Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų jubiliejaus liko 10 metų               

                                                         Vilnius,    2020-08-07

             Spaudos pranešimais šiandien, 2020.08.07 paleidžiamas pražūtingas Lietuvos valstybei objektas – Astravo atominė elektrinė Baltarusijoje, 50 km. atstumu nuo Lietuvos sostinės Vilniaus.

             Lietuva eilinį kartą (jei ne paskutinį) išduota mums draugiškų valstybių, paniekinta ir pastatyta prieš valstybės sunaikinimo faktą. Niekas neužtarė Lietuvos, niekas nekreipė dėmesio į protestus, daromus pareiškimus ir prašymus.

             Yra viena graži išimtis kai 2012 m. lankydamasis Vilniuje pirmasis Nepriklausomos Baltarusijos prezidentas Stanislavas Šuškevičius pasakė: ,, Atominė elektrinė Astrave yra skirta, esant reikalui, nušluoti Lietuvą nuo Žemės paviršiaus. Tai – politinis terorizmas“. Deja, šie teisingi žodžiai nepasiekė nei mūsų draugų, nei mūsų valdančiųjų ausis.

              Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba jau 2010.04.21 savo pareiškimu Lietuvos valstybės vadovams ryžtingai pasakė: ,, Baltarusijos atominei elektrinei – NE !“ (priedas Nr.1).

2011-03-17 Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos ir Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus rajono tarybos susirinkimo dalyviai KREIPĖSI į Europos Parlamento Pirmininką Ježį Buzeką ir Lietuvos vadovus „DĖL DIPLOMATINIŲ IR KITŲ ĮMANOMŲ PRIEMONIŲ PANAUDOJIMO SIEKIANT SUSTABDYTI BALTARUSIJOS ATOMINĖS ELEKTRINĖS (AE) PROJEKTAVIMO IR STATYBOS DARBUS ŠALIA LIETUVOS RESPUBLIKOS SOSTINĖS VILNIAUS“ (priedas Nr.2)

            PASIPRIEŠINIMAS Astravo AE projektavimui ir statyboms ankstyvajame etape apčiuopiamų rezultatų nedavė. Prieš Baltarusijos protestuotojus buvo taikomos sankcijos: vaikomos demonstracijos, daromos kratos namuose, žymesnieji kovotojai tremiami iš Baltarusijos, taikomos baudos. Lietuvoje taikytos kitokios priemonės ir taktika - visiškas protestuotojų ignoravimas.

  SUPRASDAMI, kad sustabdyti statybas liko tik vienintelis būdas, pakilome į dar vieną ataką. 2017.03.04, 2017.03.23, 2017.04.19 PAREIŠKIMAIS („Atominio sunaikinimo akivaizdoje“ (priedas Nr.3), ,, Ar Lietuva jau sutinka būti sunaikinta ?“ (priedas Nr.4),  „Dėl statomos Astravo atominės elektrinės. Mes turime garsiai šaukti“  (priedai Nr.5) KVIETĖME  valstybės vadovus pakelti Lietuvos žmones galingai protesto akcijai prie Baltarusijos sienos. ĮSPĖJOME – ,,Niekas šios priemonės nesuorganizuos jeigu nebus valstybinio palaikymo., jeigu nuo šios veiklos nusišalins nors vienas aukščiausias vadovas – prezidentė, ministras pirmininkas ar Seimo pirmininkas. PRIMINĖME, kad priemonėje turėtų dalyvauti visi Seimo nariai, visi ministrai, visos mokymo įstaigos, mokytojai, įmonių darbuotojai ir t.t.“.  Atsakymas – visiška tyla.

      SUPRASDAMI savo bejėgiškumą, 2018.04.03 Lietuvos Sąjūdžio 30 – mečio minėjimo Vilniaus miesto sąjūdiečių susirinkime Lietuvos Mokslų Akademijoje priėmėme dar vieną Rezoliuciją ,,Greitai Lietuvos likimas atsidurs avantiūristų rankose“ (priedas Nr. 6) ir, žinoma, eilinį kartą, nesulaukėme jokios reakcijos. Vienintelė veiksminga priemonė susidariusioje situacijoje buvo galutinai palaidota. 

       Šiandien, kai į šį objektą patalpintos kapsulės su atominio kuro kasetėmis, Lietuvos likimas pakibs ant plauko. Mūsų Tėvynės, mūsų žmonių, mūsų ir mūsų vaikų bei anūkų, mūsų kaimyninių valstybių likimas atsiduria nenusakomo atsitiktinumo rankose.  Be techninio gedimo (į kurį mes daugiausiai orientuojami), galimų pavojų apimtis kur kas platesnė – tai ir tektoniniai žemės plutos lūžiai, ir politinis šantažas, teroristo, provokatoriaus, psichinio ligonio ir t.t. veiksmai tiek pačioje elektrinėje, tiek ir už jos ribų. Fukušimos atveju matėme, kad nuo tragedijos negali apsaugoti net geriausios statybų technologijos.   

             Mūsų gražus, apšviestas iliuminacijomis Baltų Civilizacijos laivas, kurio vardas ,,Lietuva“, priartėjo prie ledkalnio, kurio vardas – ,,Astravas“. Mūsų namas tapo kaip stiklinis - lengvai pažeidžiamas ar net sunaikinamas.       

            PRISIMINTINA, kad nuo Astravo atominės elektrinės statybos (net projektavimo) pradžios iki pabaigos Lietuvos Respublikos prezidente buvo Dalia Grybauskaitė, nors istorijoje bus įrašyta: Esant Lietuvos Respublikos prezidentu Gitanui Nausėdai, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininku Viktorui Pranskiečiui ir Lietuvos Respublikos Ministru pirmininku Sauliui Sverneliui prie pat Lietuvos sienos buvo paleista Baltarusijos Astravo atominė elektrinė.

