2020 m. rugsėjo 10 d. pranešimas žiniasklaidai
Šiemet minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį, šiandien, rugsėjo 10 d., Seimo rūmuose pagerbti Nepriklausomybės Akto signatarai.
Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams ir Aukščiausiosios Tarybos deputatams įteikė Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui skirtą Seimo dovaną, kurią sukūrė stiklo menininkas Remigijus Kriukas. Minėjimo dalyviai dar kartą prisiminė istorinius to meto vaizdo kadrus, svarbius Lietuvos nepriklausomos valstybės raidai.
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio minėjime kalbėjo Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė, istorikas, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės komisijos pirmininkas prof. dr. Arūnas Gumuliauskas, stiklo menininkas Remigijus Kriukas. Pristatome svarbiausias kalbėtojų citatas ir pridedame nuorodas į pranešėjų kalbas.
Viktoras Pranckietis
Atkuriamasis Seimas ne kartą turėjo pademonstruoti tiek vienybės ir drąsos, kad šiandien šios savybės, akivaizdu, tapo neatsiejamomis lietuviškojo identiteto dalimi.
Prieš trisdešimt metų į laisvę žiūrėjome lyg pro barikadų plyšius. Žiūrėjome viltingai ir atvėrėme langus ir duris demokratijos vėjui. Priėmus Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo aktą, laisvės oro gūsis atnešė galimybes kiekvienam iš mūsų. Praėjus trisdešimčiai metų turime galimybę liudyti Tautos valios išraišką ir pareigą ją puoselėti ir ginti.
Vytautas Landsbergis
Kai A. Kaušpėdas dainavo „Lietuvos valstybė!“, tai buvo nauja, nes primiršta. Žiūrėkit, mūsų broliai baltarusiai arba gudai ligi šiol dar galingai neuždainavo apie savo valstybę. Vos truputėlį, kad norėtų žmoniškiau tvarkytis, išsirinkę būtent savo tikrą valdžią, – ir jau daužomi; vietininkai net iškviesti į Maskvą pasiaiškinti – šiukštu jums manyti apie savarankiškumą, atskirumą nuo šventosios „deržavos“. Atiduokit viską, kuo dar esate!
Taip matome, kur buvom atsidūrę ir iš ko jau prieš trisdešimtmetį išsiveržėme. Verta paminėti. Norėjom, anot Vydūno, būti sau žmonėmis.
Ir vis dėlto norėjom laisvės ne vien sau.
Didysis naudos pasaulis buvo jau pamiršęs idealus ir svajones. Lietuvai teko misija priminti, kad svarbu ne tik materialios gerovės rodikliai ir pajamų srautai; svarbi yra dvasia (the spirit matter), kuri daro žmogų žmogum, o tautą tauta.
Lietuva mostelėjo tokių idėjų ir pasaulis bent aplink mus šiek tiek pasikeitė.
Birutė Valionytė
Nepraleidome istorinio šanso ir po 50 metų okupacijos atkūrėme savo valstybę. Pergyvenome ekonominę blokadą, kitas negandas ir labai sutelktai laisvę apgynėme. Tam reikėjo ne tik tautos pasiryžimo eiti link laisvės, savo išsvajoto tikslo, bet ir Aukščiausiosios Tarybos sutelkto vadovavimo, bendro darbo ir tarpusavio supratimo tarp valdžios ir tautos. Tik visi dirbdami viena kryptimi galėjome atkurti valstybę, ją apginti ir pasiekti, kad okupacinė sovietų armija būtų išvesta pirmiausiai iš Lietuvos.
Dabar dažnai tai jau pamirštame ir, atrodo, lyg nepriklausomybė tai yra duotybė. Bet taip nėra. Laisvė yra puoselėjama ir ginama kiekvieną minutę. Jei ši nuostata yra kiekvieno piliečio širdyje, tai tokia tauta nenugalima.
Arūnas Gumuliauskas
Dėl savo svarbios geopolitinės padėties amžių tėkmėje Lietuvos valstybė pergyveno ne vieną esminį istorijos lūžį, po kurio kardinaliai kito šalies politinis, ekonominis, socialinis ir net kultūrinis gyvenimas. Ypač daug tokių permainų atnešė XX amžius.
Istorinė patirtis rodo, jog Lietuvos valstybingumo raida įvairiais laikotarpiais bene labiausiai priklausė nuo visoje Europoje vykstančių geopolitinių permainų. Būtent išorinis veiksnys dažniausiai darė įtaką mūsų valstybės atkūrimo ar nunykimo procesams.
Kita vertus, jie nebūtų įmanomi be vidinių priežasčių. Pastarąsias galima dažniausiai apibūdinti, kaip tautos poziciją savo valstybingumo atžvilgiu.
Remigijus Kriukas
Jaučiau didelę atsakomybę kurdamas šią Lietuvai ypatingą datą ženklinantį kūrinį. Svarsčiau, kokios spalvos yra Lietuva – geltonos, žalios, raudonos? Ji tokia įvairiaspalvė, o gal ji auksinė, tikriausiai Baltijos aukso – gintaro spalvos?
Gintaro lašelis apgaubtas skaidria ir tyra ašara su trijomis nugludintomis istorija išrašytomis plokštumomis, simbolizuojančiomis tris mūsų atkurtos Nepriklausomybės dešimtmečius, mūsų trispalvę, tikėjimo ir ryžto nepraradusias tris rankomis susikibusias Baltijos seseris.
Svarbi informacija žiniasklaidos atstovams!
Renginio nuotraukos paskelbtos Seimo „Flickr“
paskyroje. Jas naudojant prie nuotraukų prašytume nurodyti:
Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova, Džoja Gunda Barysaitė).
Parengė
Informacijos ir komunikacijos departamento
Spaudos biuro vyriausiasis specialistas
Rimas Rudaitis