Šią savaitę antradienį ir trečiadienį su darbo vizitu Lietuvoje lankysis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, apie tai penktadienį pranešė prezidento Gitano Nausėdos komunikacijos grupė. Reaguodama į Lenkijos miestuose iki šiol nesiliaujančius moterų protestus, kilusius dėl moterų žmogaus teisių pažeidimų ir abortų draudimų, visuomeninė Lietuvos piliečių iniciatyva Moterų teisių judėjimas Lietuvoje reiškia solidarumą su Lenkijos moterimis, pakartotinai kreipiasi į Lietuvos valdančiuosius dėl palaikymo žmogaus teisių gynėjams kaimyninėje šalyje ir skelbia protesto veiksmų ciklą, kuris vyks ir gyvai, ir virtualioje erdvėje viso A. Dudos vizito metu.

Protesto veiksmų ciklo renginiai ir iniciatyvos

Viena iš protesto vietų kaip Lietuvos ir Lenkijos sąlyčio simbolis pasirinktas poeto Adomo Mickevičiaus paminklas Vilniuje, kartu prisimenant garsią šio autoriaus poemą „Gražina“, pasakojančią apie su karžygio šarvais į kovą su kryžiuočiais išjojusią mitinę kunigaikštienę Gražiną, narsiai žuvusią mūšyje. Manoma, kad ši poema įkvėpė tikrą bajoraitės Emilijos Pliaterytės poelgį ir sprendimą prisijungti prie 1831 m. sukilimo bei tapti sukilėlių karinių pajėgų kapitone. Prie A. Mickevičiaus paminklo antradienį, neviršydami karantino reikalavimų, penki moterų teisių judėjimo atstovai pradės žygį link Lenkijos Respublikos ambasados. Žygio metu aktyvistai nuneš ant pakabų sukabintus Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją bei kitus tarptautinės teisės dokumentus, įtvirtinančius universalias žmogaus ir moterų teises bei demokratines vertybes, dėl kurių pažeidimų yra kritikuojama Lenkija.

„Vielinė pakaba yra tarptautinis kovos prieš nelegalius buitinėmis sąlygomis atliekamus abortus simbolis. Jis primena, kad pačios moterys, o ne kažkas kitas, turi priimti sprendimus dėl jų kūno ir likimo, nesvarbu, koks tas sprendimas bebūtų. Todėl tose šalyse, kur, kaip šiuo metu Lenkijoje, legalaus nėštumo nutraukimo galimybės yra labai smarkiai apribotos, abortų skaičius nesumažėja, bet moterys yra priverstos ieškoti alternatyvių jo atlikimo būdų ir yra stumiamos į pavojų. Nuo to labiausiai nukenčia socialiai pažeidžiamų grupių moterys. Pakabos simbolis kaip pagarbos ir atminimo ženklas primins apie moteris, nukentėjusias ar net žuvusias dėl to, kad neturėjo galimybės atlikti nėštumo nutraukimą saugiai“, – teigia Karina Klinkevičiūtė, viena iš judėjimo narių.

„Gali būti, kad apie žmogaus ir moterų teises bei demokratines vertybes ginančių tarptautinių teisės aktų egzistavimą Lenkijos valdantieji tiesiog pamiršo ir jų nesilaiko, todėl paslaugiai juos jiems atspausdinome“, – teigia judėjimo dalyvė Rūta Latinytė.

Prie protesto veiksmų prisijungė ir Performatyvaus dizaino asociacijos iniciatyva „Trust point“, primenanti apie pasitikėjimo svarbą mūsų visuomenėse, paskelbusi „Leidimą Lenkijos moterims priimti sprendimą pačioms“, kurio iš jų niekas neturi teisės atimti.

Dėl pandemijos sąlygų esant ribotoms susirinkimo galimybėms kituose miestuose Moterų teisių judėjimas kviečia parodyti savo palaikymą Lenkijos moterims individualiai. Protesto veiklų ciklo metu socialinėse medijose yra dalinamasi šiai temai skirtais video įrašais, asmeninės patirties pasakojimais ir raudono žaibo simboliais.