Tarybos pirmininkas                                                                                        L. Kerosierius

Pirmininko pavaduotojas, istorinės grupės  vadovas                                       G. Adomaitis

Pirmininko pirmasis pavaduotojas, atsakingas sekretorius                             A. Budriūnas

Pirmininko pavaduotojas                                                                                  P. Dirsė

Pirmininko pavaduotojas                                                                                  P. Gvazdauskas

Pirmininko pavaduotoja                                                                                   R. Jakučiūnienė 

Pirmininko pavaduotojas                                                                                 V. Jakubonis

Pirmininko pavaduotojas                                                                                 H. Martinkėnas

Tarybos nariai: A. Adamkovičius, G. Adomaitis, A. Akelaitis, V. Aleksynas, A. Ambrazas, A. Augulis, G. Aukštikalnis, K. Balčiūnas, A. Budriūnas, L. Bukauskienė, N. Butkuvienė, J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, K. Garšva, A. Gelumbauskaitė, L. Grigienė, P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R. Jakučiūnienė, V. Jankūnas, A. Juknevičius, V. Kapkan, A. Kaziukonis, L. Kerosierius, J. Kuoras, A. Markūnienė, Z. Mataitis, H. Martinkėnas, K. Milius, E. Mirončikienė,  G. Ratkutė, V. Rizgelis, G. Rotomskienė,  M. Sidaravičius, R. Simonaitis, A. Vaičiūnas, L. Veličkaitė, G. Uogintas, B. Zaviša, S. Žilinskas

                     Pasiteiravimui: L. Kerosierius tel 8674 38465, G. Adomaitis tel 8611 30131

Adresas korespondencijai L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius,    

    el. p. vilnius@sajudis.com        www.sajudis.com

 

   Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos

 

P A R E I Š K I M A S

     

 

 

               Vilnius                                                                                   2010 04 21

 

1986 04 26 Černobilyje įvyko atominės elektrinės avarija. Šios tragedijos pasekmės išliks amžiams.

Žmonijai reikia elektros. Daugelis mano, kad ekonomiškiausiai ją gaminti galima skaidant atomus. Todėl daugelis rengiasi statyti atomines elektrines. Tačiau jos kelia didelį susirūpinimą žmonėms, gyvenantiems šalia tokių objektų.

Objektus projektuojančios ir statančios institucijos  stengiasi darbus atlikti mažiausiomis sąnaudomis ir gauti didelius pelnus. Taip dirbant pasitaiko daug klaidų, kurios kelia didelį pavojų.

Jau dabar pastebima, kad saugus Baltarusijos atominės elektrinės projekto įgyvendinimas vargu ar įmanomas dėl ekonominių, techninių, ekologinių ir kitų priežasčių.

Pritariame Baltarusijos visuomeninių organizacijų iniciatyvoms, kuriomis jos atkreipia dėmesį , kad įvykus elektrinėje avarijai nukentės ne tik Baltarusijos, bet ir Latvijos, Lietuvos, Lenkijos bei kitų aplinkinių valstybių gyventojai. Tokiu atveju tektų evakuoti netoliese esančią Lietuvos sostinę Vilnių ir jo apylinkes, kur gyvena virš pusės milijono žmonių.

Niekas niekam nėra davęs teisės siekiant sau naudos kenkti kitiems.

Todėl sakome: Baltarusijos atominei elektrinei NE !

       Tarybos pirmininkas                                                                  L.Kerosierius

       Atsakingasis sekretorius                                                           A. Budriūnas

Tarybos nariai:

G. Adomaitis, A. Akelaitis, A. Ambrazas, S. Boreika, A. Bružas, A. Budriūnas, P. Dirsė, S. Eidukonis, R. Jakučiūnienė, P. Girdzijauskas, A. Gribėnienė, J. Gurskas, P. Gvazdauskas , L. Kerosierius, J. Kuoras, A. Malinionis, H. Martinkėnas, A. Markūnienė, J. Parnarauskas, F. Petkus, B. Raila, P. Rutkauskas, G. Ruzgys, A. Skaistys, R. Skaistis , R. Simonaitis, Ž. Simonaitis, K. Staniulevičius, J. Šaulys, K. Vidžiūnas, R. Vilimienė, A. Zalatorius, S. Žilinskas. 

  

 Pasiteiravimui: A.Budriūnas, Sąjūdis, Gedimino pr. 1, Vilnius, + 370 673 95837, 

                              L. Kerosierius + 370 5 231 81 11, P. Rutkauskas + 370 699 37691, 

                              El. paštas vilnius@sajudis.com  

       Interneto svetainė www.sajudis.com 

 

 

DĖL DIPLOMATINIŲ IR KITŲ ĮMANOMŲ PRIEMONIŲ PANAUDOJIMO SIEKIANT SUSTABDYTI BALTARUSIJOS ATOMINĖS ELEKTRINĖS (AE) PROJEKTAVIMO IR STATYBOS DARBUS ŠALIA LIETUVOS RESPUBLIKOS SOSTINĖS VILNIAUS  

Vilnius                                                                                                                  2011 03 17 

Dabartiniai įvykiai Japonijoje ir ankstesni Černobilyje parodė, kokie pavojingi ir neprognozuojami yra atominių elektrinių darbo sutrikimai, nepriklausomai nuo to, ar jie įvyksta dėl jose dirbančių žmonių klaidų, ar gamtos sukeltų kataklizmų poveikyje.

Jeigu 1986m. įvykusią Černobilio AE avariją galėjome traktuoti kaip silpnos ir begriūvančios Sovietų Sąjungos ekonomikos bei tam tikra prasme ir jos nusikalstamos ideologijos padarinį, tai pastarųjų dienų įvykiams šalyje, kurios ekonomikos rodikliai užima trečiąją vietą pasaulyje, toks saistymas netaikytinas.  Lietuvos ir kitų pasaulio šalių žmonės su dideliu nerimu ir gilia užuojauta japonų tautai stebi visą paskutiniųjų dienų įvykių eigą. Deja, mus pasiekiančios žinios iš šios nuostabios, taip vadinamos “Tekančios saulės šalies”, kasdieną vis pesimistiškesnės.

