Aleksejus Navalnas ir jo rėmėjai turi būti nedelsiant paleisti, o Vladimiro Putino oligarchinė aplinka – sulaukti papildomų ES sankcijų, ketvirtadienį pažymėjo Europos Parlamentas (EP).

 

EP nariai griežtai smerkia Rusijos elgesį ir A. Navalno bei jo rėmėjų sulaikymą, taip pat pasikėsinimą jį nužudyti. Jie ragina nedelsiant ir besąlygiškai paleisti A. Navalną ir visus kitus su jo grįžimu susijusius asmenis: žurnalistus, bendradarbius ir rėmėjus. Europarlamentarai įsitikinę, kad pasikėsinimu nužudyti A. Navalną ir jo sulaikymu režimas siekia užglaistyti savo korupcinę veiklą ir nutildyti opoziciją ruošiantis 2021 m. Rusijos parlamento rinkimams.

 

Europarlamentarai primena, kad Rusijoje šiuo metu kali apie 300 politinių ir religinių aktyvistų, o žmogaus teisių ir teisės viršenybės padėtis šalyje toliau blogėja. Valdžia sistemiškai siekia nutildyti laisvą žodį, riboja susirinkimų laisvę, trikdo opozicijos veiklą, represinėmis priemonėmis siekia užgniaužti mėginimus atskleisti korupciją bei slopina pilietinę visuomenę, teigiama rezoliucijoje. EP reikalauja, kad Rusija nustotų persekioti disidentus ir prieš juos smurtauti.

 

Europarlamentarai atkreipia dėmesį į tai, kad politinių oponentų sulaikymas prieštarauja Rusijos tarptautiniams įsipareigojimams, todėl ragina Europos Tarybą bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją įvertinti šiuos veiksmus, taip pat iškelti Rusijai bylą dėl pažeidimo Europos Žmogaus Teisių Teisme.

 

Savo ruožtu ES Taryba raginama reikšmingai sustiprinti ir išplėsti ES sankcijas Rusijai, įtraukiant su A. Navalno sulaikymu susijusius asmenis ir įmones. ES sankcijų turi sulaukti ir su Rusijos režimu bei V. Putino vidiniu ratu susiję oligarchai, taip pat propagandinės žiniasklaidos darbuotojai bei jų šeimų nariai, turintys turto ES bei galintys laisvai keliauti ES šalyse, įsitikinę europarlamentarai.

 

Parlamentas taip pat siūlo ES valstybėms kritiškai peržiūrėti santykius su Rusija, parengti naują santykių su šia šalimi strategiją ir sustabdyti „Nord Stream 2“ projekto įgyvendinimą.

 

Europarlamentarai pasiryžę toliau atidžiai stebėti A. Navalno situaciją ir remti Rusijos žmones jų kovoje už pagrindines laisves, žmogaus teises ir demokratiją.

 

Ketvirtadienį priimtai EP rezoliucijai pritarė 581 EP narys, nepritarė 50, o susilaikė 44.

Daugiau informacijos:

 

Pasibaigus darbo valandoms turi būti užtikrinta teisė išjungti skaitmeninius prietaisus ir likti nepasiekiamam, įsitikinę europarlamentarai. Jie siekia tai įtvirtinti ES teisės aktu.

 

Europos Parlamento (EP) patvirtintoje teisėkūros iniciatyvoje (472 balsai už, 126 prieš, 83 susilaikė) pabrėžiama, kad darbdaviai neturėtų reikalauti, jog darbuotojai būtų pasirengę atlikti darbą arba pasiekiami ne darbo laiku, o „bendradarbiai turėtų vengti darbo tikslais susisiekti su kolegomis ne darbo valandomis“. Europarlamentarai prašo Europos Komisijos oficialiai pateikti svarstyti jų parengtą teisės akto projektą, kuris leistų nuotoliniu būdu dirbantiems žmonėms pasibaigus darbo laikui atsijungti nuo elektroninio bendravimo su darbdaviu. Jame taip pat turėtų būti nustatyti būtiniausi nuotolinio darbo reikalavimai ir paaiškintos darbo sąlygos, valandos bei poilsio laikotarpiai, įsitikinę europarlamentarai.

 

Kartu ES šalys raginamos siekti, kad tokia teisė būtų įtvirtinta ir kolektyviniuose darbuotojų bei darbdavių susitarimuose, o ja besinaudojantys darbuotojai dėl to nebūtų diskriminuojami, kritikuojami, baudžiami ar atleidžiami iš darbo.