Papiktino G. Nausėdos sveikinimas

Nors nei oficialios, nei asmeninės pozicijos dėl žmogaus teisių pažeidimų Lenkijoje kol kas Lietuvos politikai nėra išsakę, tačiau praėjusį trečiadienį nuskambėjo visuomenės narių pasipiktinimas dėl protestų kontekste dviprasmiškai nuskambėjusio Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimo Lenkijai Nepriklausomybės dienos proga. Sveikinimo tekste Prezidentas padėkojo Lenkijai už „demokratinių vertybių, žmogaus teisių ir laisvių gynimą mūsų šalių kaimynystėje“. Žmogaus teisių gynėjai atkreipė dėmesį, kad net nukreipta į Baltarusijoje vykstančius procesus ši žinutė yra nekorektiška ir ignoruoja žmogaus teisių ir esminių demokratinės teisinės valstybių nepaisymą Lenkijoje.

„Lietuvos Prezidento padėka nuskambėjo tuo metu, kai Lenkijoje vyksta didžiausi protestai ir pilietinės visuomenės sukilimas prieš nedemokratinius valdymo principus nuo Solidarumo laikų, kai Lenkijos moterys, palaikomos didelės, jei ne didžiosios dalies visuomenės, bando atsiimti savo reprodukcines teises, praktiškai galutinai atimtas anti-konstituciniais pagrindais funkcionuojančio Konstitucinio teismo, sudaryto ir veikiančio valdančiosios partijos PiS nuožiūra ir savivale, nutarimu, kuris buvo paskelbtas pandemijos metu, kai žmonėms negalima būriuotis ir protestuoti. Priminsiu, kad dėl nuo PiS atėjimo į valdžią 2015 m. sistemiškai pažeidžiamo teismų nepriklausomumo ir išbalansuoto valdžių padalijimo principo, Europos Komisija yra inicijavusi procedūrą dėl teisinės valstybės principo taikymo Lenkijoje pagal ES sutarties 7 straipsno 1 dalį. Tai reiškia, kad galimai kilo pavojus, jog Lenkija šiurkščiai pažeidžia vertybes, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga. Lenkijos valdantiesiems piktybiškai pažeidžiant demokratinės teisinės valstybės principus ir savo gyventojų teises, kyla klausimas ar tinkama ją girti už tokių vertybių „gynimą“ bei primena apie Lietuvos Prezidento baimę ar nenorą kritikuoti Lenkijos dėl to, kas demokratijoms svarbiausia“, – teigia drauge su kitais 80-ešimt aktyvistų viešą kreipimąsi pasirašiusi lygių galimybių tyrėja Ugnė Litvinaitė.

Pakartojo kreipimąsi

Primename, kad apie aštuoniasdešimt visuomenės, kultūros ir mokslo sričių atstovų, žmogaus teisių aktyvistų bei dvidešimt šešios nevyriausybinės organizacijos jau praėjusią savaitę išsiuntė viešą kreipimąsi „Dėl moterų žmogaus teisių pažeidimų ir reprodukcinių teisių ribojimo Lenkijoje“, adresuotą svarbiausioms Lietuvos valdžios institucijoms. Pirmadienį kreipimasis buvo dar kartą adresuotas šįkart jau naujojo Seimo nariams ir iki šiol yra laukiama, kokią poziciją šiuo klausimu išsakys penktadienį priesaiką davusieji parlamento nariai.

Kreipimosi į Lietuvos valdžios institucijas iniciatoriai kvietė sutelkti dėmesį ir į Lietuvoje iki šiol neišspręstus klausimus, susijusius su reprodukcinėmis moterų teisėmis ir reprodukcine bei lytine sveikata. Tarp jų – iki šiol nepriimtas Reprodukcinės sveikatos įstatymas, lengvatų dėl kontracepcijos nebuvimas, nekokybiškas lytinio švietimo programos įgyvendinimas mokyklose, neišspręstos medikamentinio aborto galimybės.