Kokia kryptimi pasuks tolimesnė pasaulinės atominės energetikos raida ir kokia bus jos perspektyva artimiausiais dešimtmečiais, į tai tegali atsakyti tik šios srities specialistai. Tačiau reikia turėti omenyje, kad, kokios pažangios yra šiandieninės atominės energetikos technologijos ir kokios jos bus tobulos ateityje, visada yra ir išliks mažesnių ar didesnių incidentų bei avarijų tikimybė šio tipo elektrinėse, jei ne dėl žmogaus klaidų, tai dėl gamtinio aplinkos poveikio bei galimų kataklizmų, kurių su kiekvienais metais vis daugėja. Reali katastrofos tikimybė neatmetama ir dėl galimų teroristinių aktų bei kurios nors valstybės karinės agresijos prieš Lietuvą bei ES šalis, panaudojant šį objektą, kaip branduolinio sprogimo židinį .

Žinodami mūsų kaimynės Baltarusijos užmačias 50 km. atstumu nuo Vilniaus statyti naują AE, prašome imtis visų įmanomų priemonių, kad šis sumanymas nebūtų pradėtas vykdyti. Argumentai, kad jau uždaryta Ignalinos AE taip pat yra arti Baltarusijos sienos, kuriais šios šalies Prezidentas A.Lukašenka atsikirto Prezidentės D.Grybauskaitės išreikštam nerimui, nėra adekvatūs Baltarusijos pasirinktai vietai naujos AE statybai.

Pirmiausia todėl, kad vieta bei sąlygos Ignalinos AE statybai ir jos infrastruktūrai buvo parinkta ir sukurtos dar sovietmečiu, nepaisant nei Lietuvos žmonių nuomonės, nei jų protesto.

Antra, Ignalinos AE praeityje nebuvo pastatyta ir ateityje nebus statoma tokiu neleistinai mažu atstumu iki tankiai apgyvendinto kaimyninės šalies rajono, ką ruošiasi daryti Baltarusijos vyriausybė.

Trečia, rimtos avarijos atveju gausiai apgyvendinto Vilniaus miesto skubi ir efektyvi gyventojų evakuacija būtų tiesiog neįmanoma, turint omenyje ir tai, kad tokį didelį žmonių kiekį perkelti į saugią vietą nebus nei pakankamai laiko, nei realios galimybės, nes Lietuvos teritorija tam tikslui yra tiesiog per maža. Taip pat būtina atsakingai įvertinti šaltų ir atšiaurių mūsų krašto žiemų sąlygas laikinam žmonių apgyvendinimui.

Ketvirta, būsimos Baltarusijos AE reaktoriai, pagal projektinius duomenis, bus aušinami Neries upės vandeniu, dėl ko neišvengiamai pakils upės vandens temperatūra ir tai turės įtakos daugelio rūšių vandens augalų bei gyvūnų išlikimui, jau nekalbant apie radioaktyvių medžiagų bei užteršto vandens nutekėjimą į upę.

Šiuo kreipimusi norime atkreipti atitinkamų Europos ir Lietuvos institucijų dėmesį, kad jų vadovams neabejotinai teks asmeninė ir istorinė atsakomybė prieš Lietuvos gyventojus ir prieš tam tikrą visos Europos žmonių dalį, jeigu naujai pastatytoje Baltarusijos AE artimoje ar tolimoje perspektyvoje įvyktų kas nors panašaus, kas prieš eilę metų įvyko Černobilyje ir kas dabartiniu metu vyksta Japonijoje. Lietuvių tauta su nerimu laukia konkretesnių žygių iš Lietuvos Respublikos Prezidentės ir šalies vyriausybės, kad Lietuva būtų apsaugota nuo galimo pavojaus minėtam statiniui iškilus taip arti Lietuvos sostinės ir Europos sąjungos sienos. Juolab, kad argumentų deryboms su Baltarusijos Prezidentu bei vyriausybe, siekiančia suartėjimo su ES, yra daugiau negu pakankamai.

Lietuvos gyventojų vardu aukščiau paminėtų institucijų vadovams siūlome įmanomai didinti iniciatyvas bei pastangas tiek valstybiniu, tiek asmeniniu lygiu, kad planuojamos Baltarusijos AE vieta būtų parinkta kuo toliau ir pakankamai saugiu atstumu nuo Lietuvos respublikos sostinės Vilniaus bei ES sienos.

Dokumentas vienbalsiai priimtas jungtiniame Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus   

skyriaus tarybos ir Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus rajono tarybos posėdyje 2011 03 17.

 

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pirmininkas                 Leonas Kerosierius

 

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus rajono tarybos pirmininkas                    Jonas Burokas

 

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus atsakingasis sekretorius           Algimantas Budriūnas

 

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos narys                            Kęstutis Balčiūnas

 

Pasiteiravimui: Algimantas Budriūnas, Sąjūdis, Gedimino pr. 1, Vilnius, + 370 673 95837,

Leonas Kerosierius + 370 5 231 81 11, Paulius Rutkauskas + 370 699 37691,

El. paštas: vilnius@sajudis.com

Interneto svetainė: www.sajudis.com

                                                                                                                                                      

LIETUVOS SĄJŪDŽIO VILNIAUS SKYRIAUS TARYBA

 

Vilnius,  2017-03-04

              2017-03-04 žiniasklaidoje buvo skelbiama: ,,Dėl Astravo grėsmės Pietryčių Lietuvoje 150 vietovių ketinama įrengti perspėjimo sirenas.“ Tai rimtas įspėjimas apie artėjančią  katastrofą.

              Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba, iškilus Astravo atominės elektrinės problemai, visais varpais skambino apie šio objekto keliamą grėsmę Lietuvai ir Vilniaus miestui.  2010-04-21 ir vėlesniais pareiškimais Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos Prezidentams, LR Seimo ir Vyriausybės vadovams protestavo dėl šio objekto statybos.

               Nesunku suprasti, kad Lietuvos ir mūsų senosios sostinės Vilniaus pašonėje statoma Astravo atominė elektrinė yra mirtinas pavojus kiekvienam Lietuvos gyventojui, o ypač Vilnijos kraštui ir vilniečiams.

