EP EP priėmė rekomendacijas dėl santykių su Rytų partnerystės šalimis · 

       EP smerkia rasizmą ir ragina pažaboti rasinį smurtą ·     

   EP ragina sparčiai atkurti laisvą judėjimą Šengeno erdvėje ·    

    Europos Parlamentas ragina ryžtingiau padėti turizmui ·  

      EP ragina užtikrinti geresnes darbo sąlygas sezoniniams darbuotojams

  Išsamesnius pranešimus skaitykite žemiau.

EP priėmė rekomendacijas dėl santykių su Rytų partnerystės šalimisEuropos Parlamentas (EP) penktadienį priėmė rekomendacijas dėl ateities santykių su Rytų partnerystės šalimis. Rezoliuciją šiuo klausimu parengė frakcijos „Atnaujinkime Europą“ narys Petras Auštrevičius.
Europarlamentarai siūlo sustiprinti ES įsipareigojimus ir perkelti bendradarbiavimą į naują lygį su sąlyga, kad Rytų Europos šalys toliau vykdys reformas. EP pabrėžia, kad kiekviena Europos valstybė, gerbianti žmogaus orumą, laisvę, demokratiją, lygybę, teisinę valstybę ir žmogaus teises, gali pareikšti norą tapti ES nare. „Nors pagal Rytų partnerystę stojimas nenumatytas, Rytų partnerystės politika gali palengvinti laipsniškos integracijos į ES procesą“, – sakoma rezoliucijoje.
Parlamentas prašo padidinti Rytų partnerystės šalims teikiamą ES finansinę paramą, tačiau susieti ją su demokratizacija ir reformomis. Jų nuomone, svarbu stiprinti Rytų partnerystės šalių demokratines institucijas, gerą valdymą ir teisinę valstybę, kovoti su korupcija, dezinformacija ir politiniu nepotizmu, užtikrinti žiniasklaidos laisvę, kai įmanoma – stiprinti bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje. EP ypač ragina stiprinti dialogą su tomis šalimis, kurios yra pasirašiusios

su išsamia ir visapuse laisvosios prekybos erdve –

,

ir

, siekiant toliau skatinti šių šalių įstatymų derinimą su ES teise ir ekonominę integraciją į ES.
EP pažymi, kad daugelyje neišspręstų regioninių konfliktų „Rusija aktyviai atlieka agresorės vaidmenį, vykdydama hibridinio karo, neteisėtos okupacijos ir aneksijos politiką, kibernetinius išpuolius, propagandą ir skleisdama dezinformaciją, o tai kelia grėsmę visam Europos saugumui“. EP smerkia trečiųjų šalių įtaką siekiant pakenkti Rytų partnerystės šalių demokratinei tvarkai, daryti įtaką rinkimams ir skleisti dezinformaciją. Kartu europarlamentarai ragina priimti ES „Magnitskio aktą“, kuris numatytų sankcijas asmenims ar subjektams, šiurkščiai pažeidusiems žmogaus teises ar pagrindines laisves, taip pat figūruojantiems aukšto lygmens korupcijos bylose.
Savo ruožtu Parlamentas ragina „užtikrinti, kad esami ir nauji branduoliniai įrenginiai Rytų partnerystės šalyse atitiktų aukščiausius aplinkos apsaugos ir branduolinės saugos standartus pagal tarptautines konvencijas“, o „nesaugūs energetikos projektai, pvz., Astravo atominė elektrinė, nebūtų Europos elektros energijos tinklo dalis“.
EP pranešėjas šiuo klausimu P. Auštrevičius pažymėjo: „Lyderystė reikalauja tvirto įsipareigojimo. Toks įsipareigojimas turėtų būti parodytas perduodant istoriškai pagrįstą ir politiškai patvirtintą žinią mūsų partneriams, kad pripažįstami jų europiniai siekiai ir kad dirbdami kartu galime pasiekti reikiamą reformų pažangą. Tai tik laiko klausimas. Mūsų artimiausio Rytų partnerystės dešimtmečio moto turėtų būti „daugiau už daugiau“, ji turėtų skatinti laipsnišką ir diferencijuotą integraciją. Tai turėtų priklausyti nuo Europos vertybių ir demokratinių principų taikymo. [...] Politinėje srityje mūsų partneriams reikia nuolatinės paramos ir patarimo stiprinant demokratiją, užtikrinant teisinę valstybę ir kovojant su korupcija. Ekonomikos srityje, sukurdami bendrą ekonominę erdvę, turėtume palaipsniui atverti prieigą prie ES bendrosios rinkos. Priminkime sau, kad Europos saugumas yra nedalomas, negalime į jį žvelgti per Rytų ir Vakarų dimensijas. Yra tik vienas – europinis aspektas, ir laikas veikti juo remiantis.“
Tekstas buvo patvirtintas 507 europarlamentarams balsavus už, 119 prieš ir 37 susilaikius. Rekomendacijos priimtos kitą dieną po birželio 18 d. surengtos Rytų partnerystės politinių lyderių vaizdo konferencijos. Šešios ES rytinės kaimynės, dalyvaujančios Rytų partnerystėje, yra Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Moldova, Sakartvelas ir Ukraina.
Daugiau informacijos:

EP smerkia rasizmą ir ragina pažaboti rasinį smurtą

Visuomenėje neturi būti vietos rasizmui ir diskriminacijai, pažymi Europos Parlamentas (EP). Penktadienį priimtoje rezoliucijoje jis ragina ES ir jos šalis ryžtingai kovoti su rasizmo ir rasinio smurto apraiškomis.
Europarlamentarai griežtai smerkia „pasibaisėtiną“ George Floyd mirtį JAV ir panašius atvejus visame pasaulyje. Jie ragina JAV valdžios institucijas kovoti su struktūriniu rasizmu ir nelygybe, kritikuoja pareigūnų veiksmus, nukreiptus prieš taikius protestuotojus ir žurnalistus, taip pat prezidento Donald Trump grasinimus dislokuoti armiją bei „neapykantą kurstančią retoriką“.
EP nariai remia visame pasaulyje vykstančius masinius protestus prieš rasizmą ir diskriminaciją, tačiau kartu smerkia „kai kurių smurtaujančių demonstrantų plėšikavimo, padegimo, vandalizmo ir valstybinės bei privačios nuosavybės naikinimo atvejus“. Jie reikalauja viešai pasmerkti „neproporcingą jėgos naudojimą ir rasistines tendencijas teisėsaugos srityje“, taip pat nubausti policijos brutalumo ir piktnaudžiavimo kaltininkus.
ES šalys įspėjamos nenaudoti rasinio ir etninio profiliavimo vykdant baudžiamąją teisę, kovojant su terorizmu ir kontroliuojant imigraciją. Naujosios technologijos šiose srityse taip pat neturi diskriminuoti rasinių ir etninių mažumų. Europarlamentarai pažymi, kad policija ir teisėsaugos institucijos privalo rodyti kovos su rasizmu ir diskriminacija pavyzdį, taip pat ragina sustiprinti darbuotojų mokymus šiais klausimais ir priimti į darbą įvairesnės kilmės žmonių.
Europarlamentarų įsitikinimu, ES institucijos ir valstybės turėtų oficialiai pripažinti buvusias neteisybes ir nusikaltimus žmoniškumui, padarytus prieš juodaodžius, kitų rasių žmones bei romus. EP laiko vergovę nusikaltimu žmoniškumui, taip pat siūlo įtraukti juodaodžių ir kitų rasių žmonių istoriją į mokyklų programas. Kartu Parlamentas ragina Europos Vadovų Tarybą (EVT) „nedelsiant baigti derybas dėl

“, kurią ES šalys blokavo nuo tada, kai Europos Komisija (EK) ją pristatė 2008 m.
Rezoliucijoje pabrėžiama, kad rasistinei ir ksenofobinei kalbai saviraiškos laisvė netaikoma. EP nariai apgailestauja, kad ekstremistinės ir ksenofobinės politinės jėgos visame pasaulyje vis dažniau naudojasi „istorinių, statistinių bei mokslinių faktų iškraipymu ir naudoja simboliką bei retoriką, atspindinčią totalitarinės propagandos aspektus, įskaitant rasizmą, antisemitizmą ir neapykantą mažumoms“.
Už šią rezoliuciją balsavo 493 EP nariai, prieš buvo 104, o susilaikė 67.

