ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacijos „Demetra“ vadovė Svetlana Kulšis primena, kad ŽIV yra arčiau kiekvieno iš mūsų nei manome, ir užsikrėsti gali kiekvienas žmogus. Kalbėdama apie taikomas žalos mažinimo priemones, ji pabrėžia, kad žalos mažinimas infekuotiesiems ŽIV reiškia pagalbą žmogui išlikti gyvam ir kiek galima sveikesniam, kol jis bus pasiruošęs sveikti.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2019 metais 72,8 proc.  naujai užsikrėtusiųjų ŽIV buvo  vyrai, 27,2 proc.  moterys. Kas antras (51,0 proc.) ŽIV užsikrėtęs asmuo pernai buvo 30–44 metų amžiaus. 39,1 proc. asmenų ŽIV užsikrėtė̇ heteroseksualių santykių metu, 13,2 proc. homoseksualių santykių metu, 31,8 proc. - vartodami švirkščiamuosius narkotikus. 

„Mes dirbame su rizikos grupėmis, todėl dauguma mūsų klientų yra priklausomi nuo narkotinių medžiagų, alkoholio, tabako. Mūsų pagrindinė rizikos grupė yra švirkščiamųjų narkotikų vartotojai, kurie taip pat gali būti priklausomi ir nuo kitų medžiagų“, - sako asociacijos „Demetra“ vadovė Svetlana Kulšis.

Vardindama taikomas žalos mažinimo priemones, asociacijos vadovė pažymi, kad pasiteisina kompleksinis prevencinių paslaugų teikimas: apsaugos priemonių (prezervatyvų) dalinimas, sterilių priemonių (švirkštų, adatų) keitimas, dezinfekcinių medžiagų bei injekcinio vandens teikimas nuo psichotropinių medžiagų priklausomiems asmenims. Svarbus informacijos platinimas apie ŽIV infekciją, testavimą ir gydymą bei kitas lytiškai plintančias infekcijas, konsultacijos apie gydymą ir reabilitacijos galimybes. Asociacija taip pat teikia socialinę pagalbą ir paramą pažeidžiamoms grupėms – paremia maistu bei higienos priemonėmis, padeda gauti siuntimus pas gydytojus, teikia pagalbą dėl dokumentų gavimo, nemokamai ir anonimiškai testuoja dėl ŽIV, taip pat teikiamas integravimas į gydymą ir gydymo palaikymas, prieš ir potestinės konsultacijos, bei užsiimama advokacija dėl paslaugų, finansavimo ir įstatymų tobulinimo, siekiant užtikrinti ir pagerinti paslaugų kokybę ir prieinamumą.

„Turintiems priklausomybių patariame kreiptis į priklausomybių ligų centrą ar kitas įstaigas, kurios gali suteikti profesionalią pagalbą. Kiekviena rizikos grupė turi savo poreikius, ir daugeliui tų grupių yra sukurtos programos, atitinkančius jų specifinius poreikius. Matydami, kad asmuo turi alkoholio problemų ir nori jas spręsti, asociacija suteikia informaciją, nukreipia pas specialistus“, - kalba Svetlana Kulšis. 

Suprantama, kad neretai pirma reakcija sužinojus diagnozę yra šokas, kuriam praėjus kyla nemažai klausimų. Vienas pirmųjų - kiek liko laiko gyventi ir ką dabar daryti. Nerimas, baimė dėl savęs ir artimųjų – tai jausmai, kuriuos neretai jaučia žmonės, sužinoję diagnozę.

„Labai vertinamas nemoralizuojantis požiūris ir galimybė pasikalbėti bei švirkščiamųjų narkotikų vartotojams papasakoti apie savo problemas. Nėra labai daug vietų, kur jie gali ateiti ir jaustis saugiai“, - sako Svetlana Kulšis. Asociacija „Demetra“, įgyvendindama žalos mažinimo priemones, bendradarbiauja su psichologais, kurie konsultuoja tiek pacientus, tiek jų šeimos narius. Taip pat visada galima susisiekti su organizacijomis, kurios dirba su ŽIV infekcija ir gali pakonsultuoti rūpimais klausimais.

