2020 m. gegužės 7 d. pranešimas žiniasklaidai

Vykdydama kriminalinės žvalgybos parlamentinę kontrolę Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija gegužės 6 d. posėdyje susitiko su Generalinės prokuratūros vadovais – generaliniu prokuroru Evaldu Pašiliu ir Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotoju Dariumi Valiu.

Susitikimo metu Generalinės prokuratūros atstovai pristatė ir pakomentavo statistinius duomenis apie 2019 m. sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus ir kriminalinės žvalgybos subjektų vykdytus kriminalinės žvalgybos tyrimus.

Komisija nustatė, kad 2019 m. sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai, t. y. telefoninių pokalbių kontrolė, slapta vaizdo ir garso kontrolė, slaptas patekimas į asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas, taip pat jų apžiūra ir kitos priemonės, buvo vykdomi 3849 asmenų atžvilgiu, kai tuo metu 2018 m. tokie veiksmai buvo sankcionuoti 4340 asmenų atžvilgiu.

Šie duomenys rodo, kad praėjusiais metais Lietuvos kriminalistai stebėjo apie 11 proc. mažiau asmenų. O apibendrinus laikotarpį nuo 2012 m. iki 2019 m. matyti, kad kriminalistų stebimų asmenų skaičius mažėjo 46 proc.

Tai labai gerai iliustruoja ir ankstesnių metų duomenų analizė, kai buvo pastebima sankcionuotų kriminalinės žvalgybos veiksmų mažėjimo tendencija: 2012 m. buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai prieš 7147 asmenis, 2013 m. – prieš 6139 asmenis, 2014 m. – prieš 4573 asmenis, 2015 m. – prieš 4454 asmenis, 2016 m. – prieš 5150 asmenis, 2017 m. – prieš 4658 asmenis ir 2018 m. – prieš 4340 asmenis.

Toks mažėjimas aiškinamas tuo, kad, tobulėjant kriminalinės žvalgybos metodams ir diegiant naujus kriminalinės žvalgybos instrumentus, keliant kriminalistų kvalifikaciją ir gerėjant kriminalinės žvalgybos kontrolei, ši veikla tampa pastebimai efektyvesnė, ką ir parodo minėti skaičiai.

Atsižvelgiant įvisuomenės susirūpinimą dėl galimų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimų ir privatumo apsaugos ir siekiant sustiprinti žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos tarnybų priežiūros mechanizmus, Komisija rems žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos bendrojo Ombudsmeno institucijos atsiradimą, sukuriant vadinamąsias nepriklausomas (ekspertines, teismines  ir kt.)  priežiūros  ir  kontrolės  institucijas ar jau esamoms suteikiant papildomų teisių.