2021 m. kovo 4 d. Seimo narės dr. Silvos Lengvinienės iniciatyva vyko nuotolinis susitikimas tarp Kaišiadorių ir Elektrėnų savivaldybių verslo atstovų bei ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės. Daugiausia diskusijų vyko dėl karantino sukeltų nuostolių verslui kompensavimo, pagalbos ir subsidijų teikimo. Taip pat buvo aptarti savivaldybių profesinių mokyklų ir kvalifikuotų specialistų rengimo klausimai.

Kaip teigia susitikimo iniciatorė, tai pirmasis toks susitikimas tarp regiono verslo atstovų ir šios kadencijos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos. „Tiesioginis verslininkų bendravimas su ekonomikos ir inovacijų ministre – efektyvus būdas teikti prioritetą ir bandyti spręsti opiausias problemas, su kuriomis šiandien, visai valstybei įtemptu laikotarpiu, susiduria verslas. Džiaugiuosi, kad prisidedu prie šio dialogo kūrimo“, – teigia S. Lengvinienė.

Susitikime dalyvavę Kaišiadorių savivaldybės atstovai teigė, kad situacija dėl smarkiai pandemijos kontekste nukentėjusio Kaišiadorių paukštyno per pastarąsias kelias savaites pagerėjo. Tačiau, jų nuomone, verslai neturėtų būti skirstomi pagal dydį – visi turi gauti vienodą pagalbą, kad būtų išlaikytas konkurencingumas šalyje. Savivaldybė prioritetu išskyrė 800 paukštyno darbuotojų, kurių atleidimas gali sukelti neigiamą grandininę reakciją ne tik Kaišiadorių, bet ir aplinkiniuose rajonuose. Kaišiadorių paukštyno direktorius taip pat pabrėžė šio verslo generuojamas pajamas valstybės kontekste, iškėlė verslų reitingavimo pagal valstybei teikiamą naudą idėją. A. Armonaitės teigimu, kai ši problema dar nebuvo tokia opi, klausimus, susijusius su žuvininkyste, paukštininkyste ir kitomis panašiomis šakomis, jau sprendė Žemės ūkio ministerija. Tiek ministrė A. Armonaitė, tiek žemės ūkio ministras K. Navickas yra informuoti, kad šiuo metu ieškoma lėšų šiai problemai spręsti.

Susitikime taip pat buvo iškeltas didelių parduotuvių atidarymo, nuomos kompensacijų klausimas. Ministrė A. Armonaitė pabrėžė, kad šiandienis sprendimas dėl karantino sąlygų – kompromisinis. Jos teigimu, nuomos kompensacijos nėra planuojamos, tačiau verslams bus siūlomas ir antras subsidijų paketas, kuriuo pasinaudoti galės tie, kam apyvarta krito 60 procentų. Šio subsidijų paketo dydis bus susietas su 2019 m. sumokėtu GPM.

Elektrėnų atstovų teigimu, Vilniaus regionui numatomos Europos Sąjungos lėšos, palyginus su, pavyzdžiui, Kauno regiono 2020–2027 m. laikotarpiu, nedžiugina ir nekuria geros perspektyvos. Ministrė A. Armonaitė pabrėžė, kad Lietuva neturi būti skirstoma į dvi dalis. Jos nuomone, turi būti numatyti Vilniaus rajono savivaldybėms tam tikri kompensaciniai mechanizmai. Pavyzdžiui, jei nėra prieigos prie struktūrinės paramos, tai galėtų būti daroma per Atsigavimo fondo investicijas, kurios nėra skirstomos pagal regionus.

Kaišiadorių savivaldybė taip pat iškėlė naujojo oro uosto diskusiją ir domėjosi valstybės poziciją šiuo klausimu. A. Armonaitės teigimu, dėl šio projekto būtinybės abejojama, be to, kyla klausimų, ar jis atsipirktų ekonomiškai.

Kaišiadorių savivaldybę taip pat neramina šalia Kruonio HAE esanti LEZ, kurioje numatyta steigti duomenų centrus. Jų teigimu, investicijomis besirūpinanti VšĮ „Investuok Lietuvoje“ neskiria tinkamo dėmesio šiam projektui, kadangi buvo panaikintas šiuo klausimu dirbęs skyrius.

Taip pat buvo keliamas profesinių mokyklų bazių stiprinimo, kvalifikuotų darbuotojų rengimo, patogesnės prieigos prie Registrų centro, viešųjų pirkimų ir kt. sistemų, muitinės keliamų problemų, susijusių su žaliavų importu, klausimai. Susitikimo metu taip pat buvo pristatyta Ekonomikos ir inovacijų ministerijos darbotvarkė.