Seimo narė O. Leiputė teigia, kad studijų finansavimo pokyčiai „reiškia, kad daugiau nei tūkstantis studentų paliks Lietuvą ir ieškos studijų už mūsų šalies ribų“ Ji taip pat teigia, kad valstybės finansavimo didinimas vienam studentui „reiškia, kad mažės prieinamumas studijuojantiesiems savo lėšomis, nes studijos jiems brangs“.
Šie teiginiai klaidina visuomenę.
Studijų kokybė yra pagrindinė priežastis dėl ko moksleiviai išvyksta studijuoti į užsienį. Valstybės finansavimas vienam studentui, kuris yra dvigubai mažesnis už EBPO šalių vidurkį nesudaro prielaidų studijų kokybei, todėl mokiniai dažnai pasirenka studijas užsienyje.
Privalome užtikrinti prieinamumą prie kokybiškų studijų, kurios absolventams sudarytų galimybę tikėtis perspektyvios karjeros ir rasti darbą pagal įgytą išsilavinimą. Neapgaudinėkime būsimų studentų.
Priminsiu, kad praėjusiais metais liko daugiau kaip 3 tūkst. nepanaudotų valstybės finansuojamų vietų. Šiemet tiesiog nebus planuojamos tuščios vietos.
Praėjusiais metais ignoruojant Mokslo ir studijų įstatymą, VF vietų skaičiaus buvo padidintas tik keliose socialinių mokslų studijų grupėse 2.4 karto. Tai sukėlė chaosą sistemoje, nes daugiau kaip 3 tūkst. jau studijuojančiųjų jaunuolių stojo iš naujo.
Be to, vidurinį išsilavinimą šiemet įgis apie 21 tūkst. abiturientų. Jiems planuojama apie 12 tūkst. VF vietų aukštosiose mokyklose ir apie 14,7 tūkst. profesinėse mokyklose. Tai reiškia, kad valstybės finansuojamų vietų tikrai pakanka.
Aukštasis išsilavinimas turėtų būti prieinamas visiems, nepriklausomai nuo jų ekonominės padėties ar socialinės aplinkos. Problema, kurią turime spręsti ir tam esame numatę priemones, kad visi vaikai turėtų vienodą startą, visiems būtų sudarytos sąlygos pasiekti akademinius rezultatus, suteikiančius galimybę studijuoti.
Deja, šiandien situacija tokia, kad nepriklausomai nuo to, ar studijų kaina būtų 1500 ar 2500 eurų, šios sumos negali sau leisti nepasiturinčios šeimos.
Pats mokesčio dydis nepriklauso nuo šeimos pajamų, todėl nesvarbu koks jis būtų – prieinamumas nebus vienodas. Prieinamumui užtikrinti turėsime sukurti kitas priemones. Jos yra dviejų tipų. Vienos orientuotos į tai, kad didesnė dalis iš žemesnių pajamų šeimų vaikai pasiektų aukštąjį mokslą (pagalba mokantis ir ruošiantis egzaminams, profesinis orientavimas didinantis motyvaciją studijuoti it pan.). Kitos susijusios su siekiu padėti išsilaikyti studijų laikotarpiu (pakankamos socialinės stipendijos, bendrabučiai, lengvatinės paskolos ir pan.).
Trečia, reikia peržiūrėti studijų finansavimo modelį iš esmės, kad studiją kaina, kurią šiandien moka studentas, skirtingose studijų kryptyse nesiskirtų net 9 kartus. Kas reiškia, kad jeigu aš noriu studijuoti menus valstybės nefinansuojamoje vietoje, šiandien turiu sumokėti daugiau kaip 4 tūkst. eurų, o muziką – daugiau kaip 7 tūkst. eurų? Ar mano vaikas blogesnis todėl, kad mano talentas yra menai?
Taigi, jeigu kalbame apie prieinamumą, matykime visa sistemą, o ne vieną jos dalį.
Pagarbiai,
Dainoras Lukas
Ministrės patarėjas
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Tel. 861608857