Savižudybių ir smurto prevencijos komisija balandžio 17 d. posėdyje, vykusiame nuotoliniu būdu, aiškinosi, kokių psichologinės ir emocinės pagalbos priemonių reikia asmenims karantino laikotarpiu.

Komisijos pirmininko Roberto Šarknicko teigimu, karantinas pakeitė daugelio žmonių gyvenimus (kyla baimė dėl ateities, dėl darbų, iššūkių santykiuose su šeimos nariais). Posėdžio dalyviai išsakė savo lūkesčius ir pristatė konkrečias priemones, galinčias sumažinti neigiamus padarinius asmenų psichologinei ir emocinei būsenai.

Komisija informuota apie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyvas padidinti psichologinės ir emocinės paramos prieinamumą karantino metu: parengtos rekomendacijos, kaip rūpintis emocine sveikata koronaviruso pandemijos metu, kaip atpažinti smurtą artimoje aplinkoje ir kur kreiptis smurto atveju; įkurta nemokama nacionalinė vieninga emocinės paramos telefonu linija, kur pagalbą teikia emocinės pagalbos linijų savanoriai bei profesionalūs psichologai; visi Lietuvos psichikos sveikatos centrai teikia nuotolines psichiatrų ir psichologų konsultacijas.

Vilniaus universiteto suicidolologijos tyrimų centro mokslininkė dr. Jurgita Rimkevičienė atkreipė dėmesį, kad griežtų priemonių, skirtų stabdyti COVID-19 viruso plitimą, sukeltas ekonomikos nuosmukis gali padidinti savižudybių skaičių, todėl, siekiant išvengti šios grėsmės, jau dabar būtina imtis savižudybių plitimą stabdančių priemonių.

Posėdyje dalyvavę Jaunųjų medikų asociacijos ir Jaunųjų psichiatrų asociacijos atstovai kėlė klausimus apie psichologinės ir psichoterapinės pagalbos teikimą medikams COVID-19 krizės sąlygomis bei šios pagalbos tęstinumą pasibaigus krizei, taip pat išsakė lūkestį dėl finansavimo minėtoms priemonėms užtikrinimo.

Komisija teigiamai įvertino atliekamus darbus ir visų posėdžio dalyvių paprašė raštu pateikti informaciją apie reikalingas pagalbos priemones, paslaugas ir lėšas.