              Jeigu Černobylio atominės elektrinės sprogimo situaciją perkeltume į Astravą, esant analogiškai vėjo krypčiai, turėtume tokį vaizdą: Medininkų, Lavoriškių, Vilniaus miesto. Nemenčinės, Turgelių, Pagirių, Lentvario, Grigiškių ir jų apylinkių gyventojai gauna mirtiną 

(daugiau kaip 100 kartų viršijančią leistiną normą) radiacijos dozę; visi, dar likę gyvi, šios zonos gyventojai dėl didelės radiacinės taršos staigiai ir neribotam laikui iškeldinami į nepavojingas zonas ir ten izoliuojami.

                Likusi Lietuvos dalis (apie 90% teritorijos) – Molėtai, Ukmergė, Panevėžys, Šiauliai, Kėdainiai, Kaunas, Marijampolė, Lazdijai, Jurbarkas, Tauragė, Šilutė, Klaipėda, Palanga patenka į zoną, kurioje radiacija 40–100 kartų viršija leistinas normas ir taip pat turi būti evakuoti į nepavojingą arba mažiau pavojingą zoną. Ta mažiau pavojinga zona turbūt būtų: Ignalina, Utena, Zarasai, Rokiškis, Kupiškis, Pasvalys, Biržai.

                Suprasdami Jūsų, prof. Vytauto Lansbergio ir kitų valstybės veikėjų susirūpinimą šiuo klausimu turime paklausti savęs ir visų Lietuvos žmonių – ar mes galime tylėti, ar mes galime nieko neveikti, ar mes galime ramiai laukti kol ši giltinė pasibels į mūsų duris. Teisingi prof. V. Lansbergio žodžiai: ,,Pakilkime dar sykį į Baltijos kelią, nuo Pakūtuvėnų iki Astravo. Jei pajudėtų išties milijoninis Baltijos kelias iš Vilniaus į Astravą tai pasaulis pamatytų. Sakytų, pasiuto lietuviai, kaip anąsyk, reikia ką nors daryti. Tai tegul šūkis ,, Darom“ būna tikras ir nuolatinis. Laiko nebėra.“ Svarbūs ir teisingi žodžiai. Tačiau, prabėgo pora savaičių ir ... nieko. Tyla. O laiko, kaip buvo pasakyta, nebėra. Tai gal Lietuva jau apkurto? Ir apkurtus jau seniai, nes nuo 2010 metų mūsų taip pat niekas negirdėjo.

               O gal mes be reikalo šaukiame, gal pavojus neturi realaus pagrindo? Gal čia tik bereikalinga panika? Pasižiūrėkime atidžiai į žemėlapį ir nesunkiai suvoksime, kad Astravo atominės elektrinės projektas, tai projektas sunaikinti ne tik Vilnių ir Vilniaus kraštą, bet ir visą Lietuvą.   Tai šėtono projektas!                                                    

   Nebūkime ramūs, manydami, kad ,, tai manęs neliečia“. Nebūkime išdidūs.

               Mokytis turėtume ir iš istorijos. Tuoj - 2017-04-13 - minėsime ,,Titaniko“ žūties 100 - ąias metines. Didingiausias to laikmečio laivas sudužo todėl, kad laivo kapitonas nekreipė dėmesio į perspėjimus ir manė, kad laivas nepažeidžiamas. Nepakartokime kapitono Smito klaidos. Mes tikime, kad mūsų valstybės vadovai darys viską, kad šio, mirtinai pavojingo objekto - Astravo atominės elektrinės statyba būtų sustabdyta. Ir negalima delsti. Delsimas turi būti įvardintas kaip nusikaltimas Lietuvai.

              Kai į šį objektą bus patalpintos kapsulės su atominio kuro kasetėmis, Lietuvos likimas pakibs ant plauko. Mūsų Tėvynės, mūsų žmonių, mūsų ir mūsų vaikų bei anūkų likimas atsidurs nenusakomo atsitiktinumo rankose. Be techninio gedimo (į kurį mes daugiausiai orientuojami), galimų pavojų apimtis kur kas platesnė – tai ir tektoniniai žemės plutos lūžiai, ir politinis šantažas, teroristo, provokatoriaus, psichinio ligonio ir t.t. veiksmai tiek pačioje elektrinėje, tiek ir už jos ribų. Fukušimos atveju matėme, kad nuo tragedijos negali apsaugoti net geriausios statybų technologijos.   

Kalbos: ,,nuo kada turi būti stabdoma statyba“, ,,būtina reikalauti aiškių saugumo garantijų“, ,,reikia visuotinio susitarimo nepirkti“, „reikia statyti sirenas“, gali būti “:reikia užsakyti karstus“, „organizuoti laidojimo brigadas“ ir t.t. yra tuščias laiko vilkinimas.  

            Šiandien priimami pareiškimai ir deklaracijos, mūsų nuomone, nėra pakankamos priemonės grėsmei pašalinti.

            Mūsų gražus, apšviestas iliuminacijomis Baltų Civilizacijos laivas, kurio vardas ,,Lietuva“, sparčiai artėja prie ledkalnio, kurio vardas – ,,Astravas“.

             Sustabdykime. Stabdykime šiandien, nes rytoj jau bus per vėlu.

             Nelaukime dienos, kada mes, mūsų vaikai ir anūkai bus išžudyti, o suluošinti baisingų radiacijos padarinių klykdami klaus: ,,Seneli, tėveli, mamyte, kodėl tu tylėjai, kai šios nelaimės dar buvo galima išvengti. Kodėl?“

           Mes tikime, kad Lietuvoje bus išgirstas pavojaus signalas ir Lietuvos žmonės pakils į lemiamą šturmą prieš šį mirtiną pavojų. Tam turi būti sutelkti visi dvasiniai, moraliniai ir materialiniai ištekliai, į šią kovą turi įsitraukti visi.

            Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos nuomone, šiandien būtinos skubios ir efektyvios priemonės:

           1. Per savaitę suorganizuoti tūkstantinį visuomenės pasipriešinimo renginį prie Baltarusijos sienos ir reikalauti nutraukti Astravo elektrinės statybas nuo 2017 m. balandžio 1 dienos.                     

           2. Per savaitę organizuoti masinius mitingus visuose Lietuvos miestuose ir reikalauti nutraukti Astravo elektrinės statybas nuo 2017 m. balandžio 1 dienos. 

           3.   Remdamosi p.1 bei p. 2 atitinkamos valstybės organizacijos turi kreiptis į svarbiausias, įtakingiausias Europos ir pasaulio organizacijas ir reikalauti nutraukti Astravo elektrinės statybas nuo 2017 m. balandžio 1 dienos.

           4. Vyriausybė turi paraginti visas mokslo, verslo, prekybos, tiekimo, transporto ir kt. organizacijas, turinčias ryšių su įmonėmis Baltarusijoje, Rusijoje ir kitose užsienio valstybėse, kad jos siųstų protestus ir reikalavimus nutraukti Astravo elektrinės statybas nuo 2017 m. balandžio 1 dienos. 

         5.  Siūlyti, nutraukus Astravo atominės elektrinės statybą, visas likusias lėšas ir galimas subsidijas panaudoti šiuolaikiniam, moderniam pramonės ir kultūros centrui įrengti Astrave.

         6. Vilniuje, matomoje vietoje, Kudirkos aikštėje ar prie Katedros (o gal abiejose vietose)

 įrengti stendus, kur būtų kiekvieną dieną fiksuojama, kiek liko dienų iki atominio kuro pakrovimo Astravo atominėje elektrinėje. Šiuos duomenis kiekvieną dieną skelbti žiniasklaidoje.

         7. Apie šiuo klausimu vykdomas priemones nuolat Lietuvos žmonės turi būti informuojami žiniasklaidos priemonėmis.

          Mes tikime, kad dar liko kažkiek laiko, nors jis sparčiai senka.

          Mes tikime, kad ateinančias šventes  švęsime ramiau ir džiaugsmingiau.    

          SU VALSTYBĖS ŠVENTE! 

          ŠVENTASIS KAZIMIERAI, LIETUVOS GLOBĖJAU, GELBĖK VILNIŲ IR LIETUVĄ.   

       Tarybos pirmininkas                                                                   L. Kerosierius        

Istorinės grupės vadovas                                                                G. Adomaitis

     Atsakingasis sekretorius                                                                  A. Budriūnas

 

Tarybos nariai: G. Adomaitis, A. Akelaitis, V. Aleksynas, R. Arutiunianas, A. Augulis, V. Augustinas, A. Bagdanavičienė, K. Balčiūnas, S. Boreika, A. Budriūnas,  J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R. Jakučiūnienė, V. Jankūnas, A. Juknevičius, A. Kaziukonis, L. Kerosierius, J. Kuoras, A. Markūnienė, H. Martinkėnas, K. Milius,  J. Parnarauskas, G. Rotomskienė,  P. Sakalauskas, M. Sidaravičius, R. Simonaitis, E. Švedienė, A. Vaičiūnas, L. Veličkaitė, G. Uogintas, B. Zaviša, S. Žilinskas 

Pasiteiravimui: A. Budriūnas 8 673 95837, L. Kerosierius 231 8111,    G. Adomaitis 8 611 30131, Adresas korespondencijai L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius,       

 el. p. vilnius@sajudis.com    www.sajudis.com

                                                                                                                                                     PRIEDAS Nr. 4

                      LIETUVOS SĄJŪDŽIO VILNIAUS SKYRIAUS TARYBA

 

                                                          Vilnius,  2017-03-23

 

                         Astravo atominės elektrinės projektas - tai projektas sunaikinti ne tik Vilnių ir

Vilniaus kraštą, bet ir visą Lietuvą. Tai šėtono projektas! (Iš Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus                     tarybos 2017-03-04 pareiškimo).

                          Pasipriešinimas Astravo AE projektavimui ir statyboms ankstyvajame etape apčiuopiamų rezultatų nedavė. Prieš Baltarusijos protestuotojus buvo taikomos sankcijos: vaikomos demonstracijos, daromos kratos namuose, taikomos baudos, žymesnieji kovotojai tremiami iš Baltarusijos. Lietuvoje protestuotojai tuo metu buvo paprasčiausiai ignoruojami.                   

                        2011-08-10   Baltarusija baigė paruošiamuosius darbus.

                        2011-11-25 Vladimiras Putinas AE statybai skyrė 10 milijardų eurų paskolą.

                        2012 m. lankydamasis Vilniuje pirmasis Nepriklausomos Baltarusijos Prezidentas Stanislavas Šuškevičius kalbėjo: ,,Atominė elektrinė Astrave yra skirta, esant reikalui, nušluoti Lietuvą nuo Žemės paviršiaus. Tai - politinis terorizmas“. Kitoje kalboje sakė: ,, ... Jie nori taip pastatyti elektrinę, kad jei kam ateis kvailystė į galvą, tai bus galima, atsiprašau, nuplauti nuo žemės paviršiaus ir Lietuvą. Ir tam reikia priešintis“. Taip kalbėjo Lietuvos draugas, Lietuvos valstybės apdovanotas už Lietuvos palaikymą 1991 metais, išvežęs iš Baltarusijos atominį ginklą, įrašęs į Baltarusijos Konstituciją - ,,Baltarusijos teritorija yra nebranduolinė zona“. Ar buvo išgirstas šis labai rimtas perspėjimas?

                         Tačiau nei 2016-01-22 buvusių Lietuvos Respublikos vadovų Valdo Adamkaus ir Vytauto Lansbergio Kreipimasis į Vyriausybę, nei 2016 m. gegužės mėnesį Tėvynės Sąjungos - Lietuvos Krikščionių Demokratų partijos pareiškimai, reikalaujantys nutraukti Astravo atominės elektrinės statybos darbus, nei parašų rinkimas, kad būtų priimtas įstatymas draudžiantis Lietuvos rinkoje prekiauti ,,nešvaria“ energija (Projektas iki šios dienos stumdomas po Seimo komitetus), nei Vytauto Lansbergio kalba 2017-02-16 iš Signatarų namų balkono, nei mūsų nerimas, išsakytas 2017-03-04 pareiškimu, jokių apčiuopiamų rezultatų nedavė.

                         Astravo atominės elektrinės statybos vyksta pagal numatytą planą.

                         Susidaro vaizdas, kad sumenko anksčiau buvusi retorika – kategoriškas reikalavimas sustabdyti Astravo atominės elektrinės statybą. Paskutiniu metu išsakomos nuomonės – pareiškimai, svarstymai, kaimynų kvietimas bendrai kovai, kreipimaisi į tarptautines organizacijas, komisijų sudarymai ir t.t. - yra geros, bet nepakankamos priemonės.

                       Siūlant sustabdyti AE statybas, aukščiausiu lygmeniu turėtų būti deklaruojama, kad nutraukus Astravo atominės elektrinės statybą visos likusios lėšos ir galimos subsidijos Astrave būtų nukreiptos įrengiant šiuolaikinį, modernų pramonės ir kultūros centrą.

                           Jeigu statybos nebus sustabdytos, jeigu, kaip rodo šėtoniški planai, elektrinės pirmasis blokas bus paleistas 2018 m., o antrasis – 2020 m. visi suminėti veiksmai bus nieko verti.

                         Paleidus AE atsiras rinkos, atsiras pirkimai ir pardavimai. Bus paaiškinta - rinkos dėsnių nesustabdysi.

                         Prasidėjus eksploatacijai – galima neabejoti – prasidės šantažas ir provokacijos. Ramus gyvenimas baigsis. Lietuva, o pirmiasia Vilnius ir Vilniaus kraštas, bus pasmerkti žiauriam likimui. Įsvaizduokime, kiek bus netikrų pavojaus signalų, kiek nerimo, nervų ligų ir t.t. Kiek bus suruošta pratybų, tikrų evakuacinių planų kai bus iškeldintas visas Vilniaus miestas ir t.t. Tada šėtono planas pildysis pagal  pragaro scenarijų.

                          Ar dar galima ką nors padaryti padėčiai išgelbėti? Situacija labai sudėtinga. Dabar viskas priklauso nuo to, kokios pozicijos laikysis aukščiausieji mūsų valstybės vadovai. Jeigu nors vienas vadovas galvos, kad mus apsaugoti turi kažkas kitas (kaip galvojo premjeras A.Butkevičius) – reikalas žlugęs. Nerimą kelia ir mūsų Prezidentės D. Grybauskaitės pozicija: ,,Astravo AE saugumas – visos ES rūpestis”. ES atstovas sako: ,,Dėsime visas pastangas, kad būtų užtikrinti saugumo reikalavimai.” Esant tokiai situacijai galime teigti, kad Astravo AE bus pastatyta ir paleista nustatytais terminais (gal kokius metus vėluos) su visomis pragaištingomis pasekmėmis Lietuvai.

                           Mes negalvojame, kad Astravo AE statybas sustabdys gerbiamieji Prezidentė, Seimo Pirmininkas ar Ministras Pirmininkas, bendraudami ir šią problemą keldami su savo užsienio kolegomis. Tokia praktika – praeitas etapas. Buvo daug kalbų, o rezultatas – Astravo AE statyba eina į pabaigą. Ryškus to pavyzdys - mūsų premjero S. Skvernelio pokalbis su Vokietijos kanclere A. Merkel – žada paramą saugumo klausimais, bet klausimo apie blokavimą ES mastu net nesvarstė.           

                      Tačiau yra dar viena, ir šiam momentui, matomai, vienintelė išeitis.

                      Ta išeitis - masinis, daugiatūkstantinis mitingas prie Baltarusijos sienos. Teisingai numato šį išsigelbėjimą prof. V. Lansbergis. Tai paskutinė viltis. Ši gerai paruošta akcija, pasieks Europos gyventojų ir vadovų ausis. Visi turi suprasti ir matyti, kokia provokacija suruošta prieš mūsų valstybę. Du – tris kartus pakartota akcija garantuotai duotų pageidautiną rezultatą - Atominės elektrinės statyba būtų sustabdyta. Reikia tik ryžtingų veiksmų.

                      Kad ši priemonė būtų sėkmingai įvykdyta, reikalingas visų Lietuvos žmonių susitelkimas. Niekas šios priemonės nesuorganizuos, jeigu nebus valstybinio palaikymo, jeigu nuo šios veiklos nusišalins nors vienas aukščiausias vadovas – Prezidentė, Seimo Pirmininkas ar Ministras Pirmininkas. Šioje akcijoje turėtų dalyvauti visi Seimo nariai, visi ministrai su pavaldžiomis institucijomis, visos mokymo įstaigos, mokytojai, žemdirbiai, įmonių darbuotojai, visuomeninės ir partinės organizacijos ir t.t. – VISA LIETUVA.

                      Suprantame, bus tokių, kuriems kils abejonių dėl tokios akcijos tikslingumo. Tenka priminti, kad vien tik sukurta galimybė sunaikinti mūsų valstybę verčia mus veikti, kovoti už savo ir savo vaikų ateitį. Mes neturime pasirinkimo. Mes galėsime būti ramūs tik vienu atveju, jeigu Astravo AE statybos darbai bus sustabdyti. Kito varianto nėra. 

                     Bus kas priešinsis šiai akcijai. Tai penktoji kolona, kuri visur egzistuoja. Mes juos nesunkiai atpažinsime organizuojant šią nepaprastai svarbią priemonę.

                    Tai paskutinė viltis.

                     Gyvenimo ironija – Astravo rajone yra kaimas Bistryčia, kuris, pagal Motiejaus Strijkovskio (1547–1593) ir Alberto Kojalavičiaus (1609–1677) kronikas, buvo pirmoji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė.

 

Tarybos pirmininkas                                                                   L. Kerosierius

 

Istorinės grupės vadovas                                                          G. Adomaitis

Atsakingasis sekretorius                                                            A. Budriūnas

 

Tarybos nariai: G. Adomaitis, A. Akelaitis, V. Aleksynas, R. Arutiunianas, A. Augulis, V. Augustinas, A. Bagdanavičienė, K. Balčiūnas, S. Boreika, A. Budriūnas,  J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R. Jakučiūnienė, V. Jankūnas, A. Juknevičius, A. Kaziukonis, L. Kerosierius, J. Kuoras, A. Markūnienė, H. Martinkėnas, K. Milius,  J. Parnarauskas, G. Rotomskienė,  P. Sakalauskas, M. Sidaravičius, R. Simonaitis, E. Švedienė, A. Vaičiūnas, L. Veličkaitė, G. Uogintas, B. Zaviša, S. Žilinskas 

Pasiteiravimui: A. Budriūnas +370 673 95837, L. Kerosierius 231 8111,    

 Adresas korespondencijai L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius,     

   el. p. vilnius@sajudis.com    www.sajudis.com

 

                                                                                                           PRIEDAS Nr. 5

LIETUVOS SĄJŪDŽIO VILNIAUS SKYRIAUS TARYBA

 

                                                  P A R E I Š K I M A S

                           Dėl statomos Astravo atominės elektrinės

                                  Mes turime garsiai šaukti.

                                           Vilnius,  2017-04-19

            Baigėsi garsių pareiškimų etapas.( Gal nesimato arti rinkimų?)

            Prasidėjo intensyvesni (smulkesni ar stambesni) judesiai tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų – kuriamos komisijos, sudaromos delegacijos, daromi pareiškimai. Kartais net sukeliantys šypseną. Pvz. š. m. 03.28 TV – 3 žiniose buvo pagarsinta: ,, Lietuva sieks, kad TATENA įvertintų Astravo AE vietos parinkimą.?! O gal čia labai rimtas pareiškimas? Gal tik mūsų išprusimas nepakankamas?

           Nesuprantama kai toks rimtas klausimas suvedamas lyg į ... nerimtus žaidimus. Pvz. 2016 m. viduryje TS LK surinko daugiau nei 60.000 piliečių parašų dėl specialaus įstatymo priėmimo Seime prieš statomą Astravo AE. 2017.02.10 parlamentinės partijos susitarė dėl įstatymo priėmimo svarstymo Seime. Kodėl nebuvo susitarta 2016 m. viduryje? Kas trukdė? 2017 04 20 Seimas Įstatymą priėmė. Trijų mėnesių laikotarpyje vyriausybė privalo pateikti vertinimą ir... perduoti Seimui. Kodėl ne savaitės laikotarpyje? Po to ... ir t.t. Kokie dar laukia ( jau visai nejuokinga) keliai? Ko tikimasi pravarius visą šį maratoną? Bus sustabdyta Astravo AE statyba? Neįtikima.                           

          Brangi kiekviena minutė. Kiekvieną dieną artėjame prie katastrofos galimybės ir... nesuprantamas vilkinimas.?

         2017.04.03 baigtas montuoti pirmojo reaktoriaus korpusas, kurį žadama įjungti 2018 m. 

         Nesuprantamas ir Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus miesto tarybos nuomonės ignoravimas.? Pasimetę ir paniekinti 2011 metais, įvertinę prof. V. Lansbergio kvietimą pakilome į naują, galutinę kovą ir ...sutikome visišką valstybės vadovų ir institucijų abejingumą šiuo svarbiausiu valstybei klausimu. Į mūsų pareiškimus gavome vienintelį prezidentūros ( Prezidentė, kaip ir kiti vadovai, ko gero mūsų pareiškimų net neperskaitė) atsakymą: „Atsiliepdami į Jūsų kreipimąsi dėl Astravo atominės elektrinės statybos darbų Baltarusijoje, norime pastebėti, kad valstybės vadovė pabrėžia vienybės svarbą kovojant su grėsmingais geopolitiniais projektais, tokiais kaip tarptautinių standartų neatitinkanti Astravo atominė elektrinė. Dėkojame už Jūsų išsakytą poziciją ir teikiamus siūlymus“.

         Neišgirdę Baltarusijos prezidento Stanislavo Šuškevičiaus 1992 m. įsiklausykime ką mums pataria kiti garbingi pasaulio autoritetai. JAV gynybos ekspertas Samuelis Gardineris teigia, kad Vašingtonui šiuo metu svarbiau padėtis Viduriniuose Rytuose, įvykiai Šiaurės Korėjoje, santykiai su Meksika nei Lietuvos saugumas. Paklaustas ką Lietuvai reikėtų daryti, kad jos saugumo užtikrinimas patektų į JAV svarbiausių interesų dešimtuką, S. Gardineris atsakė: ,, Lietuva turėtų šaukti. Dabar ne laikas tylėti“ ( Lietuvos Rytas. 2017.03.04 ,, JAV siunčia žinią: turite garsiai šaukti“).. Apie tai mes ir kalbėjome savo 2017.03.04 ir 2017.03.24 pareiškimuose.

         Pasaulio atominės elektrinės statomos tam, kad jos saugiai ir ilgai tarnautų žmonių reikmėms.

         Astravo atominė elektrinė statoma šantažuoti, o esant reikalui ir sunaikinti mūsų valstybę

         Surengus galingas protesto akcijas , atkreipus pasaulio visuomenės dėmesį nesunku būtų įrodyti koks tai klastingas ir Lietuvai mirtinai pavojingas objektas Tai mūsų egzistencijos klausimas. Mes privalome padaryti viską, kad šios elektrinės statybos darbai būtų sustabdyti.

           Paleidus Astravo AE mūsų tvirtas namas LIETUVA staigiai taps kaip stiklinis - lengvai pažeidžiamas ar net sunaikinamas       

           Mes tvirtai įsitikinę, kad sustabdyti Astravo AE statybas galima tik vieninteliu būdu - masinėmis demonstracijomis prie Baltarusijos sienos Mes turime garsiai šaukti.     

