Penktadienį Nacionalinio susitarimo grupė aptars galimus konkrečius įsipareigojimus, kurie turėtų būti įgyvendinti per ateinančius dešimt metų.
Susitarimo moderatorė, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad darbo grupė konstruktyviai diskutuoja, teikia pasiūlymus, dalinasi idėjomis. Prieš dvi savaites vykusiame susitikime susitarta, kad kiekvienas darbo grupės narys patikslins savo pirminius siūlymus ir pateiks po keletą jiems pačių svarbiausius veiksmų ir įsipareigojimų.
„Veiksmai turi būti konkretūs (atsakyti, ką tiksliai norime pasiekti ir kaip tai pamatuoti), rodyti strateginį pokytį šalies mastu, numatyti pasiekiamą tikslą ir būtų įgyvendinami per konkretų laiką“, – sako J. Šiugždinienė.
„Mums labiausiai rūpi trys aspektai. Pirma, kad visos mokyklos būtų geros ir visi vaikai gautų jų poreikius atitinkantį išsilavinimą, nepriklausomai nuo socialinės padėties ar gyvenamosios vietos. Lietuva neturi prabangos turėti prastų mokyklų. Taip pat akcentuojame skaitmenizavimą, net siūlome įvesti skaitmeninį mokymą darželiuose, kad vaikai jau ikimokykliniame ugdyme įgytų skaitmeninių įgūdžių pradmenis. Trečias dalykas – finansavimo mokslui ir studijoms didinimas, kaip numatyta Vyriausybės programoje“, - sako darbo grupės narys, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas.
Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė Saulė Mačiukaitė-Žvinienė mano, kad nacionaliniame susitarime neturėtų būti to, kas jau yra sutarta kituose teisės aktuose ar tarptautiniuose įsipareigojimuose. „Kitas dalykas – į sprendimų, dėl kurių sutars sprendimų priėmėjai, įgyvendinimą turėtų įsitraukti tiek įvairios švietimo bendruomenių asociacijos bei profsąjungos, tiek savivaldybių asociacija, nes yra veiksmų, kurių sprendimų priėmėjai vieni negali sėkmingai įgyvendinti – švietimas yra sritis, kurioje dalyvaujame mes visi“, – teigia S. Mačiukaitė-Žvinienė.
Lietuvos savivaldybių asociacijos administracijos direktorė Roma Žakaitienė akcentuoja subsidiarumo principą.
„Norime, kad atsirastų atitinkama priemonė, leidžianti decentralizuoti švietimo funkcijas, suteikti savivaldybėms daugiau savarankiškumo ir atsakomybės už racionalų švietimo lėšų panaudojimą, tinklo efektyvumą bei ugdymo rezultatus. Išreikštas savivaldybių noras, kad įvykdžius ugdymo programas sutaupytos ar likusios lėšos galėtų būti laisviau naudojamos savivaldybėse toms pačios švietimo ir ugdymo kokybės stiprinimo reikmėms, pagal konkrečius savivaldybių poreikius. Pavyzdžiui, dabar stinga lėšų švietimo pagalbai, kai kur reikėtų daugiau mokytojų padėjėjų, kad būtų užtikrinta ugdymo kokybė“, - sako Lietuvos savivaldybių asociacijos administracijos direktorė Roma Žakaitienė.
Darbo grupėje taip pat yra Raimondas Lopata (Liberalų sąjūdis), Ieva Kačinskaitė-Urbonienė (Darbo partija), Vilija Targamadzė (Lietuvos socialdemokratų partija), Eugenijus Jovaiša (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) bei Mišrios Seimo narių grupės atstovai Algirdas Butkevičius ir Beata Petkevič.