukusi "Aidija" ir po poros dešimtmečių išsaugojo tuos skambėjimo, interpretavimo bruožus, kurie padeda ją atpažinti iš daugelio, kurie pelnė lietuvių kompozitorių ir chorinės muzikos specialistų ar mėgėjų pasitikėjimą. Šie bruožai jau keliolika metų kas vasarą piešia reikšmingą tarptautinio T. Manno festivalio Nidoje meninį kontūrą - nuolat čia dalyvaujanti "Aidija" į festivalio atmosferą įsilieja gaivia jaunatviška versme ir rinktinėmis muzikos programomis. "Tai ne tik šių festivalių publikos meilę pelnęs choras, tas pats ir vis kitas, atsinaujinantis (kad išliktų kaip jaunystės sinonimas?)", - rašė muzikos kritikas Edmundas Gedgaudas. Tas pats ir vis kitas, - ar tik ne šis aforizmas taikliausiai paliudija "Aidijos" išskirtinumą?
Jaunystės sinonimas tiesiogine prasme "Aidija" buvo ir tebėra, mat šio 28 asmenų choro amžiaus vidurkis - 24 metai, o nuo pat įkūrimo kolektyvas formavosi iš Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos vyresniųjų klasių mokinių bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentų (vėlesniais metais chorą nuolat lydi dar ir keletas ištikimų senbuvių). "Aidijos" savitumą lėmė ir tai, kad čia dainuoja ne tik choro dirigavimo, bet ir muzikos teorijos, kompozicijos specialybių moksleiviai ir studentai. Ko gero, tai sąlygojo nuo pat pradžių užsimezgusias kolegiškumo tradicijas, kūrybingą, jaukią atmosferą. Ką ši "Aidijos" specifinė amžiaus amplitudė bei įvairialypis choro narių akiratis suteikia interpretacijoms, kurioms irgi pritinka jaunystės sinonimas? Netrafaretiško gyvumo, muzikinių prasmių ryškumo, netikėtos detalių ir visumos sąveikos.
1989 m. šį kamerinį chorą įkūrė Romualdas Gražinis ir Vykintas Bieliauskas (Baltakas), bet abu dešimtmečius "Aidijos" meno vadovo ir dirigento veiklą nuosekliai puoselėjo R. Gražinis. Įprasta, kad tokie jaunimo chorai nuolat patiria ne tik dvasinį, bet ir fizinį atsinaujinimą, dažną narių kaitą, kuri ne visada palanki siekiant išsaugoti tradicijų, vidinės kolektyvo atmosferos, repertuaro, interpretacinių ir žmogiškųjų vertybių tęstinumą. Tačiau įvairių aplinkybių, kaitos veikiamas choras neprarado jį telkiančios patvarios ir pastovios ašies - dirigento R. Gražinio, išmanančio kolektyvinio sambūvio erdvės dėsnius. Apie šį muziką tad pirmiausia galime kalbėti kaip apie gerą pedagogą tikrąja žodžio prasme. Jis puikiai jaučia, iš kur galima semtis impulsų gyvuoti kad ir nelengvomis sąlygomis, stengiasi ir paties choro egzistavimą, jo veikimo procesą iš esmės susieti su neslūgstančiu meniniu įkarščiu.
Žvelgiant į dvidešimtmetę "Aidijos" patirtį, sąlygiškai išskirtini keli etapai. Pirmi penkeri metai klostėsi repertuaro formavimo linkme, daugiau dėmesio skirta gastrolėms, konkursams. Tąsyk laimėtos pirmosios premijos 1992 m. vykusiame chorų konkurse "Middlesborougth Cleveland Internacional choral competition" ir 1994 m. - "Llangollen Internacional Musical Eisteddfod" konkurse (abu Didžiojoje Britanijoje). Palankių vertinimų susilaukta ir Lietuvoje - 1994 m. pelnyta S. Šimkaus II premija už lietuviškos muzikos propagavimą ir kūrybinį darbą, 1992 m. - Kultūros ir meno žurnalo "Krantai" premija. Jau tada ėmė ryškėti pagrindinės muzikinės ašys, kurias ir šiandien įvardytume kaip esminius "Aidijos" kūrybinio gyvenimo orientyrus, nors per praėjusį laiką įvairiomis kryptimis plėtėsi choro repertuaras. Šios muzikinės ašys - lietuvių kompozitorių klasikų kūryba, renesanso ir baroko kūriniai, šiuolaikinė lietuvių muzika. Jau pirmais metais parengusi pluoštą dabarties lietuvių kompozitorių kūrinių, "Aidija" lygia greta gilino senosios muzikos atlikimo patirtį. Tad antrą kūrybinį etapą įprasmino reikšmingi baroko muzikos - J. S. Bacho, H. Schuetzo, H. Purcello kūriniai, operos - C. Monteverdi "Orfėjas", H. Purcello "Didonė ir Enėjas", M. K. Sarbievijaus poetinis-muzikinis spektaklis "Silviludia". Operų interpretavimo erdvėje atsiskleidė ir artistinės choro galimybės, jos skatino muzikinio teatro žanro imtis ir dažniau. Per pastaruosius penkerius metus "Aidijos" dainininkai parengė dar ir B. Kutavičiaus operą-baletą "Kaulo senis ant geležinio kalno", pirmą lietuvių tautinę operą - M. Petrausko "Birutę", G. Kuprevičiaus miuziklą "Ugnies medžioklė su varovais".
Tam tikri teatro elementai, apeigiškumas galėtų būti įvardijami kaip dar vienas būdingas "Aidijos" muzikinių programų bruožas. Gal tai koncertų ir muzikinio teatro scenos sąveika? O gal šį bruožą iš dalies sąlygojo nuo seno užsimezgęs ryšys su kompozitoriaus B. Kutavičiaus muzika? Jo rituališkosios kompozicijos - oratorijos "Paskutinės pagonių apeigos", "Iš jotvingių akmens", choro pasakos ar dainos jau seniai prigijusios "Aidijos" repertuare, sakytume, tapusios šio choro intensyviausiai dainuojama muzika. Tačiau ne tik B. Kutavičiaus kūrybą interpretuodama "Aidija" pasitelkia šią išraišką (saikingai, skoningai) kaip paveikią muzikinės erdvės formavimo priemonę.
Sekant "Aidijos" kūrybos etapus, turbūt derėtų pastarąjį dešimtmetį vadinti trečiu. Per jį parengtos didžiosios partitūros - J. S. Bacho "Pasija pagal Joną", "Pasija pagal Morkų". "Aidijos" kelyje skyrium minėtina ir Onutės Narbutaitės kūryba - Lietuvos bei užsienio scenose ne kartą atlikta jos monumentali oratorija "Centones meae urbi", kitas stambus kūrinys "Tres Dei Matris Symphoniae", taip pat ir naujausias veikalas "Lapides, flores, nomina et cidera". Jau daugiau nei dešimtmetį "Aidija" dalyvauja T. Manno festivalyje. Į jį choras kviečiamas ne tik kaip vienas svarbiausių muzikinės programos atlikėjų, išradingai rezonuojantis kasmet kintančią festivalio temą. Tuo pačiu laiku Nidoje "Aidija" rengia ir kūrybinę stovyklą. Čia praleidžiamos 10 dienų suteikia įvairių impulsų, pasak R. Gražinio: "Choro gyvenimui ištisiems metams gauname dvasinio peno". Ką jau kalbėti apie šiame festivalyje "Aidijos" parengtą įspūdingą muzikinių programų galeriją, kurioje ypač ryški lietuvių kompozitorių kūrybos gija - M. K. Čiurlionio, J. Naujalio, J. Gruodžio, K. V. Banaičio, S. Šimkaus, J. Kačinsko, J. Gaidelio, J. Nabažo, E. Balsio, B. Kutavičiaus kūriniai.
Turbūt derėtų dar prisiminti "Aidijos" gastrolių maršrutus - Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Belgija, Suomija, Švedija, Lenkija, Kinija, Latvija, Moldova, Ukraina ir Baltarusija. Per praėjusį laiką "Aidija" koncertavo kartu su tokiais kolektyvais kaip Frankfurto simfoninis orkestras, Frankfurto (prie Oderio) "Singakademie" choras, Wiesbadeno simfoninis orkestras, Baltarusijos simfoninis orkestras, Romos simfoninis orkestras, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Lietuvos kamerinis orkestras, Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, kamerinis ansamblis "Musica humana", festivalio "Banchetto musicale" tarptautinis senosios muzikos orkestras, Vilniaus kvartetas, M. K. Čiurlionio kvartetas, Vilniaus varinių kvartetas "Art Brass", ansamblis "Ex tempore", lenkų senosios muzikos ansambliu "Floripari" ir kt. "Aidijai" talkino tokie solistai kaip Markusas Stockhausenas, Edgaras Montvidas, Gintarė Skėrytė, Algirdas Janutas, Regina Maciūtė, Ignas Misiūra, Nerijus Masevičius, Petras Geniušas, Rūta ir Zbignevas Ibelhauptai, Leopoldas Digrys, Vytautas Pilibavičius, Arnoldas Gurinavičius ir kiti.
Ne mažiau nei tarptautinė patirtis svarbu, kad per 20 veiklos metų šis choras subrandino orią ir autoritetingą poziciją mūsų šalyje - 2006 m. "Aidija" tapo absoliučiu nugalėtoju tarptautinės žiuri vertintame Lietuvos chorų konkurse bei tą patį titulą pelnė bažnytinės chorinės muzikos konkurse "Cantate Domino" Kaune, 2007 m. chorui įteikta "Aukso Paukštė" (teikėjas Liaudies Kultūros centras) bei skirta nominacija "Ryškiausia Lietuvos Žvaigždė".
Taigi, "tas pats ir vis kitas..." Rimties, dvasingumo ir jaunatviško atvirumo dermę puoselėjantis R. Gražinio vadovaujamas kamerinis choras "Aidija", gyvas ir kintantis, per 20 metų neprarado to, kas vertingiausia - savo autentiško braižo, be kurio mūsų muzikinio gyvenimo kasdienybė dievaži stokotų įsimintinų, originalių ir spalvingų būties akcentų.
Vytautė Markeliūnienė

© 2017, Lietuvos naujienų agentūra ELTA. Visos teisės saugomos. Platinti, kopijuoti be Eltos sutikimo draudžiama. El. paštas: zinios@elta.lt.