In English По-русски
Konferencijų salė Įvykusios konferencijos TOP Apie KontaktaiDĖMESIO! BENDROVĖS ATSKYRIMO SĄLYGOS
Elta
2017 11 24, penktadienis
Registracija
Greita paieška       
Eltos gidas
TV programos
Mano ELTA:        Prisijungti Naujienos:
PRANEŠIMAI SPAUDAI
Grįžti į titulinį puslapį Išsaugoti Atspausdinti
Grįžti į pranešimų sąrąšą POLITIKA ŪKIS TEISĖTVARKA KULTŪRA SPORTAS VISKAS
ELTA už šio pranešimo turinį ir kalbą neatsako.
2008-09-17 16:42
Baltų vienybės dieną pasitinkant
Rugsėjo 22-oji kalendoriaus lapelyje pažymėta kaip Baltų vienybės diena. Šiandienos pasaulyje baltų kalbomis, kurios yra vienos archajiškiausios indoeuropietiškoje šeimoje, tekalba lietuviai ir latviai. Prie rytinės Baltijos jūros pakrantės neatmenamais laikais įsikūrę žmonės sukūrė savitą kultūrą; jų gentis siejo ne tik bendra kalba, bet ir panaši gyvensena, kraujo giminystės ryšiai, artimos darbų ir švenčių tradicijos, šeimos papročiai. Tikriausiai ir prigimtinės religijos bruožai buvo vienodi. Baltų genčių telkimasis į stambesnius junginius, vėliau - ir į valstybes - sudėtingų ir ilgų socialinių bei istorinių procesų išdava. Istorijos vingiuose baltų apgyvendinta teritorija labai susiaurėjo, daugelis genčių asimiliavosi kituose etnosuose, apskritai išnyko, palikdamos tik vietovardžius. Tačiau XV a. baltai sugebėjo sukurti valstybę, plotu didžiausią Europoje.
Baltų vienybės diena pažymi labai svarbią datą - 1236 m. įvykusį Saulės mūšį, kuriame baltų gentys sutelktomis pastangomis nugalėjo labai pavojingą agresorių - Livonijos ordino riterius. Mūšis įrodė baltų vienybės galią ir svarbą, paskatino valstybingumo raidą, padėdamas pamatus Mindaugo karalystei. Lietuva susivienijo, pateikdama paraišką tapti Europos šalių šeimos nare. Tačiau tą teisę teko dar ne kartą įrodinėti nuožmiose kovose tiek su vakarų galybėmis, tiek su rytų kaimynais. Istorija ne kartą skaudžiai baudė už baltiškosios vienybės stoką. XX a. istorija taip pat atnešė skaudžių praradimų: Lietuvos ir Latvijos - vienintelių baltų valstybių teritorija teriota ir plėšta, o tautiečių kaulai išbarstyti Sibiro platybėse...
Baltų vienybės dieną sureikšmina ir kitos su šia data susijusios sukaktys. Įdomu ir svarbu, kad jos reprezentuoja tiek lietuvių kultūros savitumą, tiek jungtį su bendraeuropine kultūra. Tai pirmiausia ryškiausios XX a. pradžios meno žvaigždės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 133-ioji gimimo sukaktis. M.K.Čiurlionio kūryba spalvomis ir linijomis, garsų dermėmis įvedė lietuvių liaudies meno tradicijas į modernaus pasaulio kultūrinę erdvę, stulbindama genialiomis pasaulėrėdos įžvalgomis. Tądien minima ir iškiliausio mūsų architekto Lauryno Stuokos-Gucevičiaus 255-oji gimimo sukaktis (tiksli data nežinoma). L.Stuokos-Gucevičiaus klasicistinė architektūra harmoningai įsiterpė į sostinės gotikinių ir barokinių formų bei supančios gamtos vienovę, atversdama naują puslapį Vilniaus urbanistinėje raidoje. Jo projektuotoje Arkikatedroje gaudžia geriausio XIX a. meistro Jono Radavičiaus vargonai. Šiais metais sukanka 600 metų nuo šio įstabaus instrumento atsiradimo Lietuvoje. Istoriniai vargonai, kurių mūsų krašte priskaičiuojama iki 450, yra itin vertingas kultūros paveldas. Jų tarpe išsiskiria meistro Adomo Gotlybo Casparinio Karaliaučiuje 1776 m. pagaminti Vilniaus šv. Dvasios bažnyčios vargonai. Vilnietiškasis instrumentas vienintelis Europoje išliko neperdirbtas ir nesudarkytas iš garsiosios vargonų meistrų Casparinių dinastijos gaminių. Todėl restauruojant juos, daroma ir kopija Ročesterio universiteto (JAV) muzikos mokyklai. Prisimintina, kad vargonavimas skiria rytų ir vakarų krikščioniškąsias tradicijas, o vargonai - tai aukščiausio lygmens miestietiškosios kultūros požymis. Pažymint paminėtąją sukaktį, šių metų Europos paveldo dienos, vykstančios rugsėjo 19-28 dienomis Europos Tarybos programos rėmuose, skirtos istoriniams vargonams. Tuo tikimasi pažadinti visuomenės dėmesį šiai sakraliojo paveldo daliai, paskatinti istorinių vargonų tvarkymą, restauravimą ir kuo dažnesnį naudojimą.
Gamta taip pat puošia Baltų vienybės dieną: rugsėjo 22 d. 18 val. ir 46 min. Saulė pasiekia rudens lygiadienio tašką. Tada Lietuvoje ir ištinka pirmosios gilios šalnos, nubalinančios rytmečiais žolę ir rasos karoliukais padabinančios voratinklius. Greit rudens spalvų šėlsmas užlies parkus, kalvas ir klonius...
2008m. rugsėjo 22 d., nuo 19 val., Vilniaus Rotušėje M.K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas, trečius metus vykdantis projektą „Nacionalinio paveldo išsaugojimui - aktyvi pilietinė iniciatyva", organizuoja renginį šioms keturioms iškilioms progoms paminėti. Renginyje dalyvaus šie solistai - Aušra Liutkutė (sopranas), Vilija Mikštaitė (mecosopranas), Deividas Staponkus (baritonas), Martynas Švėgžda von Bekkeris (smuikas), Renata Milašiūtė-Drungilienė (fortepijonas); folkloro ansamblis „Kupolė" bei fortepijoninis trio „Kaskados" - Albina Šikšniūtė, Rusnė Mataitytė ir Edmundas Kulikauskas. Renginį ves muzikologas Viktoras Gerulaitis. Veiks M.K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo kaupiama paroda „Aplankyti paveldo objektai". Renginys atviras visiems ir nemokamas.

Etnologas, profesorius Libertas Klimka

Daugiau informacijos apie Fondo veiklą galite rasti svetainėje www.ciurlioniopaveldas.lt

© 2017, Lietuvos naujienų agentūra ELTA. Visos teisės saugomos. Platinti, kopijuoti be Eltos sutikimo draudžiama. El. paštas: zinios@elta.lt.