Seimas po svarstymo pritarė naujos redakcijos Regioninės plėtros įstatymo projektui Nr. XIIIP-4280(2) ir lydimiesiems teisės aktų pakeitimams, kuriais siekiama sukurti naują efektyvią regioniniu savarankiškumu pagrįstą regioninę politiką, pereiti į kitą kokybinį lygmenį, pagrįstą valstybės ir savivaldybių bei savivaldybių tarpusavio pasitikėjimo, bendradarbiavimo kultūra ir bendrų problemų sprendimu, užtikrinti Lietuvos regionų konkurencingumą bei aukštą gyvenimo kokybę jose.

„Kiek buvo ministrų, nė vienam neužteko politinės valios pateikti Seimui tokį įstatymo projektą, kuris sulauktų daugumos Seimo narių paramos ir suformuotų iš esmės kitą kokybinę regioninės plėtros strategiją mūsų valstybėje. Mane labai nudžiugino, kad buvo labai jautriai sureaguota į Europos Tarybos ekspertų nuomonę, kurie akcentavo skaidrumą ir atstovavimo principą“, – pritarti projektui ragino Seimo narys Povilas Urbšys.

Įstatyme įtvirtinamas nacionalinės regioninės politikos tikslas – skatinti tolygią ir tvarią plėtrą visoje valstybės teritorijoje.

Numatomi šie nacionalinės regioninės politikos tikslo įgyvendinimo uždaviniai:

1) skatinti regionų prisitaikymą prie kintančių ekonominės ir socialinės aplinkos sąlygų, išnaudojant ir stiprinant kiekvieno regiono konkurencinį pranašumą ir kompetenciją;

2) didinti funkcinių zonų infrastruktūros ir (ar) paslaugų tinklo efektyvumą, užtikrinti, kad šia infrastruktūra ir paslaugomis galėtų naudotis visi gyventojai;

3) mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp regionų ir pačiuose regionuose.

Įstatyme numatoma įtvirtinti tokį Regiono plėtros tarybos apibrėžimą – „konkrečios apskrities savivaldybių įsteigtas juridinis asmuo, planuojantis ir koordinuojantis nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą toje apskrityje, skatinantis apskrities socialinę ekonominę plėtrą ir apskrities savivaldybių bendradarbiavimą, atstovaujantis regionui“.

Projektu numatoma Regionų plėtros taryboms suteikti juridinio asmens statusą ir savarankiškus įgaliojimus. Naikinami galiojančiame įstatyme nustatyti įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos įgaliojimai, juos perduodant savarankiškai vykdyti regionų plėtros taryboms.

Regionų plėtros planus numatoma įjungti į bendrą valstybės strateginio valdymo sistemą.

Taip pat siūloma nustatyti naują regioninės politikos įgyvendinimo teritorinį tipą – funkcinę zoną – tai būtų ekonominiais ar socialiniais ryšiais pasižyminti ir (ar) bendrai naudojamą infrastruktūrą ir (ar) paslaugų tinklą turinti teritorija, kurios vystymas numatytas regiono plėtros plane ar kelių regionų plėtros planuose.

Įstatyme siūloma reglamentuoti kompetencijų centrą, kurį sudarytų nepriklausomi ekspertai, Vyriausybės įgaliotos įstaigos, teikiančios ekspertinę pagalbą regionų plėtros taryboms, kitiems regioninės politikos subjektams.

Projektui po svarstymo pritarė 84, prieš balsavo vienas, susilaikė 11 Seimo narių.