, žmonės visoje ES patiria plataus masto priekabiavimą ir diskriminaciją dėl įsitvirtinusių išankstinių nuostatų, taip pat diskriminacinį etninį profiliavimą dėl odos spalvos ar religinių įsitikinimų.

ir beveik

patiria priekabiavimą.
Daugiau informacijos:

EP ragina sparčiai atkurti laisvą judėjimą Šengeno erdvėjeBūtina atkurti laisvą judėjimą Šengeno erdvėje ir stiprinti jai priklausančių šalių tarpusavio pasitikėjimą, penktadienį pareiškė Europos Parlamentas.
Didele balsų dauguma priimtoje rezoliucijoje (520 už, 86 prieš, 59 susilaikė) europarlamentarai reiškia susirūpinimą dėl poveikio gyventojams ir verslui, daugeliui ES šalių

. Jie pabrėžia, kad laisvas judėjimas Šengeno erdvėje yra vienas iš pagrindinių Europos vienijimosi pasiekimų, todėl siekiant užtikrinti ES ekonomikos atsigavimą po pandemijos, būtina jį atkurti greitai, koordinuotai ir iki galo.
Europarlamentarai ragina parengti Šengeno erdvės atkūrimo planą, kuris leistų užtikrinti, kad laikini ribojimai netaptų pusiau nuolatiniais. Taip pat siūloma parengti nenumatytų atvejų planą, skirtą situacijai, jei prasidėtų antroji viruso banga. Kartu EP ragina stiprinti ES valstybių tarpusavio pasitikėjimą ir šiuo tikslu parengti Šengeno erdvės valdymo reformą.
Europarlamentarai taip pat prašo sustiprinti pastangas plėsti Šengeno erdvę, kad prie jos galėtų prisijungti Bulgarija, Rumunija ir Kroatija. Be jų, Šengeno erdvei iš ES narių nepriklauso Kipras ir Airija, o keturios ES nepriklausančios šalys – Islandija, Norvegija, Šveicarija ir Lichtenšteinas – yra prisijungusios prie Šengeno erdvės. Šią savaitę minimos 35-osios Šengeno susitarimo metinės – 1985 m. birželio 14 d. Šengene (Liuksemburge) pasirašytas susitarimas panaikinti ES vidaus sienų kontrolę.
„Nors sulaukiame džiugių žinių, kad vis daugiau valstybių atšaukia apribojimus pasienyje, tai toli gražu nėra daroma tinkamai. Kol Šengeno erdvė neveiks visavertiškai, neturėsime esminio ekonomikos atsigavimo ramsčio“, – pažymėjo EP Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pirmininkas ir pranešėjas Juan Fernando López Aguilar (Socialistai ir demokratai, Ispanija).
ES valstybės jau ėmėsi atšaukti laikinąsias patikras ir kelionių apribojimus, įvestus per COVID-19 pandemiją.

iki 2020 m. birželio 15 d. panaikinti vidaus sienų kontrolę, taip pat pristatė

, kurioje keliautojai gali rasti naujausią informaciją.Daugiau informacijos:

Europos Parlamentas ragina ryžtingiau padėti turizmuiKad išsaugotume tvarų ES turizmo ir transporto sektorių po COVID-19 krizės, europarlamentarai ragina imtis papildomų skatinimo priemonių, įskaitant finansines.
EP primygtinai ragina valstybes vengti diskriminacinio su epidemiologine padėtimi nesusijusio kelionių ribojimo ar dvišalių susitarimų, o užtikrinti visuotinį ES lygmeniu sutartų priemonių pripažinimą. Parlamentas siūlo ES lygmeniu nustatyti „pakankamai mažo užsikrėtimo lygio rodiklį“, taip pat sukurti išankstinio turistų perspėjimo apie pavojų sveikatai sistemą bei ES saugos sertifikatą turizmo įmonėms. Savo ruožtu raginama apsvarstyti ES turizmo krizių valdymo mechanizmo idėją.
EP pabrėžia, kad testavimas yra veiksminga priemonė mažinant viruso plitimą, todėl ragina Europos Komisiją ir valstybes „pasinaudoti visomis prieinamomis finansavimo priemonėmis ir taip užtikrinti, kad piliečius būtų galima testuoti nemokamai“. Savo ruožtu europarlamentarai siūlo tinkamai informuoti keliautojus apie sveikatos ir saugos priemones, skatinti keliones ES viduje ir atkurti pasitikėjimą turizmu.
Pagalba įmonėms
Europos Parlamentas (EP) ragina kuo skubiau suteikti turizmo ir transporto įmonėms trumpalaikį finansavimą siekiant išvengti bankroto ir padėti darbuotojams, įskaitant savarankiškai dirbančiuosius.
EP ragina pasiūlyti bendras ES taisykles dėl COVID-19 protrūkiui švelninti išleistų kelionių čekių, kurie būtų teikiami savanoriškai ir nepaneigtų bendrovių pareigos grąžinti keliautojų sumokėtus pinigus „per ES teisės aktuose nustatytą laikotarpį“. Savo ruožtu siūloma sukurti Europos kelionių garantijų sistemą, kad turizmo įmonės galėtų užsitikrinti finansinį likvidumą, garantuoti kompensacijas keliautojams bei padengti repatriacijos išlaidas. Kartu EP laikosi nuomonės, kad keliautojus reikėtų skatinti įsigyti kelionės draudimą.
EP palankiai vertina Europos Komisijos iniciatyvą leisti lanksčiau taikyti valstybės pagalbos taisykles, tačiau kartu ragina „užtikrinti, kad nacionalinės kompensavimo schemos būtų naudojamos sąžiningai, laiku, proporcingai ir ribotą laikotarpį“, neiškraipant konkurencijos.
Naujos galimybės
Europarlamentarų nuomone, ši krizė yra istorinė galimybė modernizuoti turizmą ES ir padaryti jį tvaresnį, pavyzdžiui, labiau remti vietos ir kaimo turizmo iniciatyvas, taip pat skatinti ir sertifikuoti ekologiškas, socialiai atsakingas bei ekonomiškai pagrįstas keliones. Pasak rezoliucijos, ES turėtų remti tvaresnes, šiuolaikiškesnes ir kokybiškesnes transporto bei turizmo paslaugas ir infrastruktūrą, tačiau ne mažiau svarbu skatinti atsakingą ir visiems prieinamą turizmą.
„Kad Europos ir tarptautiniams keliautojams būtų lengviau nukeliauti į periferines valstybes nares“, europarlamentarai ragina atkurti trūkstamas tarpvalstybines geležinkelių jungtis. Jie taip pat siūlo sukurti elektroninių prašymų išduoti ES vizas sistemą.
Rezoliucijai šiuo klausimu pritarė 587 europarlamentarai, nepritarė 32, o susilaikė 46. ES transporto ir turizmo sektoriuje dirba apie 22,6 mln. žmonių (tai 11,2 proc. viso ES užimtumo), 2019 m. jis sukūrė 9,5 proc. ES BVP.Daugiau informacijos:

EP ragina užtikrinti geresnes darbo sąlygas sezoniniams darbuotojamsPenktadienį Europos Parlamentas (EP) paragino imtis skubių veiksmų užtikrinti sezoninių bei kitų iš užsienio atvykusių darbuotojų sveikatos apsaugą ir teisingas darbo sąlygas pandemijos metu.
Europarlamentarai prašo Europos Komisiją skubiai ištirti minėtų darbuotojų sveikatos ir saugos padėtį, įskaitant laikinojo įdarbinimo agentūrų ir subrangovų vaidmenį, prireikus pasiūlyti ES teisės aktų pakeitimus ir užtikrinti, kad pernai įkurta Europos darbo institucija pradėtų visapusiškai veikti. Kartu raginama kuo greičiau susitarti dėl ES socialinės apsaugos koordinavimo, kad būtų galima griežčiau kovoti su piktnaudžiavimu ir iš užsienio atvykusių darbuotojų išnaudojimu. ES valstybės taip pat turėtų sustiprinti šios srities patikras bei užtikrinti kokybišką iš užsienio atvykusių darbuotojų būstą, kuris turėtų būti nesusietas su jų atlygiu, įsitikinę europarlamentarai.
Iš viso daugiau kaip 17 mln. ES piliečių gyvena ir dirba toje ES šalyje, kurios pilietybės jie neturi. Itin daug sezoninių darbuotojų dirba žemės ūkio, statybų ir sveikatos sektoriuose. Laisvas darbuotojų judėjimas ir teisė įsidarbinti kitoje Sąjungos šalyje yra pamatinis ES principas, todėl šiems darbuotojams galioja priimančiosios šalies įstatymai ir privalo būti užtikrintos vienodos sąlygos su vietos darbuotojais, draudžiama juos diskriminuoti dėl pilietybės, kai tai susiję su įdarbinimu, užmokesčiu ar kitomis socialinėmis sąlygomis. Vis dėlto tiek ekonominė krizė, tiek ES šalių priemonės, skirtos užkirsti kelią viruso plitimui, labai paveikė sezoninius darbuotojus. Didelė jų dalis dirba pagal trumpalaikes sutartis, kurios suteikia mažai garantijų dėl darbo vietos ir neužtikrina pakankamos socialinės apsaugos.
Už šią rezoliuciją balsavo 593 europarlamentarai, prieš buvo 34, o susilaikė 38. Tikimasi, kad Europos Komisija pateiks sezoninių ir pasienio darbuotojų apsaugos gaires artimiausiu metu.Daugiau informacijos: