Pranešimas žiniasklaidai
2020 m. spalio 29 d.
Europos Parlamento (EP) narės, parlamentinės grupės „Europos Atminčiai“ vadovės Rasos Juknevičienės iniciatyva antradienį surengta nuotolinė diskusija su Europos Komisijos vicepirmininke, atsakinga už Vertybes ir skaidrumą, Vera Jurova (Čekija) apie Europos atsparumą dezinformacijai, ypač kalbant apie istorinės atminties faktų iškraipymą sąmoningai siekiant suklaidinti ir sukiršinti Europos šalių visuomenes. Išskirtinis dėmesys diskusijoje skirtas Parlamente priimtų rezoliucijų įgyvendinimui. Konkrečiai aptartas 2019 m. rugsėjo 19 d. EP rezoliucijoje „Dėl Europos atminimo svarbos Europos ateičiai“ numatytų priemonių įgyvendinimas.
Pasak parlamentarės, istorinių faktų iškraipymas turi būti vertinimas kaip hibridinių atakų dalis, kėsinimasis į bendrąsias Europos vertybes, paremtas istorine atmintimi ir solidarumu. Diskusija glaudžiai susijusi su Europos Demokratijos veiksmų planu, kurį rengia Europos Komisija, ir Skaitmeninių paslaugų teisės aktų paketu.
EK vicepirmininkė V. Jurova pristatė būsimo Europos Demokratijos veiksmų plano metmenis ir Skaitmeninių paslaugų teisės aktų paketą. Ji pažymėjo, kad ketinama apibrėžti dezinformacijos sąvokas bei numatyti priemones dezinformacijos prevencijai, apsaugoti rinkimų sistemas ir nepriklausomą žiniasklaidą. Ji pakvietė EP narius, pilietinę visuomenę, akademinę bendruomenę ir IT specialistus suvienyti pajėgas bendram darbui.
ES parengtas Skaitmeninių paslaugų įstatymo paketas padidins galimybes atpažinti terorizmo, radikalaus ekstremizmo ir kitus nelegalaus turinio atvejus, didesnę socialinių platformų atsakomybę už turinį. Komisija atsakingai siekia rasti tinkamus sąvokų apibrėžimus, aiškiai atskirti dezinformaciją nuo netikslios informacijos ir išorės įtakos.
Pasak grupės „Europos Atminčiai“ vadovės R. Juknevičienės, istorija priešiškai nusiteikusių nedemokratinių ES kaimynių dažnai naudojama kaip hibridinis ginklas siekiant tarp Europos valstybių skleisti nesantaiką ir įtampas. Išorės jėgos kišasi į demokratinių valstybių gyvenimą, dažnai pasinaudodamos vietiniais veikėjais, socialiniais tinklais ar žiniasklaidos priemonėmis.
„Turime būti budrūs dėl šių iššūkių ir sukurti atitinkamas priemones, padedančias sustiprinti Europos atsparumą, – sakė EP narė.
Europos Parlamentas dar 2009 m. pirmąkart prabilo apie būtinybę stiprinti bendrąją Europos atmintį, priimdamas Rezoliuciją „Dėl Europos sąžinės ir totalitarizmo“. Šios kadencijos Parlamentas žengė dar vieną žingsnį 2019 m. rugsėjo 19 d. priimdamas rezoliuciją „Dėl Europos atminimo svarbos Europos ateičiai“.
Šis EP dokumentas sulaukė ypač neigiamos reakcijos iš Kremliaus.
EP narė pabrėžė: „Esu įsitikinusi, kad ES valstybės būtų sulaukusios dar daugiau grasinimų ir dezinformacijos atakų keršijant už šios Rezoliucijos priėmimą, jei ne išskirtinė situacija prasidėjus „Covid-19“ pandemijai, atitraukusiai dėmesį į jos valdymą“.
2019 m. EP rezoliucijoje numatyti konkretūs pasiūlymai šalims narėms ir Komisijai. Pavyzdžiui, ugdyti Europos piliečių atsparumą melagingai, istorinius faktus iškraipančiai informacijai per visuomenės švietimą – totalitarinių režimų analizę įtraukiant į mokymosi programas. Siūloma minėti ne tik Rugpjūčio 23 d. – Europos istorinės atminties dieną, skirtą pagerbti totalitarinių režimų aukas, bet ir Gegužės 25–ąją, pavadinant ją Tarptautine Herojų, kovojusių prieš totalitarinius režimus, diena ir siejant ją su Aušvico kalinio-savanorio Vitoldo Pileckio mirties bausmės įvykdymo data komunistinėje Lenkijoje. Rezoliucijoje siūloma remti istorinės atminties projektus ir stiprinti „Europa piliečiams“ programą. Dokumente išryškintas nepakantumas neapykantos kurstymui, smurtui bei visų totalitarinių režimų šlovinimui viešosiose erdvėse ir socialinėse platformose.
„Praėjus metams po Rezoliucijos priėmimo privalome kalbėti apie joje išsakytų pasiūlymų įgyvendinimą. Pagrindinis klausimas – kaip bendromis pastangomis galime sustiprinti Europos atsparumą dezinformacijai. Ji yra hibridinių grėsmių dalis, kelianti pavojų mūsų bendroms vertybėms ir Europos solidarumui“, – sakė EP narė.
V. Jurova, kuri taip pat turi gyvenimo totalitarinėje sistemoje patirties, laikosi griežtos pozicijos, kad negalima savaip interpretuoti istorijos faktų: tiek dėl Antrojo pasaulinio karo, tiek dėl Molotovo–Ribentropo pakto, tiek dėl Holokausto. EK vicepirmininkė taip pat patikino, kad EK pritaria istorinės atminties projektų finansavimui naujajame ES biudžete.
Diskusijoje dalyvavo EP nariai iš įvairių frakcijų: Lietuvos atstovai Andrius Kubilius ir Juozas Olekas, taip pat Sandra Kalnietė ir Dace Melbarde iš Latvijos , Włodzimierz Cimoszewicz iš Lenkijos, Vokietijos, Čekijos, Vengrijos, Ispanijos parlamentarai.
Kontaktams:
Europos Parlamento narių
A. Kubiliaus, R. Juknevičienės ir L. Mažylio biuras
Viešųjų ryšių grupė
www.elpnariai.lt