Iš vienos pusės – noras taupyti pinigus ir išnaudoti pigesnį elektros tarifą, iš kitos – įvairių gedimų rizika. Su tokia dilema susiduria gyventojai, drabužiams skalbti ar indams plauti pasirinkdami nakties laiką. Draudikai atkreipia dėmesį, kad toks elgesys gali nekelti nerimo ilgus metus, tačiau be priežiūros paliktam prietaisui vieną kartą sugedus žala gali būti milžiniška.
„Buities prietaisai naktimis dirbti paliekami dėl daugybės priežasčių. Tokį elgesį pirmiausiai skatina tai, kad dienos ir nakties elektros tarifą pasirinkę vartotojai nakties metu gali sutaupyti. Be to, tai susiję su įpročiais bei su patogumu ryte iš skalbyklės ištraukti švarius drabužius, naudotis išplautais indais. Vis dėlto, reikėtų žinoti, kad ilgam palikdami buitinius prietaisus neprižiūrimus smarkiai rizikuojame, jei gedimas būtų susijęs su elektra ar neatlaikytų vandens paėmimo bei išleidimo sistemos“, – sako draudimo bendrovės BTA turto draudimo specialistė Vasarė Širmelytė.
Pasitikėjimas buitiniais prietaisais – perdėtas
Įvairių šalių vartotojų organizacijos nerekomenduoja palikti veikiančių buities prietaisų naktį, pirmiausiai dėl gaisro tikimybės. Elektros srovės svyravimų sukeliamus nuostolius draudikai vertina kaip vienus didžiausių, dėl to sugenda ir atskiri prietaisai, ir nuo elektros maitinimo priklausančios sistemos.
„Skalbyklių sukeliami gaisrai nėra dažni. Pavyzdžiui, 2018 metais Škotijoje užsidegė 121 skalbimo mašina. Tačiau reikia turėti omenyje, kad ne tik automobilius, bet ir kai kurias skalbyklių partijas jų gamintojai atšaukia dėl ugnies rizikos, todėl ji tikrai nėra tik teorinė. Jei skalbyklė imtų smilkti, miegantys namiškiai to tikriausiai net nepajustų. Žinant, kaip greitai ugnis gali išplisti, skalbyklės gedimas naktį gali lemti ne tik didelius finansinius nuostolius, bet ir tragedijas – ar tikrai verta taip rizikuoti?“, – pastebi V. Širmelytė.
Kita veikiančių prietaisų rizika yra vanduo, kurį prietaisas iš vandentiekio paima su spaudimu, taip pat su spaudimu išleidžiamos nuotekos. Pasak specialistės, turint omenyje, kad didžioji dalis gyventojų Lietuvoje gyvena ne nuosavuose namuose, o daugiabučiuose, ir atitinkamai – virš kaimynų, staigus vandens išsiliejimas paliestų ir kitus namų ūkius.
„Vanduo pro būsto konstrukcijas sklinda ne tik žaibiškai, bet iš esmės be kliūčių. Jis permerkia ir prasisunkia net per betonines perdangas. Užtenka nesandarios žarnelės, toliau besitęsiančio skalbyklės ar indaplovės veikimo ciklo, miegančių žmonių – ir problemų turi bent keli daugiabučio aukštai. Tokiu atveju kaimynai pagrįstai tikėtųsi, kad kaltininkas atlygintų jų patirtus finansinius nuostolius“, – sako V. Širmelytė.
Stebėti, matyti, reaguoti
Neįprastas buitinių prietaisų veikimo ciklas, atsiradę nebūdingi garsai ar bildėjimas, smilkimo kvapas yra signalai, kad situacija krypsta nedžiuginančia linkme. Net ir specifinių žinių neturintis vartotojas paprastai labai greitai identifikuoja, kad su prietaisu „kažkas ne taip“ ir skiria jam daugiau dėmesio: stebi, ar paima ir išleidžia vandenį, ar užbaigia ciklą, ar ant grindų nelaša, nebėga vanduo.
Tačiau nutinka ir taip, kad dėl elektros srovės netolygumo išmuša saugiklius ir buitiniai prietaisai tiesiog akimirksniu perdega. Perdegus įmontuojamam buitiniam prietaisui – orkaitei, šaldytuvui, indaplovei, sunku suprasti, kas nutiko, kodėl prietaisas nebeveikia. Tik išmontavus įrenginį, galima pastebėti dėl perdegimo aprūkusią virtuvės sieną. Tokiais atvejais ugnis nėra pastebima tol, kol išplinta.
„Akylumas yra labai svarbus, jis lemia ir reakcijos greitį, ir padeda greičiau atrasti gedimą profesionalui, jei pastarojo prireikia. Be to, gedimo atveju paprastai visuomet reikia tiesioginio žmogaus įsikišimo: išjungti veikimo mygtuką, o kai kuriais atvejais iš kištuko ištraukti prietaiso maitinimo laidą. Kuo ilgiau nepastebima problema, tuo daugiau žalos ir nuostolių ji gali padaryti“, – pastebi V. Širmelytė.
Draudikė atkreipia dėmesį, kad saugiausia, kai buitiniai prietaisai veikia dienos metu, o jei vis dėlto juos tenka jungti naktį – tą vertėtų daryti tuomet ir tiek laiko, kiek namiškiai nemiega.
Apie BTA:
AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (BTA) priklauso Vidurio ir Rytų Europos draudimo rinkos lyderei Austrijos „Vienna Insurance Group AG“ (VIG) ir yra didžiausia VIG bendrovė Baltijos regione. Beveik 200 metų veikianti, per 50 įmonių 25-iose šalyse valdanti VIG pirmauja Baltijos šalyse, kur grupės įmonės 2019 m. užima ketvirtadalį ne gyvybės draudimo rinkos. 2019 m. BTA savo draudimo partneriu Lietuvoje pasirinko apie 420 tūkst. privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta virš 1 mln. draudimo sutarčių, atlyginta per 57 mln. eurų žalų.
