In English По-русски
Konferencijų salė Įvykusios konferencijos TOP Apie KontaktaiDĖMESIO! BENDROVĖS ATSKYRIMO SĄLYGOS
Elta
2019 04 21, sekmadienis
Registracija
Greita paieška       
Eltos gidas
TV programos
Mano ELTA:        Prisijungti Naujienos:
PRANEŠIMAI SPAUDAI
Grįžti į titulinį puslapį Išsaugoti Atspausdinti
Grįžti į pranešimų sąrąšą POLITIKA ŪKIS TEISĖTVARKA KULTŪRA SPORTAS VISKAS
ELTA už šio pranešimo turinį ir kalbą neatsako.
2009-02-09 15:32
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI PETICIJA
Dėl būtinybės priimti Lietuvos Respublikos Seimo Nutarimą, kad būtų atleista Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė ir pavaduotoja,, nepasibaigus jų įgaliojimo laikui
2009 m. vasario 9 d.

Mes, žemiau pasirašę pareiškėjai,
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Peticijų įstatymu, prašome šį mūsų kreipimąsi pripažinti Peticija, ir atsižvelgdami į tai, kad:

1. Pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo 3str. 4) punktą ši komisija (toliau - Kalbos komisija, Komisija) "nustato lietuvių kalbos tvarkybos kryptis, sprendžia lietuvių kalbos norminimo ir kodifikavimo klausimus”, o pagal 7) punktą - "rūpinasi svetimybių keitimu lietuviškais atitikmenimis /.../”, 8) punktą - "rūpinasi visuomenės kalbos kultūra - kalbos būkle švietimo įstaigose, visuomenės informavimo priemonėse (žiniasklaidoje), leidyboje, mokslo veikloje, viešajame gyvenime ir kitose srityse” bei 9) punktą - "svarsto visuomenės keliamus svarbius kalbos vartosenos ir norminimo klausimus ir priima dėl jų sprendimus”.
Pagal to paties įstatymo 6str. 2d. Komisijos "nutarimai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, visoms Lietuvos Respublikoje veikiančioms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms”.

2. Komisijai vadovauja jos pirmininkas (Lietuvos Respublikos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo 2str. 3d.). Be to Komisijos pirmininkas "atsako už tai, kad Kalbos komisija atliktų jai pavestus darbus” (Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo 8 str. 2) punktas). Komisijos pavaduotojas, "kai Komisijos pirmininko nėra, eina jo pareigas” (Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2004m. gegužės 11d. nutarimu Nr.IX-2232, 14d. 2) punktas). Kalbos komisijos pirmininką ir pavaduotoją - LR Seimas Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimu "dėl svarbių priežasčių /.../ gali atleisti juos iš pareigų ir nesibaigus įgaliojimo laikui” (Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo 2str. 4d.).