 

„Eurofound“ duomenimis, COVID-19 pandemijos metu daugiau kaip du trečdaliai ES darbuotojų dirba iš namų. Dėl to atsiradusi kultūra „visada būti prisijungusiam“ neigiamai veikia darbuotojų darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, pažymi europarlamentarai. Apie 30 proc. dirbančiųjų iš namų prisipažįsta kartais dirbantys ne darbo valandomis, o tarp įprastai dirbančiųjų tai daro vos 5 proc. Be to, dirbantieji iš namų dukart dažniau nei kiti linkę viršyti 48 val. darbo savaitės limitą. Nors darbas iš namų labai padėjo apsaugoti užimtumą ir verslą pandemijos metu, ilgesnės ir neapibrėžtesnės darbo valandos taip pat gali sukelti nerimą, depresiją, nuovargį ir kitų psichinės bei fizinės sveikatos problemų.

 

Europos Parlamentas (EP) paragino pripažinti deramą bei įperkamą būstą esmine žmogaus teise ir nustatyti būtinus ES reikalavimus gyvenimo sąlygoms, taip pat apsaugoti žmones nuo benamystės.

 

Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje (352 balsai už, 179 prieš, 152 susilaikė) pažymima, kad teisė į deramą būstą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, kuri turėtų būti įtvirtinta ES ir jos šalių įstatymuose. Parlamentas ragina ES lygiu nustatyti būtinus reikalavimus gyvenimo sąlygoms. Europarlamentarų įsitikinimu, deramas būstas turi būti prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklo, jame tiekiamas geriamasis vanduo turi būti kokybiškas, jame taip pat turi būti tinkamos higienos ir sanitarijos sąlygos bei oro kokybė. Savo ruožtu Parlamentas ragina Europos Komisiją ir ES šalis užtikrinti, kad atnaujinant būstą didžiausias dėmesys būtų skiriamas išlakų sumažinimui ir energetiniam efektyvumui.

 

Remiantis Eurofund atlikta studija, vis daugiau ES gyventojų būstas tampa sunkiai prieinamas. Pavyzdžiui, vienišų tėvų, gausių šeimų ir jaunų žmonių pajamos dažnai yra nepakankamos, kad jie galėtų sumokėti nuomą, tačiau per didelės, kad jiems būtų skiriamas socialinis būstas. 2016 m. 14 proc. ES gyventojų nurodė turintys įsiskolinimų, nes negalėjo laiku sumokėti nuomos, hipotekos, vartojimo kredito įmokų ar grąžinti paskolų, taip pat apmokėti komunalinių paslaugų ar telefono sąskaitų.

 

Eurostato vertinimu, būstas tampa sunkiai prieinamas, jei išlaidos jam viršija 40 proc. namų ūkio disponuojamųjų pajamų. Europarlamentarai su nerimu pažymi, kad ketvirtadalis nuomininkų ir dešimtadalis visų ES gyventojų būstui išleidžia didesnę dalį pajamų, o vidutinė nuomos kaina toliau auga. Jie ragina valstybių, regionų bei savivaldos institucijas geriau apsaugoti nuomininkų ir būste gyvenančių jo savininkų teises. Parlamentas atkreipia dėmesį ir į tai, kad sparčiai auganti trumpalaikės nuomos rinka kelia kainas ir stipriai konkuruoja su nuolatiniu būstu, todėl rasti deramą ir prieinamą būstą miestuose bei turistinėse vietovėse tampa dar sunkiau.

 

Mažiausiai 24 ES šalyse benamystės lygis per paskutinį dešimtmetį išaugo, visų pirma dėl kylančių būsto kainų, taip pat dėl sustabdytų socialinės paramos programų. 700 tūkst. žmonių ES priversti nakvoti prieglaudose arba gatvėje, ir šis skaičius per pastarąjį dešimtmetį išaugo 70 proc. EP susirūpinęs pažymi, jog tarp benamių ir netinkamuose būstuose gyvenančių žmonių yra itin daug pabėgėlių, prieglobsčio prašytojų ar migrantų, šalies viduje perkeltų ar pilietybės neturinčių asmenų, neįgaliųjų, romų ir kitų tautinių mažumų atstovų, moterų, vaikų, taip pat vyresnio amžiaus bei LGBTIQ asmenų, kurie dažnai patiria įvairialypę diskriminaciją. EP pakartoja raginimą nutraukti benamystės kriminalizavimą ir nebetaikyti diskriminacinės praktikos, pagal kurią benamiai žmonės netenka galimybės pasinaudoti socialinėmis paslaugomis bei prieglaudomis.

Rezoliucijoje primenamas ankstesnis europarlamentarų raginimas užtikrinti, kad 2030 m. visi žmonės ES turėtų namus. Ypatingų priemonių siūloma imtis siekiant apsaugoti žmones nuo benamystės dabartinės COVID-19 krizės akivaizdoje: sustabdyti priverstinį iškeldinimą, užtikrinti laikinąjį būstą bei leisti prisijungti prie energijos šaltinių. Europarlamentarai taip pat pakartoja raginimą ES mastu imtis šildymo atjungimo žiemą moratoriumo, taip pat nevykdyti iškeldinimo žiemos mėnesiais.

