2015 m. pasinaudoję Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta piliečių įstatymo iniciatyvos teise ir surinkę bemaž 70 000 Lietuvos piliečių parašų, iniciatyvus piliečiai Seimui pateikė privaloma tvarka svarstyti Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3796. Šiuo projektu siūloma paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje leisti įrašyti piliečio pageidavimu jo vardą ir pavardę ir „kita kalba lotyniško pagrindo rašmenimis arba perrašius juos lotyniško pagrindo rašmenimis pagal piliečio pasirinktą transliteravimo sistemą (jei piliečio pageidaujamoje kalboje naudojami ne lotyniško pagrindo rašmenys)“.
Pasak kreipimosi autorių, birželio 2 d. yra palanki grįžti prie šio klausimo, nes Vidaus reikalų ministerijos iniciatyva Seimo posėdžio darbotvarkėje yra numatytas Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 pakeitimo įstatymo projekto
XIIIP-4391 (2) svarstymas, kuriam pilietinę iniciatyvą remiantys Seimo nariai yra pateikę analogiškas, prieš 5 metus piliečių teiktoms, pataisas.
„Prašome palaikyti šį Seimo narių siūlymą ir padėti sutvarkyti daug metų eskaluojamą chaotišką asmenvardžių rašybą, išsprendžiant šį valstybės įvaizdžiui kenkiantį nelietuviškų vardų ir pavardžių rašymo klausimą“, – rašoma piliečių kreipimesi ir primenama, kad siūlymui nelietuviškus asmenvardžius rašyti ne pagrindiniame, bet kituose dokumentų puslapiuose pritarė ne tik bemaž 70 tūkst. Lietuvos piliečių, tačiau ir 2011 m. metais pas tuometinę Seimo pirmininkę Ireną Degutienę apsilankę Lenkijos intelektualai,
drąsinę Seimą eiti būtent šiuo visiems priimtinu kompromisiniu keliu. Tokiam sprendimui, pasak kreipimosi autorių, ne kartą viešą pritarimą išsakė ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
„Manome, kad nuolat atidėlioti šį sprendimą yra nedovanotina. Politika yra kompromisų menas, tad norime rasti kompromisą galinti išspręsti nuolat eskaluojamą nelietuviškų asmenvardžių rašybos klausimą taip kaip yra jį išsprendę mūsų kaimynai latviai. Jau daugiau nei penkeri metai ten įtvirtinta teisė norintiems nelatviškus asmenvardžius į oficialius dokumentus įrašyti ir nevalstybine kalba paso kitų įrašų skyriaus pirmame puslapyje arba tapatybės kortelės kitoje pusėje. Ir jokia užsienio šalis Latvijai neturi jokių priekaištų,“ – sako buvęs iniciatyvinės grupės „Talka: už lietuvių valstybinę kalbą“ ir buvęs Seimo narys Gintaras Songaila.
Kaip žinia, valdančiosios LVŽS nariai 2015 metais labai aktyviai dalyvavo piliečių iniciatyvoje „Talka: už lietuvių valstybinę kalbą“ ir ženkliai prisidėjo prie bemaž 70 000 Lietuvos piliečių parašų surinkimo. LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis, LVŽS narys akademikas Eugenijus Jovaiša, buvęs LVŽS Seimo frakcijos narys Povilas Urbšys – buvo vieni aktyviausių pilietinės iniciatyvos palaikytojų, be kurių palaikymo kažin ar būtų surinkti įstatymo projektui pateikti reikiamas parašų skaičius.
„Tikimės, kad LVŽS, aktyviai dalyvavusi piliečių TALKOS iniciatyvoje 2015 m., laikysis savo priešrinkiminių įsipareigojimų Lietuvos piliečiams ir veiks ne pagal oponentų primestą, o savo pačios politinę darbotvarkę, taip pateisindama gautą Tautos pasitikėjimo mandatą.“ – rašoma kreipimesi į LVŽS Seimo frakcijos narius.
Kreipimąsi pasirašė buvę iniciatyvinės grupės „Talka: už lietuvių valstybinę kalbą“ nariai: Nijolė Balčiūnienė, Jonas Burokas, hab. dr. Kazimieras Garšva, kunigas Robertas Grigas, Mindaugas Karalius, vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, dr.Vytautas Rubavičius, Vytautas Sinica, Gintaras Songaila, Gediminas Storpirštis, Jonas Vaiškūnas, Jonas Vaitkus.
NUOTRAUKA: Iniciatyvinė grupė „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ prie VRK | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Daugiau žinių:
„Talka: už lietuvių valstybinę kalbą“ iniciatyvinės grupės nariai:
Gintaras Songaila 8-650 70601, gsongaila@gmail.com
Jonas Vaiškūnas 8-682 14559, jonas.vaiskunas@gmail.com