3. Yra labai svarbios priežastys, dėl kurių būtina nedelsiant atleisti dabartinę Komisijos pirmininkę Ireną Smetonienę bei jos pavaduotoją Jūratę Palionytę, nepasibaigus jų įgaliojimų laikui. Šios pareigūnės ne tik nesiima spręsti Komisijai pavestų lietuvių kalbos tvarkybos problemų, užsitęsusių dar iš ankstesnės jų kadencijos laikotarpio. Jos iki šiol nepateikia Komisijai svarstyti visuomenės keliamų lietuvių kalbos vartosenos klausimų, ypač kiek tai susiję su svetimybių keitimu lietuviškais atitikmenimis. Komisijos vadovybė ne tik nesiūlo Komisijai priimti šiais klausimais sprendimus, bet pastaruoju metu vykdo priešingą veiklą, negu Komisijai yra pavesta pagal įstatymus. Komisijos vadovybė savo viešuose pasisakymuose ir susitikimuose su aukščiausiais valstybės pareigūnais siūlo vėl kreiptis į Konstitucinį teismą dėl išaiškinimo, leidžiančio įteisinti nelietuviškos svetimvardžių rašybą oficialiojoje raštvedyboje (konkrečiai, asmenvardžių rašymą LR piliečių dokumentuose). Taip siekiama pakeisti 1999m. spalio 21d. Konstitucinio teismo priimto nutarimo "Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase” (Žin. 1999-10-27, Nr. 90-2662) nuostatas, kad svetimvardžių rašymas dokumentuose ne lietuvių kalba prieštarauja Konstitucijos 14 straipsniui, nustatančiam valstybinį lietuvių kalbos statusą, o taip pat ir kitiems Konstitucijos straipsniams (žr. žemiau). Šias svarbias priežastis, keliančios nepasitikėjimą dabartine Kalbos komisijos vadovybe, grindžiame šiomis faktinėmis aplinkybėmis:
3.1. Jau dvyliktus metus tęsiasi viešas ginčas tarp daugelio kalbininkų, teisininkų, istorikų, kultūros ir visuomenės veikėjų, kurie gina svetimybių lietuvinimo principą ("Dienovidis”, 2000-02-25, 2000-08-31, "Kauno diena”, 2000-06-20, "Atgimimas”, 2000-12-22, Nr.46, 2001-04-06, "Lietuvos aidas”, 2001-11-23, "Literatūra ir menas”, 2003-10-31, "Lietuvos aidas” 2003-10-18, Nr 244, p.9, 2003-11-27, Nr. 277, p.8, "Atgimimas”, 2003-11-07, "Lietuvos aidas”, 2004-06-18, Nr. 140, p.9, "Lietuvos aidas”, 2007-05-16, Nr. 109, p. 1, 6; "Mokslo Lietuva”, 2003-11-06, Nr.19(287), 2007-12-05, Nr. 20(376), p.3, "Lietuvos aidas”, 2007-12-12, Nr. 285, p.5, "Lietuvos žinios”, 2008-01-11, p. 17, "Literatūra ir menas”, 2008-01-18, "Šilutės rajono įvairių profesijų atstovų kreipimąsis į Seimo valdybą”, 2008-05-27, "Lietuvos aidas”, 2008 09 16, Nr. 208, "Lietuvos aidas”, 2008 09 05, Nr.199, p. 1, 3, 6, 7), 2009-01-21, Nr.12, iš vienos pusės, ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau - Komisija) vadovybės ir kitų "originaliosios rašybos” šalininkų, iš kitos pusės. Ginčijamasi dėl svetimų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių (toliau - "svetimvardžiai”) viešojo vartojimo lietuvių kalboje ir, konkrečiai, dėl šios Komisijos 1997m. birželio 19d. nutarimo Nr.60 "DĖL LIETUVIŲ KALBOS RAŠYBOS IR SKYRYBOS” penktosios ("Dėl kitų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių vartosenos lietuvių kalboje”) ir aštuntosios ("Dėl autentiškų tikrinių vardų formų rašymo”) dalių.

Taigi, šiuo Komisijos 60-uoju nutarimu (Žin., 1997, Nr.63-64, o taip pat žr. šios Peticijos Priedą Nr.1) Lietuvos Respublikos įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms leista svetimvardžius vartoti originalo kalba ("nerišliame tekste”) arba prie svetimos kalbos grafinės formos pridėjus lietuviškas galūnes. Liko neaišku, kokiuose tekstuose Komisija leido laikytis tokios "tvarkos” ir kiek tokia tvarka gali būti siejama su oficialia lietuvių kalbos vartosena, nes aukščiau minėtame Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismas 1999m. spalio 21d. nutarime buvo apibrėžta kitokia asmenvardžių rašymo tvarka asmens tapatybę nustatančiuose Lietuvos Respublikos piliečių dokumentuose, o tai reiškia - ir oficialioje raštvedyboje (žr. žemiau).
Komisijos pirmininkė Irena Smetonienė ir jos pavaduotoja Jūratė Palionytė, viena vertus, šioje viešojoje diskusijoje ir oficialiuose susirašinėjimuose su kalbininkais, teisininkais, kultūros veikėjais, vartotojų teisių gynėjais ir kitais visuomenės atstovais iki šiol atkakliai laikosi nuostatos, kad "svetimvardžiai nėra lietuvių kalbos žodžiai, todėl lietuvių kalbos taisyklingumo reikalavimai jiems netaikytini, panašiai kaip netaikytini nelietuviškiems prekių ženklams /.../”, o kita vertus, teigia, kad "tai nėra lietuvių kalbos faktai, todėl neturi būti lietuvinami, o tik minimaliai pritaikomi (pridedant galūnes) prie mūsų kalbos sistemos” (cituota pagal žymaus lituanisto Vinco Urbučio "Lietuvių kalbos išdavystė”, Vilnius: Margi raštai, 2007, 59 psl., knygos egzempliorius pridedamas). Tačiau, aukščiau minėto autoriaus nuomone (kuriai pritaria ir didelis būrys kalbininkų), toks iš kitų kalbų į lietuvių kalbą patekusių asmenvardžių ir vietovardžių "minimalus pritaikymas” kertasi ne tik su taisyklingos rašybos reikalavimais, bet ir su gyvosios lietuvių kalbos gramatikos ir fonetikos dėsniais, netgi su pačiu kalbos mokslu. Kaip matyti, Komisija savo nutarimu Nr.60 iš esmės nustatė kažkokias naujas dirbtines taisykles, pagal kurias tam tikrais atvejais netaikomi kalbos taisyklingumo reikalavimai arba įvedamos normos, mažai ką bendro beturinčios su natūraliąja lietuvių kalba.
Svarstytina, ar Komisija šiuo atveju vykdo tas funkcijas, kurias nustato įstatymai, ar visai priešingas funkcijas, nes ji:
- savo nutarimu apibrėžia ir netgi plečia kalbos vartojimo sritį, kuri pagal Komisijos vadovybės išaiškinimą neva nepriklauso nei gyvajai, nei rašytinei lietuvių kalbai, vadinasi nepriklauso ir Komisijos kompetencijai (tiesa, ši sritis pagal aukščiau minėtus Komisijos vadovybės apibrėžimus iš tikro jau apima daugiau nei vien kitų kalbų intarpus, kitų kalbų citatas lietuvių kalbos tekstuose);
- savo nutarimu mėgina tvarkyti ne svetimų kalbų kilmės tikrinių daiktavardžių vartoseną lietuvių kalboje, bet tiesiog svetimų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių viešą vartojimą, kuris pagal pačios Komisijos vadovybės apibrėžimą nepriklauso Komisijos kompetencijai;
- savo nutarimu "minimaliai pritaiko” svetimų kalbų asmenvardžius ir vietovardžius prie lietuvių kalbos sistemos, tačiau šiam pritaikymui, Komisijos vadovybės manymu, taip pat kažkodėl negalioja lietuvių kalbos taisyklingumo reikalavimai, kuriais Komisija, vadovaudamasi įstatymais, kaip tik ir turėtų rūpintis;
- savo nutarimu nustatydama tvarką svetimose kalbose funkcionuojančių asmenvardžių ir vietovardžių viešai vartosenai Lietuvoje (taip pat ir lietuvių kalbos tekstuose), kartu ją iškelia tarsi už lietuvių kalbos oficialiosios vartosenos ribų, nes tokia Komisijos peršama tvarka kertasi su taisyklingos raštvedybos valstybine kalba normomis, šiurkščiai pažeidžia viešosios informacijos vartotojų, kurie negali mokėti visų kalbų, teises;
- ignoruoja lituanistų, teisininkų, kitų susirūpinusių piliečių, vartotojų teisių gynėjų ir kitų visuomenės organizacijų atstovų protestus dėl Komisijos nutarimo Nr.60 - atsisako ieškoti išeities iš šiuo nutarimu sukeltos sumaišties lietuvių kalbos tvarkyboje. Nėra jokių duomenų, kad Komisijos vadovybė kada nors būtų pateikusi Komisijai svarstyti „visuomenės keliamas" (žr. aukščiau minėtą LR Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo 3str. 9 punktą) tikrinių svetimybių vartosenos norminimo lietuvių kalboje problemas. Taip pat nėra duomenų, kad Komisija kada nors būtų pritarusi jos vadovybės aiškinimams, mėginant pagrįsti Komisijos nutarimą Nr.60. Nėra ir duomenų, kad Komisija būtų apsisprendusi posėdžiuose nesvarstyti šio nutarimo panaikinimo ar keitimo galimybės, nors viešoje erdvėje diskusija dėl to tęsiasi iki šiol.
3.2. Komisijos vadovybė ir jai pritariantys „originaliosios rašybos" lietuvių kalboje šalininkai yra ne kartą konstatavę (žr. Komisijos pirmininkės pavaduotojos J.Palionytės rašto citatą Vinco Urbučio knygoje "Lietuvių kalbos išdavystė”, 67 psl.), kad Komisija esą tik tęsia prieškarinėje Lietuvos Respublikoje vyravusią praktiką, be to, teigia, kad „originali" svetimvardžių rašyba prieškarinėje Lietuvoje nebuvo laikoma valstybinės kalbos statuso pažeidimu. Tačiau Komisijos inicijuotas grįžimas prie pirmosios Lietuvos Respublikos praktikos - būsenos, kai lietuvių kalbos norminimas dar nebuvo nusistovėjęs, yra nepagrįstas. Nevienodo tipo svetimvardžių vartoseną viešoje erdvėje, kurią dabar diegia Komisija ir į kurią jos vadovybė siekia grįžti, tarsi į pažangią, „europietišką" būseną, tuometiniai autoritetingi kalbininkai vadino „plūduriavimu anarchinėje būsenoje" iš kurios būtina išeiti (P.Skardžius: "Kad vienas dienraštis svetimuosius vardus rašo vienaip, o kitas kitaip, aišku, yra netikęs dalykas, tai didžiai klaidina visuomenę/.../ juk negalima amžinai anarchinėje būsenoje plūduriuoti ! /.../”, (cituota pagal "Lietuvių kalbos išdavystė”, 72 psl.)
Pirmenybę teikdama „originaliajai rašybai", Komisijos vadovybė sulietuvintas (adaptuotas lietuvių kalbai) svetimvardžių formas paliko galioti kaip teiktinas, nors ir sudarė sąlygas jas stumti iš viešos vartosenos. Nusišalindama nuo išeičių iš šios dviprasmiškos situacijos ieškojimo, Komisijos vadovybė paliko tai spręsti įstatymų leidėjui: praeitos kadencijos LR Seime pradėta svarstyti nauja LR Valstybinės kalbos įstatymo redakcija, kurioje buvo bandoma reglamentuoti asmenvardžių ir vietovardžių vartoseną. LR patvirtino I.Smetonienę Komisijos pirmininke naujai kadencijai, nesigilindamas į aukščiau išdėstytas problemas, nes jas Seimas ketino spręsti pats, priimdamas naujus įstatymus. Lygiagrečiai buvo teikiami svarstymui LR Vardų ir pavardžių ir vardų rašymo dokumentuose įstatymo projekto du variantai, kurių vienas (parengtas LR Teisingumo ministerijos) numatė leisti ir dokumentuose svetimvardžius rašyti kitų kalbų rašmenimis. Pastarajai iniciatyvai Komisijos vadovybė tada nepritarė.

3.4. Nemažas būrys piliečių, visuomenės veikėjų, visuomeninių organizacijų atstovų (o taip pat - žymių teisininkų, kalbininkų) aktyviai protestavo dėl planų keisti asmenvardžių rašybą dokumentuose (žr. pridedamus nuorašus: "Lietuvos aidas”, 2000-04-07, Nr. 68, p. 14, "Lietuvos aidas”, 2001-08-14, Nr. 188, p.5, "Lietuvos aidas” 2001-08-21, Nr.193, p.5, "Lietuvos aidas”, 2002-03-30, Nr.73, p.6, 2003-10-18, Nr. 244, 9; 2003-11-27, Nr. 277, 8; "Atgimimas”, 2003-11-07, Nr.40, 6; "Lietuvos aidas”, 2004-06-18, "Valstiečių laikraštis”, 2005-01-18, Nr. 5, 12, 2009-01-11 istorikų prof. habil dr., LMA nario-eksperto Antano Tylos ir doc. dr. Romo Batūros laiškas LR Ministrui pirmininkui p. A.Kubiliui). Nors svetimvardžių rašyba dokumentuose pagal kitų kalbų rašybos normas atrodė kaip logiškas Komisijos iniciatyvų propaguoti „originaliąją rašybą" tęsinys, bet LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ir LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas atkreipė dėmesį, kad „originalus" svetimvardžių rašymas LR piliečio pase galimai prieštarautų LR Konstitucijai. 1999m. spalio 21d. LR Konstitucinis teismo nutarime be kita ko sakoma, kad:

- „Lietuvos Respublikos piliečio pasas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis asmens ir valstybės nuolatinį teisinį ryšį, t.y. asmens pilietybę, kad pilietybės santykiai yra viešo valstybės gyvenimo sritis, asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti valstybine kalba. Kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas".

- "Asmens tautybė /.../ negali būti pagrindas asmeniui reikalauti, kad jam nebūtų taikomos taisyklės, kylančios iš valstybinės kalbos statuso. Kitaip būtų pažeistas konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas”.

- „Įrašų Lietuvos Respublikos piliečio pase rašymas valstybine kalba nepaneigia įvairioms tautinėms grupėms save priskiriančių piliečių teisės rašyti savo vardus ir pavardes bet kokia kita kalba, jeigu tai nesusiję su įstatyme nustatyta valstybinės kalbos vartojimo sritimi."

3.5. Po rinkimų į dabartinės kadencijos LR Seimą susidarius naujai valdančiajai koalicijai, Lenkijos Respublikos Vyriausybė vėl padidino politinį spaudimą Lietuvos Respublikai, reikalaudama, kad būtų pakeista lenkų tautybės LR piliečių asmenvardžių rašyba oficialiuose dokumentuose ( štai citatos iš Lenkijos premjero D.Tusko 2009m. sausio 13d. spaudos konferencijos per Lenkijos TV dėl "lenkiškų pavardžių” rašymo: „kai kuriais klausimais- neslėpsiu - kantrybė baigiasi", „tas klausimas turi būti išspręstas teiksiu jį atvirai ir pakankamai šiurkščiai") Lietuvos Respublikos Ministras pirmininkas 2009m. sausio 9d. (prieš kelionę į Lenkiją) pareiškė, kad LR Vyriausybė artimiausiu metu mėgins įteisinti asmenvardžių rašybą oficialiuose dokumentuose kitų kalbų grafinėmis formomis
(pridedame publikacijų internete nuorašai pagal nuorodas:
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/56/23084/?fid=2;
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=20003836).
LR Ministras pirmininkas A.Kubilius ir LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S.Šedbaras pareiškė (pridedamas S.Šedbaro interviu radijui "Znad Willii” vertimo nuorašas), kad dėl svetimvardžių rašybos oficialiuose LR dokumentuose bus kreipiamasi į LR Konstitucinį teismą, prašant naujo išaiškinimo.
Dar daugiau, tokį būdą, siekiant įveikti LR Konstitucinio teismo 1999m. spalio 21d. nutarimo nuostatas šiems valstybės pareigūnams pasiūlė ne kas kitas, o kaip tik Komisijos vadovė I.Smetonienė, įskaitant ir pateiktus argumentus, kad iš kitų kalbų atėję asmenvardžiai yra „tarsi prekės ženklai", kurių negalima sulietuvinti (žr. aukščiau). Ji taip pat viešai išreiškė viltį, kad naujasis KT išaiškinimas pagaliau leis sutvarkyti už svetimšalių ištekėjusių moterų pavardžių rašybą („Lietuvos žinios", 2009 01 13, "Tapatybė peržengia abėcėlės ribas", pridedamas nuorašas, taip pat -informacija Delfi http://www.delfi.lt/news/ringas/politics/article.php?id=20421999)


Nors Komisijos vadovei turėtų būti žinoma pvz. apie Europos Žmogaus teisių teisme aprobuotą latvišką modelį kaip šios šalies dokumentuose rašomi užsienio valstybėse kitomis kalbomis funkcionavę svetimvardžiai (papildomai prie sulatvintos formos), ir kad sprendžiant šią problemą nebūtina keisti lietuviškos asmenvardžių rašybos oficialiuose dokumentuose, šį kartą ji kėsinasi į patį valstybinės kalbos statusą, kuris įtvirtintas LR Konstitucijos 14 straipsnyje. Jeigu LR Ministro pirmininko ar kitų valstybės pareigūnų aukščiau minėtus „ieškojimus" dar galima pateisinti kompetencijos lituanistikoje stoka, tai Komisijos, kurios tiesioginė ir pagrindinė pareiga yra įgyvendinti lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, vadovybės iniciatyvos silpninti ar net naikinti šį statusą niekaip negali būti pateisintos.

Remdamiesi tuo, kad LR Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo 2 straipsnio 4 punktas suteikia Seimui teisę „esant rimtoms priežastims" Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimu atleisti Komisijos pirmininką ir jos pavaduotoją, nepasibaigus jų įgaliojimo laikui,
Konstatuodami, kad aukščiau išvardintos aplinkybės tikrai yra tokia „svarbi priežastis", dėl kurios Komisijos vadovaujantys asmenys toliau negali tęsti darbo šiose pareigose,
Siekdami apginti lietuvių kalbos, kaip konstitucinės mūsų šalies vertybės, statusą bei pačią gyvąją lietuvių kalbą nuo neteisėto griaunamojo kišimosi,

s i ū l o m e i r r e i k a l a u j a m e:

Kad Lietuvos Respublikos Seimas Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimu priimtų nutarimą, esant svarbioms priežastims atleisti Lietuvos Respublikos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkę Ireną Smetonienę ir jos pavaduotoją Jūratę Palionytę iš šių pareigų, nepasibaigus jų galiojimo laikui ir paskirti į šias pareigas kitus asmenis - kalbos mokslo specialistus.
Taip pat siūlome šį klausimą svarstyti ypatingos skubos tvarka.
Peticijos pareiškėjų atstovas: Romualdas Ozolas, tel. 8-698-22122


Nr. Vardas, Pavardė Adresas Parašai
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10.
11.
12.
13.
14.
15.
16.
17.
18.
19.
20.

© 2018, Lietuvos naujienų agentūra ELTA. Visos teisės saugomos. Platinti, kopijuoti be Eltos sutikimo draudžiama. El. paštas: zinios@elta.lt.