 

EP pranešėja Kim Van Sparrentak (Žalieji, Nyderlandai) pareiškė: „Europinės taisyklės dažnai geriau apsaugo būsto rinkos gaunamą pelną negu žmones, kuriems reikalingas stogas virš galvos. ES kartu su jos valstybėmis turi sustiprinti pastangas ir panaudoti visas turimas priemones, kad tai pasikeistų. Norėdami galime išspręsti būsto krizę, taip pat iki 2030 m. panaikinti benamystę.“

 

Europos Parlamentas (EP) pabrėžia būtinybę geriau apsaugoti moteris ir lyčių lygybę kovojant su COVID-19 krize.

 

Europarlamentarų įsitikinimu, valstybės ir visuomenė nepakankamai reagavo į sustiprėjusį smurtą prieš moteris pandemijos metu. Jie prašo valstybių sukurti saugias ir lanksčias įspėjimo apie smurtą artimoje aplinkoje sistemas, kad moterys galėtų tiesiogiai susisiekti su policija telefonu, el. paštu, teksto žinute ar paslėpta programėle, taip pat numatyti izoliavimosi išimtis potencialioms smurto aukoms. Savo ruožtu Europos Komisija raginama parengti ES smurto prieš moteris krizių metu protokolą, kuris apimtų smurto aukų apsaugą, taip pat pasiūlyti direktyvą dėl kovos su visų formų smurtu dėl lyties. Kartu Parlamentas pakartotinai ragina visas ES valstybes ratifikuoti Stambulo konvenciją, o ES Tarybą – įtraukti smurtą prieš moteris į ES nusikalstamų veikų sąrašą.

 

Kadangi esama krizė itin kenkia moterims ir gali sustiprinti lyčių nelygybę, europarlamentarai ragina ES šalis savo ekonomikos atkūrimo planuose numatyti tikslinius veiksmus lyčių lygybei stiprinti. Kadangi persidengianti ir struktūrinė diskriminacija daro didelį socialinį ir ekonominį poveikį pažeidžiamoms moterų grupėms, jie ragina parengti tikslines priemones, kurios apimtų vyresnio amžiaus moteris globos namuose, neįgalias moteris, migrantes, taip pat kaimo, benames ir romų moteris bei LGBTQI+ bendruomenės narius.

 

Kartu europarlamentarai pabrėžia, kad darbas namuose nėra vaikų priežiūros pakaitalas, todėl būtina užtikrinti galimybę naudotis vaikų priežiūros paslaugomis ir krizės metu. ES šalys raginamos taikyti skatinamąsias priemones, kurios leistų lanksčiai dirbti ne tik moterims, bet ir vyrams, taip pat kuo skubiau įgyvendinti Darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyvą. Savo ruožtu europarlamentarai ragina ES ir jos šalis suteikti daugiau verslumo galimybių motinoms ir vienišiems tėvams, taip pat geriau informuoti moteris verslininkes apie paskolų, nuosavo kapitalo finansavimo ir mikrofinansavimo galimybes per ES programas ir fondus.

 

Europarlamentarai apgailestauja ir dėl to, kad kai kuriose ES šalyse krizės metu buvo ribojamos galimybės naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugomis bei teisėmis. Jie griežtai nepritaria tokiems ribojimams, taip pat LGBTQI+ asmenų teisių suvaržymams. EP „pabrėžia, kad lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių oponentams neturėtų būti leidžiama šia krize pasinaudoti kaip galimybe riboti moterų teises, pavyzdžiui, teisę į saugų abortą“.

 

Pranešėja Frances Fitzgerald (Europos liaudies partija, Airija) pažymėjo: „COVID-19, be abejo, turėjo ypatingą poveikį moterims – nuo smurto šeimoje ir atsakomybės už globą padidėjimo iki darbo praradimo. Vis dėlto vyrai taip pat buvo gerokai paveikti: pavyzdžiui, pirminiai skaičiai rodo, kad vyresni vyrai yra labiau pažeidžiami viruso. Skatindami atsigavimą nuo viruso turime atsižvelgti į šiuos lyčių skirtumus, kad atkurtume stiprią ir įtraukią visuomenę.“

 

Už šį pranešimą balsavo 485 EP nariai, prieš buvo 86, o susilaikė 108. Ketvirtadienį EP taip pat patvirtino du susijusius pranešimus: apie lyčių skaitmeninės takoskyros įveikimą ir ES lyčių lygybės strategiją.