       Tarybos pirmininkas                                                                   L. Kerosierius 

       Istorinės grupės vadovas                                                             G. Adomaitis

     Atsakingasis sekretorius                                                         A. Budriūnas

 

Tarybos nariai: G. Adomaitis, A. Akelaitis, V. Aleksynas, R. Arutiunianas, A. Augulis, V. Augustinas, A. Bagdanavičienė, K. Balčiūnas, S. Boreika, A. Budriūnas,  J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R. Jakučiūnienė, V. Jankūnas, A. Juknevičius, A. Kaziukonis, L. Kerosierius, J. Kuoras, A. Markūnienė, H. Martinkėnas, K. Milius,  J. Parnarauskas, G. Rotomskienė,  P. Sakalauskas, M. Sidaravičius, R. Simonaitis, E. Švedienė, A. Vaičiūnas, L. Veličkaitė, G. Uogintas, B. Zaviša, S. Žilinskas 

Pasiteiravimui: A. Budriūnas 8 673 95837, L. Kerosierius 8674 38465,    G. Adomaitis 8 611 30131, Adresas korespondencijai L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius,       

 el. p. vilnius@sajudis.com    www.sajudis.com

                                                                PRIEDAS Nr. 6

                               

2018 metai – SĄJŪDŽIO METAI

        VILNIAUS SAJŪDININKŲ REZOLIUCIJA

                              Vilnius, Lietuvos Mokslų akademijos Didžioji salė, 2018-04-03 

        2011.08.10 Baltarusija baigė Astravo atominės elektrinės statybos paruošiamuosius darbus.       

Pasipriešinimas Astravo atominės elektrinės statyboms ankstyvajame statybos etape apčiuopiamų rezultatų nedavė – protestuotojai Baltarusijoje buvo gaudomi ir terorizuojami, Lietuvoje – ignoruojami.       

Atrodė, kad turėjo būti išgirsti pirmojo Nepriklausomos Baltarusijos prezidento Stanislovo Šuškevičiaus įspėjantys žodžiai: ,,Atominė elektrinė Astrave yra skirta, esant reikalui, nušluoti Lietuvą nuo Žemės paviršiaus. Tai - politinis terorizmas“ Ar buvo išgirstas šis labai rimtas perspėjimas?     

  Buvo daug veiksmų, pareiškimų, tačiau Astravo atominė elektrinė buvo statoma pagal numatytus planus. Tik 2017 m. buvo galutinai suprasta, kad visos tos veiklos (net ir tarptautinės) jokių rezultatų neduos – stabdyti statybų niekas nesiruošia.        

2017.02.16 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis iš Signatarų namų balkono savo kalbą pašventė šiai nepaprastai situacijai ir nurodė: „Pakilkime dar sykį į Baltijos kelią.. Pasaulis pamatytų ...“        

Teisingi žodžiai, tačiau juos išgirdo, atrodo, tik Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyrius.        

Suprasdami, kad sustabdyti statybas liko tik vienintelis būdas, pakilome į dar vieną ataką.        

2017.03.04, 2017.03.23, 2017.04.19 Pareiškimais (,,Atominio sunaikinimo akivaizdoje“      ,,Ar Lietuva jau sutinka būti sunaikinta ?“, ,,Dėl statomos Astravo atominės elektrinės. Mes turime garsiai šaukti“) kvietėme pakilti (žiūr.www.sajudis.com paminėtų dienų tekstus). Įspėjome – “Niekas šios priemonės nesuorganizuos jeigu nebus valstybinio palaikymo, jeigu nuo šios veiklos nusišalins nors vienas aukščiausias vadovas – prezidentė, ministras pirmininkas ar Seimo pirmininkas. Priminėme, kad priemonėje turėtų dalyvauti visi Seimo nariai, visi ministrai, visos mokymo įstaigos, mokytojai, įmonių darbuotojai ir t.t.“. Atsakymas – visiška tyla.        

Tiesa, į 2017.04.19 Pareiškimą gavome formalų:,, ... Dėkojame už išsakytą poziciją ir teikiamus siūlymus“. Tik tiek.   

     Stebina tarptautinių organizacijų atsiribojimas nuo šio, Lietuvai gyvybiškai svarbaus, klausimo      

 Černobylio avariją lydėjo maksimali informacijos blokada, tyla, klasta ir veidmainystė. Dėl to buvo baisingos avarijos pasekmės.       

Nelaimė Astravo atominėje elektrinėje Vilnių paverstų Ukrainos Pripete – ten šiuo metu laksto tik laukiniai žvėrys. Naminiai gyvuliai, šunys, katės sunaikinti planinių gaudynių metu.       

Astravo AE statomi VVER – 1200 tipo reaktoriai anksčiau niekur nebuvo naudojami ir nėra patikrinti praktiškai.       

JAV po avarijos 1979 m. nepastatyta nei viena atominė elektrinė.

       Sąjūdžio trisdešimties metų iškilmingo minėjimo dalyviai  prašo Lietuvos valstybės vadovų pakelti Lietuvos žmones į galingą pasipriešinimo akciją prieš Lietuvos sostinės Vilniaus miesto, o gal ir visos Lietuvos sunaikinimą. Atitinkamos rezoliucijos turi būti nukreiptos pasaulio valstybių vadovams, JTO ir kitoms įtakingoms pasaulio organizacijoms.       

Mus privalo išgirsti.      

Patalpinus Astrave atominį kurą mes tapsime priklausomi nuo bet kokios avantiūros.     

  Minėjimo pirmininkai:

Leonas Kerosierius      

Regina Jakučiūnienė      

Hubertas Martinkėnas

Pasiteiravimui: L. Kerosierius 8674 38465, R. Jakučiūnienė 8675 94107, H. Martinkėnas 8620 85209

Adresas korespondencijai L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius,     

el. p. vilnius@sajudis.com    www.sajudis.com