Pranešimas žiniasklaidai
2020 m. lapkričio 13 d.
Europos Parlamento (EP) nariai Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė savaitės
pokalbyje apžvelgė šią savaitę pasiektą Europos Parlamento ir Europos Tarybos susitarimą dėl Europos Sąjungos daugiamečio biudžeto ir 750 mlrd. EUR apimties Atsigavimo fondo, artėjančią derybų dėl 90 mlrd. EUR siekiančio ES Kaimynystės ir tarptautinio bendradarbiavimo instrumento, kurio pranešėja yra R. Juknevičienė, pabaigą, Armėnijos ir Azerbaidžano karinį konfliktą Kalnų Karabache.
EP narys A. Kubilius, komentuodamas susitarimą dėl 2021–2027 m. daugiamečio biudžeto bei Atsigavimo fondo teigė, kad Europos Parlamente suderėti ir priimti sprendimai nėra labai besiskiriantys nuo to, kas dar vasarą patvirtinta Europos Vadovų taryboje, tačiau, kaip ir Lietuvoje ir kitose demokratijose, europinės institucijos kovoja už savo autoritetą, savo teises.
Susitarimu atblokuojamas 750 mlrd. eurų finansinių priemonių dėl pandemijos paketas. Taip pat skirti papildomi 16 mlrd. Eur tokioms programoms kaip sveikatos apsauga, švietimas ir mokslo tyrimai.
„Skiriami pinigai Lietuvos mastu yra dideli – pridėta yra 16 mlrd. EUR, bet lyginant beveik su dviem trilijonais bendro ES daugiamečio biudžeto ir Atsigavimo fondu, tie 16 mlrd. EUR yra mažiau nei 1 proc.“, – sakė A. Kubilius, pabrėždamas, kad Lietuvai šis sprendimas yra svarbus.
Pasak EP nario, Lietuvai tai yra didžiulis iššūkis ir būsima premjerė Ingrida Šimonytė teisingai sako, kad svarbu tai, kaip Lietuva panaudos tuos pinigus iš Atsigavimo fondo per vadinamąjį Ateities DNR planą.
„Tame plane geras yra tik pavadinimas, tačiau pačios nuostatos ir projektai nėra aiškiai apibrėžti, ir naujai Vyriausybei tai bus vienas iš didelių darbų, mat praeita Vyriausybė nesudėliojo aiškių prioritetų“, – teigė europarlamentaras.
EP narė R. Juknevičienė pritarė, kad Tėvynės sąjungai tai bus išbandymas, kaip kitaip, protingai sudėlioti ir investuoti tuos pinigus, kad jie duotų didesnę grąžą, kad būtų kuo mažiau uždaromų renovuotų mokyklų, mat nemažai anksčiau skirtų europinių pinigų nuėjo niekais.
Europarlamentarai taip pat pakomentavo įvykius Kalnų Karabache – šią savaitę Armėnijos, Azerbaidžano ir Rusijos lyderiai pasirašė susitarimą, pagal kurį nutraukiami karo veiksmai Kalnų Karabache. Armėnijos sostinėje Jerevane vyko protestai dėl premjero N.Pašiniano sprendimo pasirašyti susitarimą – esą taip išduodami Armėnijos interesai. Anksčiau šią savaitę nusiaubti parlamento rūmai, trečiadienį protestuotojai prie vyriausybės reikalavo premjero atsistatydinimo.
„Deja, turiu konstatuoti nelabai malonią išvadą patiems armėnams, kad per šiuos trisdešimt metų jie tiesiog atėjo į šį tašką, nes patys nedarė kai kurių rimtų žingsnių, nepriėmė pasiūlymų, kurie ir Minsko formate buvo siūlomi. Armėnai patys susipykę, aistros verda, labai sumuštas parlamento pirmininkas, norima nuversti dabartinį premjerą, nežinau, ar tai pavyks. Lietuvai tai irgi svarbu, nes tai yra Rytų Partnerystės klausimai, šiame regione didesnę ar mažesnę įtaką turės Rusija“, – kalbėjo EP narė R. Juknevičienė.
A. Kubiliaus teigimu, šiame Armėnijos ir Azerbaidžano konflikte dėl Kalnų Karabacho labai svarbų vaidmenį vaidina Turkija ir jos karinė parama Azerbaidžanui.
„Per visus šiuos tris dešimtmečius status quo, kai armėnai laikė užėmę ne tik armėnišką Karabachą, bet ir septynis Azerbaidžano rajonus, pasikeitė Turkijos vaidmuo. Turkai, kurie iki tol žodžiais lyg ir remdavo azerus, bet bandydavo ieškoti tam tikrų sprendimų ir su armėnais, ar bent jau nebuvo tas faktorius, kuris lemdavo azerų karinius planus, tai paskutiniuoju laikotarpiu turkai tapo tuo faktoriumi, kuris sustiprino azerų karinį pranašumą prieš armėnus. Dėl to ir pajudėjo į priekį turkų remiama karinė operacija“, – sakė europarlamentaras.
Pasak jo, tai yra trečias atvejis po Sirijos ir Libijos, kai turkai demonstruoja karinį ir technologinį pranašumą prieš Rusiją. „Dabar rusai neišdrįso parodyti savo įsipareigojimo Armėnijai, jie tik stebėjo viską ir nieko nedarė“, – sakė A. Kubilius.
R. Juknevičienė apgailestavo, kad šiuo konkrečiu atveju Europos Sąjunga neatlieka savo vaidmens kaip globali jėga, Jungtinės Amerikos valstijos taip pat nespėjo įsiterpti į šį konfliktą.
„Nepaisant to, tikiuosi, kad Europos Sąjunga atras savyje jėgų atrasti stiprų strateginį pagrindą po kojomis, kad europietiškų vertybių plėtra eitų į Rytus kuo sparčiau“, – sakė politikė.
A. Kubiliaus teigimu, nors ES neturi neturi ginklų ir negali įsikišti kariniu požiūriu, tačiau ji galėtų pasimokyti iš nueinančios D. Trumpo administracijos, kaip pasiekti taikos ten, kur konfliktai labai seni siūlant taikos planus – pvz. JAV administracija neseniai tarpininkavo Serbijai ir Kosovui ir padėjo pasiekti susitarimą dėl geresnių ekonominių santykių užmezgimo.
„Tad Europos Sąjunga galėtų būti žymiai efektyvesnė, žymiai energingesnė siūlydama toms šalims konkrečius ekonominius planus, kaip jos galėtų vystyti savo perspektyvas, nebūdamos prisirišę vien prie Turkijos ar prie Rusijos, bet matydamos ir ES siūlomų priemonių alternatyvą“, – sakė EP narys.
Kontaktams:
Europos Parlamento narių
A. Kubiliaus, R. Juknevičienės ir L. Mažylio biuras
Viešųjų ryšių grupė
www.elpnariai.lt