Šiomis dienomis neišvengiamas klausimas dėl COVID-19, tačiau nėra įrodymų, kad visi ŽIV infekuoti turi didesnę tikimybę užsikrėsti COVID-19 nei likusi visuomenės dalis.

„Asmenys, reguliariai vartojantys antiretrovirusinius vaistus, pasiekę neaptinkamą viruso koncentraciją kraujyje bei turintys pakankamą CD4 ląstelių kiekį, nelaikomi turinčiais susilpnėjusią imuninę sistemą. Tačiau jei asmuo nesigydo dėl ŽIV ir ŽIV infekcija yra pažengusi, jei natūralus žmogaus imunitetas jau išsekęs, tuomet imlumas COVID-19, sunkesnė šio viruso sukelto susirgimo eiga bei komplikacijų rizika tokiems asmenims yra didesni“, - kalba Svetlana Kulšis. 

Sergant lėtinėmis ligomis gydytojai įvertina ir siūlo pacientams gydymą, kuris turi pagerinti būklę ir sumažinti žalą. Sukaupta nemažai medžiagos apie vaistų sąveiką ir suderinamumą, tad šiandien įmanoma parinkti tokius gydymo režimus, kurie nesukeltų arba sukeltų labai nežymius simptomus. Tačiau „Demetros“ vadovė išskiria vieną ligą, kuri, kaip ir ŽIV, jeigu nustatoma vėlai, yra sunkai gydoma – tai tuberkuliozė. Tuberkuliozė yra viena iš pagrindinių mirties tarp ŽIV infekuotų žmonių priežasčių. Ja sergantys ŽIV infekuoti asmenys turi ypač susirūpinti  dėl priklausomybių, ypač rūkymo, negalint jo atsisakyti ieškoti alternatyvų, ir gydytis. Juo labiau, kad, pasak asociacijos „Demetra“ vadovės, tuberkuliozės, kaip ir ŽIV, gydymas yra pažengęs, atsirado naujų vaistų, kurie sukelia minimalius šalutinius reiškinius ir pasižymi minimalia sąveika su kitais vaistais, todėl atsakingai vartojantys vaistus ir nuolat gydytojo prižiūrimi asmenys turi visas galimybes išgydyti tuberkuliozę ir kontroliuoti ŽIV virusą.

„Išgirdus ŽIV diagnozę, svarbu kiek galima greičiau įsisąmoninti savo statusą. Po to dažniausiai kyla klausimai, kaip toliau gyventi. Čia svarbu atsakyti į kasdienius klausimus - kaip tai paveiks turimą darbą, aplinkinius. Mūsų veikloje svarbus momentas yra išgirdusiems ŽIV diagnozę padėti suvokti, kad ŽIV yra lėtinė liga ir jau esama  efektyvaus gydymas, kuris apsaugo imunitetą ir lytinius partnerius“, - kalba Svetlana Kulšis.   

Nuo 2018 metų ŽIV vaistai yra skiriami visiems ŽIV užsikrėtusiems pacientams, nepriklausomai nuo ligos stadijos. ŽIV gydymas 100 proc. kompensuojamas valstybės lėšomis, iš karto po diagnozės nustatymo. 

„Svarbu neišsigąsti bei nepriimti skubotų sprendimų. Patariame pasikonsultuoti su psichologu ar daugiau pasikalbėti su žinią pranešusiu mediku. Galima paskambinti psichologinės pagalbos telefonu arba ateiti į asociaciją „Demetra“ pasikalbėti ir pasitarti. Svarbu prisiminti, kad esate ne vieni - daugelis žmonių yra pasiruošę padėti“, - sako asociacijos „Demetra“ vadovė.

Miglė Šarakauskaitė

Asociacijos „Demetra“ komunikacijos vadovė

+370 687 10655

demetra@demetra.lt