Protesto akcijų organizatoriai ir kreipimosi į Lietuvos valdžios institucijas autoriai bei bendraminčiai pareikalavo nutraukti institucinę tylą ir pateikti aiškią Lietuvos poziciją, pagrįstą tarptautinės teisės normomis ir Lietuvos tarptautiniais įsipareigojimais gerbti moterų žmogaus teises, įskaitant reprodukcines teises. Prašoma išsakyti poziciją dėl Lenkijos Konstitucinio Teismo sprendimo ir moterų reprodukcinių teisių ribojimo Lenkijoje pasmerkimo, taip pat dėl moterų reprodukcinių teisių užtikrinimo Lietuvoje, ir dėl kuo skubesnio mūsų šalyje iki šiol neišspręstų klausimų, susijusių su reprodukcinėmis moterų teisėmis ir reprodukcine bei lytine sveikata, sprendimo.

Pateikiame ir patį pakartotinai išsiųsto kreipimosi tekstą su pasirašiusiųjų sąrašu:

Viktorijai Čmilytei-Nielsen, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei

LR Seimo nariams

KREIPIMASIS

Dėl moterų žmogaus teisių pažeidimų ir reprodukcinių teisių ribojimo Lenkijoje

(Pakartotinai siunčiamas 2020 m. lapkričio 16 d.)

Vilnius

Mes, žemiau pasirašiusieji, kreipiamės į Jus reikšdami susirūpinimą dėl iki šiol nesuformuluotos ir oficialiai neišsakytos Lietuvos pozicijos dėl kaimyninėje Lenkijoje vykstančių sisteminių moterų žmogaus teisių pažeidimų.

Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, jog šiuo metu Lenkijoje vėl vyksta visą šalį apėmusios protesto demonstracijos, kilusios dėl šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų, kuriems pagrindą suteikė Lenkijos Konstitucinio Teismo priimtas sprendimas, esą nėštumo nutraukimas vaisiaus apsigimimo atveju prieštarauja Konstitucijai. Šis sprendimas kaimyninėje šalyje dar labiau pablogino moterų padėtį, suvaržydamas nuo 1993 metų palaipsniui mažinamas jų teises, ypač susijusias su jų reprodukcinėmis teisėmis ir pasirinkimais. Toks Lenkijos Konstitucinio Teismo sprendimas rodo mažėjančią pagarbą demokratijai, valdžių atskyrimo principui, ir toliau gilina piliečių nepasitikėjimą valdžios institucijomis.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad Jungtinių Tautų organizacijos Žmogaus teisių komitetas dar 2018 metais yra oficialiai paskelbęs, kad pasirinkti nėštumo nutraukimą yra moters kaip žmogaus ir pilietės teisė. Europos žmogaus Teisių Teismas taip pat yra konstatavęs, kad negimusio vaisiaus „teisė į gyvybę“ yra besąlygiškai ribojama motinos teisių ir interesų.

Esame įsitikinę, kad Lietuva, aktyviai palaikydama demokratinius procesus kaimyninėje Baltarusijoje ir ne vienerius metus siekdama šių vertybių gynimo lyderystės regione, turi išreikšti palaikymą protestuojančioms Lenkijos moterims ir oficialiai kreiptis į Lenkijos vadovus su raginimu vadovautis tarptautinės teisės normomis, Jungtinių Tautų organizacijos, Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos Sąjungos rekomendacijomis, ir gerbti bei įtvirtinti moters teises, kaip visuotines ir nedalomas žmogaus teises. 

Pažymėtina, kad Lietuvoje moterų teisės, nors ir būdamos neabejotinai geresnėje padėtyje negu kaimyninėje šalyje, iki šiol nėra iki galo užtikrinamos. Iki šiol nėra priimtas Reprodukcinės sveikatos įstatymas, o teisę į abortą užtikrina tik Sveikatos apsaugos ministro Įsakymas. Taip pat nėra užtikrinamos galimybės pasinaudoti lengvatomis dėl kontracepcijos, kurios yra ypač reikalingos labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms, siekiant mažinti nėštumų nutraukimų skaičių. Iki šiol kyla nesutarimai dėl lytinio švietimo programos mokyklose – šios programos turinys ir įgyvendinimas neužtikrina jaunų žmonių teisės į informaciją ir taip riboja jų galimybes pasirinkti saugiausius sprendimus. Lietuvoje taip pat iki šiol nėra išspręstos medikamentinio aborto galimybės, kuriomis sėkmingai naudojasi Šiaurės šalių pilietės, galinčios atlikti ankstyvą nėštumo nutraukimą saugiau, be intervencinių procedūrų. 

