Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė inicijavo pasiūlymo registravimą dėl Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo pakeitimo projekto. Pasiūlymu siekiama sudaryti galimybes savivaldybėms savarankiškai nustatyti pakuočių atliekų tvarkymo sąlygas ir taip spręsti gyventojams kylančias antrinių žaliavų tvarkymo problemas – perpildytus konteinerius ir per retai išvežamas šiukšles.

„Nuolatiniai gyventojų skundai dėl neišvežtų pakuočių atliekų indikavo, kad sistema neveikia. Kalbėjomės su savivaldybėmis, ieškojome problemų priežasčių ir atradome, kad šiuo metu antrines žaliavas savo nuožiūra tvarko stambiajam verslui atstovaujančios gamintojų ir importuotojų organizacijos, kurių iš esmės niekas nekontroliuoja“, – sako A. Gedvilienė.

Įstatymu numatytą prievolę tvarkyti pakuočių atliekas vykdo gamintojų ir importuotojų organizacijos, atstovaujančios prekybos tinklams, gamybos įmonėms bei kitiems gamintojams ir importuotojams. Tačiau už pakuočių sutvarkymą įsigydami prekes sumoka vartotojai, mat į prekės kainą įskaičiuojamas vienkartinės pakuotės mokestis. Šios lėšos naudojamos pakuočių atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimui palaikyti.

Vis dėlto pakuočių atliekų tvarkymo kokybė dažnai netenkina už paslaugas sumokančių gyventojų: konteinerių aptarnavimo dažnis yra per mažas, o aptarnavimo grafikas – nelankstus. Gyventojams nepakanka antrinių žaliavų konteinerių, nes infrastruktūros plėtra vyksta per lėtai. Taip pat neužtikrinamas pakuočių atliekų infrastruktūros tinklo aptarnavimas, nevykdoma paslaugų kokybės kontrolė.  

Dėl šių ir kitų sąlygų, kaip tvarkyti pakuočių atliekas, derybų būdu pavesta susitarti gamintojų ir importuotojų organizacijoms bei savivaldybėms. Tačiau dėl to, kad abi šalys derybose dalyvauja lygiateisiškai, savivaldybėms yra sudėtinga sutartyse įtvirtinti gyventojams palankias, bet daugiau lėšų reikalaujančias nuostatas, tokias kaip dažnesnis atliekų surinkimo grafikas ar baudos už nekokybiškai suteiktas paslaugas.

Jei Seime bus pritarta užregistruotam pasiūlymui, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas savivaldybėms numatys teisę ir pareigą savarankiškai vykdyti pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo organizavimą. Šių paslaugų užtikrinimui savivaldybės galės pasitelkti konkurso būdu pasirinktus paslaugų teikėjus. Tačiau priešingai nei dabar, konkursų sąlygas savivaldybės nustatys pačios, atsižvelgdamos į gyventojų poreikius. Tuo tarpu gamintojų ir importuotojų organizacijoms nebebus taikoma prievolė organizuoti pakuočių atliekų tvarkymo. Pastarosios teturės užtikrinti šių paslaugų teikimo finansavimą iš lėšų, surinktų vartotojams sumokant už prekes.

„Įstatymo pakeitimas reikštų milžinišką poslinkį užtikrinant kokybišką pakuočių atliekų tvarkymą. Kadangi savivaldybės neša atsakomybę už tinkamai tvarkomas atliekas, jos yra labiausiai suinteresuotos sklandžiu sistemos funkcionavimu. Perdavus pakuočių atliekų tvarkymo organizavimą savivaldos institucijoms, antrinės žaliavos būtų surenkamos ir tvarkomos dažniau, o gyventojai matydami augančią paslaugų kokybę būtų labiau motyvuoti rūšiuoti“, – pažymi Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.

Pasak jo, Vilniaus miesto savivaldybė jau ne pirmus metus bando atkreipti dėmesį į pakuočių atliekų tvarkymo problemą. Paskutiniu metu savivaldybė šiuo klausimu dirbo su Aplinkos ministerijos sudaryta darbo grupe, tačiau toks siūlymas dėl įstatymo pakeitimo Seime užregistruotas pirmą kartą.

Jį taip pat pasirašė Seimo nariai: Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Paulė Kuzmickienė, Monika Navickienė, Vytautas Kernagis, Justinas Urbanavičius, Aidas Gedvilas.