2020 m. birželio 5 d. pranešimas žiniasklaidai
„Manau, kad 2020 m. dėl nuoseklios Seimo ir Vyriausybės vykdomos politikos išliks teigiamas migracijos balansas – patvirtintos ir įgyvendinamos tinkamos Demografijos, migracijos ir integracijos strategijos politikos priemonės ir tarpinstitucinis veiklos planas, efektyviai veikianti Globalios Lietuvos programa ir daug kitų priemonių – kuria palankias sąlygas ne tik norintiems sugrįžti į Lietuvą, bet ir pasilikti. Lietuva tampa vis labiau patraukli mūsų išvykusiems piliečiams ir užsieniečiams, kurie nori čia dirbti ir gyventi. Tikiuosi, kad teikiama finansinė parama juridiniams ir fiziniams asmenims ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu svariai prisidės prie emigracijos mažėjimo“, – kalbėjo Seimo Migracijos komisijos pirmininkė Vida Ačienė.
Vidaus reikalų ministerijos atstovas informavo Migracijos komisijos narius, kad 2019 m. yra teigiamas emigravusių ir imigravusių asmenų migracijos balansas. 2019 m. emigracijos rodikliai mažėjo, o imigracijos, taip pat ir reemigracijos, rodikliai didėjo. 2019 m. emigravo – 29,3 tūkst. asmenų, 2018 m. – 32,2 tūkst. asmenų ir 2017 m. – 47,9 tūkst. asmenų. 2019 m. imigravo – 40 tūkst. asmenų, 2018 m. – 29 tūkst. asmenų ir 2017 m. – 20,4 tūkst. asmenų. 2019 m. emigravo 2 900 (arba 9,1 proc.) asmenų mažiau nei 2018 m. 2019 m. į Lietuvą grįžo gyventi (reemigravo) 20 412 Lietuvos Respublikos piliečių, t. y. 23 proc. daugiau nei 2018 m. 2019 m. imigravo 1,4 kartus daugiau asmenų, nei 2018 m. 2019 m. Lietuvoje išaugo 25 proc. gyvenančių užsieniečių skaičius – 64 672 (iš jų –7 483 Europos Sąjungos piliečiai, t. y. 12 proc.).
2019 m. siekiant mažinti emigraciją, buvo vystomos Globalios Lietuvos programos (ryšiams su išvykusiaisiais palaikyti ir grįžimui skatinti) ir Demografijos, migracijos ir integracijos strategijos politikos įgyvendinimo priemonės. Daug dėmesio buvo skiriama piliečių informavimui, taip pat ir „Brexit“ temai.
Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė informavo, kad registruotas nedarbas nuo kovo 16 d. augo 1,8 proc. punkto ir 43,3 tūkst. (26,8 proc.) nuo karantino pradžios padaugėjo darbo neturinčių asmenų. Tačiau, pirmą kartą po 28 metų fiksuotas, nors ir nežymus, darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus augimas, kuris buvo paskutinį kartą fiksuojamas 1991 m.
Vidutinis sausio–gegužės mėn. registruotas nedarbas šalyje – 10,3 proc. Didžiausias registruotas nedarbas birželio 1 d. buvo Ignalinos (17,7 proc.), Lazdijų (17,5 proc.), Zarasų (17,2 proc.) ir Kalvarijos (17,0 proc.) savivaldybėse, mažiausias – Neringoje (4,5 proc.), Klaipėdos r. (6,5 proc.), ir Kretingoje (8,3 proc.).
Ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu Užimtumo tarnyba administruoja valstybės teikiamą finansinę paramą darbdaviams, paskelbusiems prastovą darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims.
Užimtumo tarnybai prašymus darbo užmokesčio kovo mėnesio subsidijai gauti pateikė 17 663 darbdaviai už 108 263 darbuotojus prastovose. Subsidiją gavo 17 619 darbdavių už 107 736 darbuotojus, esančius prastovose. Prašyta ir gauta finansinė parama – 21,3 mln. eurų.
Prašymus balandžio mėnesio darbo užmokesčio subsidijai gauti pateikė 20 887 darbdaviai už 158 557 darbuotojus prastovose. Subsidiją gavo 20 283 darbdaviai už 152 820 darbuotojus, esančius prastovose. Prašyta finansinė parama – 58,2 mln. eurų, gauta finansinė parama – 55,6 mln. eurų.
89,1 proc. visų teikusių prašymus darbdavių pagal prašomos subsidijos dydį už darbuotojų prastovas rinkosi 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurų bruto (1 MMA); 10,9 proc. darbdavių – 70 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 EUR bruto (1,5 MMA).
Daugiausiai dėl finansinės paramos pagal įmonės ekonominės veiklos rūšį kreipėsi darbdaviai iš didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių sektorių – 35 proc., apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikimo – 10,3 proc., apdirbamosios gamybos – 9,8 proc.
Tikrindama darbdavių pateiktus duomenis, Užimtumo tarnyba vadovaujasi duomenimis, gautais iš kitų kompetentingų institucijų, todėl pastebėjus netikslumus ar neteisingai nurodytus duomenis, Užimtumo tarnybos specialistai susisiekia su darbdaviais ir prašo patikslinti. Prastovos subsidijos neskyrimo priežastys – teisiniai pagrindai numatyti Užimtumo įstatymo nuostatuose.
Užimtumo tarnyba gavo 85 274 prašymus išmokai gauti iš savarankiškai dirbančių asmenų. Paskirta išmokų – 77 062; suformuota mokėjimų už kovą – 75 947, už balandį – 75 801. Daugiausiai dėl išmokų kreipėsi individualia veikla užsiimantys asmenys – 55,2 proc., dirbantys pagal verslo liudijimą – 26,4 proc., individualių įmonių savininkų – 10,7 proc., ūkininkų ir partnerių –7,4 proc., meno kūrėjų – 0,3 proc. Dažniausiai pasitaikančios išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims neskyrimo priežastys: neatitinka savarankiškai dirbančio asmens sąvokos, savarankiška veikla buvo registruota trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėn., priskaičiuotas darbo užmokestis yra didesnis už patvirtintą MMA, savarankiška veikla buvo registruota trumpesnį kaip 3 mėn. laikotarpį per 12 mėn. ir (ar) buvo išregistruota iki paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos arba turi likviduojamos (bankrutuojančios) įmonės statusą ir kt.
Migracijos komisijos pirmininkė Vida Ačienė, tel. (8 5) 239 6674
Parengė
Seimo kanceliarijos patarėja