Dėl šių priežasčių raginame nedelsiant sistemiškai spręsti Lietuvos moterų reprodukcinių teisių užtikrinimo problemą. Tikimės, kad naujos kadencijos Seimas nedelsiant priims Reprodukcinės sveikatos įstatymą, o atsakingi politiniai sprendimai užkirs kelią bet kokiems reprodukcinių teisių pažeidimams Lietuvoje.

Prašome nutraukti institucinę tylą ir pateikti aiškią Lietuvos poziciją, pagrįstą tarptautinės teisės normomis ir Lietuvos tarptautiniais įsipareigojimais gerbti moterų žmogaus teises, įskaitant reprodukcines teises: 1) dėl Lenkijos Konstitucinio Teismo sprendimo ir moterų reprodukcinių teisių ribojimo Lenkijoje pasmerkimo, 2) dėl moterų reprodukcinių teisių užtikrinimo Lietuvoje, 3) dėl Lietuvoje iki šiol neišspręstų klausimų, susijusių su reprodukcinėmis moterų teisėmis ir reprodukcine bei lytine sveikata, sprendimo, to neatidėliojant ir neignoruojant šiuo metu egzistuojančių žmogaus pasirinkimą ribojančių problemų, visokeriopai užtikrinant reprodukcines teises ir teisę į PSO rekomendacijomis grįstą lytinį švietimą.

PASIRAŠO

Organizacijos, pasirašiusios 2020-11-09 d. ir vėliau:

Lietuvos žmogaus teisių centras

Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija

Asociacija Vilniaus Moterų namai 

Lygių galimybių plėtros centras

Lietuvos medicinos studentų asociacija

Europos žmogaus teisių fondas

Moterų informacijos centras

Lietuvos liberalus jaunimas

Tolerantiško Jaunimo Asociacija

Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga

Labdaros ir paramos fondas „Frida“

VšĮ Įvairovės ir edukacijos namai 

VšĮ Naujos kartos moterų iniciatyvos

Susivienijimas „Žali.lt“

NVO „Branda“

Socialinių inovacijų fondas

Gegužės 1-osios profesinė sąjunga (G1PS)

Nacionalinis pacientų susivienijimas

VšĮ DEMOS kritinės minties institutas

Lietuvos moterų lobistinė organizacija

VšĮ Plungės atviras jaunimo centras

ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacija

VŠĮ Nepatogus kinas

Asociacija „In corpore“

VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“

VŠĮ "Mediapressa"

Asmenys, pasirašę 2020-11-09 d. ir vėliau:

Esmeralda Kuliešytė, gydytoja ginekologė, Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovė

Prof. Rūta Nadišauskienė, gydytoja akušerė ginekologė, biomedicinos mokslų daktarė, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

Doc. Audronė Arlauskienė, gydytoja akušerė ginekologė

Prof. Marija Aušrinė Pavilionienė

Svetlana Kulšis, ŽiV ir AIDS paveiktų moterų bei artimųjų asociacijos vadovė

Lilija Henrika Vasiliauskė, Vilniaus Moterų namų direktorė

Ugnė Litvinaitė, lygių galimybių tyrėja

Vilma Gabrieliūtė, žmogaus teisių ugdymo ekspertė

Dr. Lijana Stundžė, Vilniaus universiteto lyčių studijų centro direktorė

Dr. Aurelija Novelskaitė, Vilniaus universiteto lyčių studijų centro mokslininkė / ekspertė

Dr. Reda Adomaitienė, Vilniaus universiteto lyčių studijų centro asistentė

prof. Dainius Pūras

Birutė Sabatauskaitė, Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė

Jūratė Juškaitė, Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė

Agnė Pakšytė, Lietuvos žmogaus teisių centro projektų vadovė

Daiva Baranauskė, Labdaros ir paramos fondo „Frida“ vadovė

Marija Šaraitė, Nepriklausomos rinkimų stebėjimo organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadovė

Dr. Margarita Jankauskaitė

Dr. Viktoras Bachmetjevas, filosofas, „Esminiai dalykai“ Delfi+ autorius

prof. Andrius Bielskis, filosofas

Dr. Giedrė Purvaneckienė, edukologė

Dr. Džina Donauskaitė

Artūras Rudomanskis, teisininkas

Laima Kreivytė

Dr. Laima Vaigė

Dr. Juliana Lozovska

Dr. Jolanta Bielskienė, politologė

Prof. Diana Ramašauskaitė, Vilniaus universitetas

Prof. Žana Bumbulienė, Vilniaus universitetas

Dr .Vytautas Klimas

Lukas Stravinskas, Lietuvos liberalaus jaunimo pirmininkas

Dominykas Vaitiekūnas, aktorius, dainininkas ir laidų vedėjas

Jūratė Trimakaitė, aktorė ir režisierė

Agnė Grigaliūnienė, radijo ir televizijos laidų vedėja, renginių organizatorė

Tinklaraštis „Mahila“

Gytis Ivanauskas, aktorius, šokėjas ir choreografas

Karolina Žernytė, aktorė ir režisierė

Romas Zabarauskas, režisierius

Vaiva Rykštaitė, rašytoja

Justinas Žilinskas, teisininkas, rašytojas

Saulė Norkutė, režisierė 

Indrė Endriukaitė, aktorė

Rūta Lapė, žurnalistė, laidų vedėja / prodiuserė

Edvardas Žičkus, žurnalistas, laidų vedėjas / prodiuseris

Andrius Jevsejevas, teatrologas

Vilma Vaitiekūnaitė

Zuzana Vasiliauskaitė, tyrėja, teisės psichologė

Virginija Cibarauskė, rašytoja ir literatūros kritikė

Paulius Gritėnas, apžvalgininkas

Judita Ragauskaitė, festivalio „Nepatogus kinas“ koordinatorė

Indrė Maršantaitė, darbo su jaunimu ekspertė, Nepatogaus kino klasės vadovė

Daiva Gylytė, Festivalio „Nepatogus kinas“ komunikacijos vadovė

Goda Sivilevičiūtė, verslininkė

Audronė Usonienė, gydytoja ginekologė

Justina Bačėnaitė

Denis Bezrukich, fotografas

Monika Guliakaitė, Europos žmogaus teisių fondo projektų koordinatorė

Rita Banevičienė, gydytoja akušerė ginekologė

Monika Kiznis, JAV organizacijos „Vaikų viltis“ komiteto narė

Kristina Puslienė, mokytoja

Inga Labanauskienė, verslininkė

Regina Jureliavičienė

Jurga Želvytė, dizainerė, leidyklos „Šviesa“ kūrybos vadovė

Nida Vildžiūnaitė, VŠĮ "Mediapressa", "Nėštumo kalendoriaus" ir kt. socialinių projektų autorė

Justina Pinkevičiūtė, žmogaus teisių aktyvistė

Miglė Šarakauskaitė, LGBTQ+ teisių aktyvistė

Lina Januškevičiūtė, lytiškumo ugdymo ekspertė

Justina Pinkevičiūtė, žmogaus teisių aktyvistė

Ieva Tumanovičiūtė, teatro kritikė

Indrė Giedraitytė

Dr. Laurynas Šedvydis, istorikas

Dr. Liutauras Gudžinskas, politologas

Dr. Vaidas Palinauskas, Gamtos tyrimų centras, LMA jaunosios akademijos narys

Živilė Diavara, Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos valdybos pirmininkė

Dalia Mikonytė

Greta Veronika Urbonaitė

Gediminas Paulauskas

Beata Kalęba

Asta Jureliavičiūtė

Iniciatoriai:

Karolina Rekštytė

Karina Klinkevičiūtė

Akvilė Giniotaitė, lytiškumo ugdymo specialistė, edukologijos mokslų doktorantė

Alberta Vengrytė, menotyrininkė, šiuolaikinio meno kritikė, kultūros projektų koordinatorė

Reda Jureliavičiūtė

Rūta Latinytė, lektorė, publicistė

Natalija Rankauskė

Reda Kupčinskienė

Emilija Švobaitė

Ieva Šalnaitė

Radvilė Mauricaitė

Goda Katkutė

Kristina Šetkauskė

Anastasija Bojog

Fausta Roznytė

Skirmantė Cairns

Milda Ilgūnaitė

Moterų teisės_michelle-ding-unsplash nuotr.jpg

Protestas_aj-colores-unsplash nuotr.jpg