COVID-19 vakcinų prieinamumui pasaulyje paspartinti Europos Parlamentas (EP) siūlo laikinai netaikyti joms intelektinės nuosavybės apsaugos.

Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje (355 balsai už, 263 prieš, 71 susilaikė) EP siūlo pradėti derybas dėl laikino Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) TRIPS patentų sutarties netaikymo, siekiant padidinti visuotinę prieigą prie COVID-19 ligai įveikti skirtų medicinos reikmenų.

Kartu EP pripažįsta, kad savanoriškas licencijavimas bei technologijų ir praktinės patirties perdavimas šalims, kuriose jau veikia vakcinų gamybos pramonė (kai vakcinų gamintojas savo nuožiūra nusprendžia, kam ir kokiomis sąlygomis perduoti vakcinų gamybos technologiją), taip pat yra veiksmingas būdas padidinti pasaulinę COVID-19 vakcinų gamybą.

Siekdami pašalinti vakcinų gamybos ir tiekimo trūkumus, europarlamentarai ragina Komisiją bendradarbiauti su jas gaminančiomis šalimis, kad būtų sparčiai pašalintos eksporto kliūtys, o eksporto leidimų tvarka pakeista eksporto skaidrumo reikalavimais. JAV ir Jungtinė Karalystė turi nedelsdamos panaikinti vakcinų ir jų gamybos žaliavų eksporto draudimą, pažymima rezoliucijoje. Parlamentas atkreipia dėmesį į tai, kad „norint paskiepyti 70 proc. pasaulio gyventojų reikia 11 mlrd. dozių, tačiau pagaminta tik nedidelė šio kiekio dalis“.

EP taip pat ragina aktyviau remti vakcinų gamybą Afrikoje ir pasaulinį vakcinų skirstymo mechanizmą COVAX, nes iki šiol didžioji dauguma iš 1,6 mlrd. vakcinų dozių panaudota pramoninėse ir vakcinas gaminančiose šalyse, o 29 skurdžiausiose valstybėse, kuriose gyvena apie 9 proc. pasaulio gyventojų, suleista tik 0,3 proc. vakcinų.

Savo ruožtu Parlamentas ragina ES užtikrinti, kad būsimos išankstinės vakcinų pirkimo sutartys, ypač susijusios su naujos kartos vakcinomis, būtų visapusiškai viešinamos, o tiekėjams taikomi skaidrumo reikalavimai.

Sprendimus dėl intelektinės nuosavybės teisių apsaugos panaikinimo priima Pasaulio prekybos organizacijos TRIPS taryba, kuri paskutinį kartą posėdžiavo birželio 8–9 d.

Daugiau informacijos:

Trečiadienio vakarą Europos Parlamente (EP) surengta diskusija, skirta 1941 m. birželio 14 d. prasidėjusių masinių trėmimų iš Baltijos valstybių ir Lenkijos 80-osioms metinėms.

Europarlamentarai pabrėžė, kad šie tragiški įvykiai yra bendros ES istorijos dalis, kurios negalima pamiršti ir iš kurios būtina mokytis.

Rasa Juknevičienė (Europos liaudies partija) tvirtino, kad komunizmo nusikaltimai – trėmimai ir gulagai – taip pat yra ES istorijos dalis, todėl apie juos būtina pasakoti visiems Europos gyventojams. „Esame atsakingi už savo istoriją, kad galėtume iš jos mokytis. Komunizmo nusikaltimai niekada nesulaukė moralinio ar teisinio tarptautinės bendruomenės įvertinimo. Visa gulago sistema ir masiniai trėmimai, kuriuos įsakė, suplanavo ir įvykdė sovietinis komunistinis režimas, turi būti pripažinti nusikaltimu žmonijai“, – sakė R. Juknevičienė.

Juozas Olekas (Socialistai ir demokratai) pabrėžė, kad tai liūdna diena, nudažyta daugybės žmonių raudomis, skausmu ir netektimis. „Šią baisiąją istorijos patirtį mes turime prisiminti, apie ją kalbėti ir dėl to, kad jaunoji karta žinotų nepagražintą istorijos pusę. Labai neramina, kad dabartinis Rusijos režimas vis dažniau pamiršta Stalino ir kitų raudonojo teroro architektų nusikaltimus, istorija vėl pradedama naudoti propagandiniais tikslais, mokslininkams neleidžiama tyrinėti istorinių archyvų“, – kalbėjo europarlamentaras, raginęs ES institucijas dėti daugiau pastangų įvertinant ir įamžinant šią istorinę patirtį.

„Smerktina, kuomet trėmimus organizavusi sovietinė valdžia turi įstatymų apsaugą dabartinėje V. Putino Rusijoje. Kuomet pasakojimai apie trėmimus prilyginami nusikaltimui, naikinami trėmimų muziejai ir persekiojami istorikai. Praradimai, kai per sovietų pradėtą deportaciją buvo ištremta 300 tūkstančių Lietuvos gyventojų, kas prilygsta dviem trečdaliams Strasbūro gyventojų, laikytini nusikaltimu, kurį mes turime pasmerkti“, – pažymėjo Petras Auštrevičius (Atnaujinkime Europą).

Dace Melbārde (Europos konservatoriai ir reformuotojai, Latvija) prilygino trėmimus genocidui, kuriuo Stalinas siekė palaužti laisvą gyventojų valią. Ji priminė, kad buvo ištremta ir daugiau nei 1,2 mln. lenkų. Savo ruožtu EP narys Martin Schirdewan (Kairės frakcija, Vokietija) teigė, kad vertinant praeitį, negalima pamiršti ir sovietų indėlio išvaduojant Europą iš nacizmo.

Už lygybę atsakinga Europos Komisijos narė Helena Dalli teigė, kad ES gimė iš Antrojo pasaulinio karo ir holokausto pelenų kaip priešprieša totalitarinėms valstybėms ir idėjoms. Anot jos, šių tragiškų istorijos įvykių atminties išsaugojimas ir atsakomybė už ateitį yra vienas iš pamatinių ES tikslų.

Prieš aštuoniasdešimt metų apie 50 tūkst. Lietuvos, Latvijos ir Estijos piliečių, daugiausia politinis ir socialinis elitas, buvo žiauriai ištremti iš savo namų SSRS okupuotose Baltijos valstybėse. Tremtiniai buvo vežami gyvuliniais vagonais į Sibirą, kur buvo priversti kęsti badą, šaltį ir priverstinį darbą. Beveik pusė iš jų mirė tremtyje.

Europos Parlamento (EP) patvirtintas Globalios Europos fondas leis skirti paramą ES kaimynystės šalims ir kitoms pasaulio valstybėms. EP pozicijos rengimą koordinavo ir Rasa Juknevičienė.

Trečiadienį europarlamentarai pritarė Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės „Globali Europa“, kuriai 2021–2027 m. numatyta 79,5 mlrd. eurų, steigimui. Pirmą kartą ES istorijoje įvairūs ES užsienio politikos finansavimo instrumentai sujungti į vieną fondą, skirtą remti ne tik ES kaimynystės šalis, bet ir Afrikos, Azijos, Pietų ir Centrinės Amerikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybes.

Šalia vystomojo bendradarbiavimo naujasis fondas įgalins skatinti žmogaus teisių, demokratijos ir pilietinės visuomenės stiprinimą, taip pat remti bendradarbiavimą su ES strateginiais partneriais ir spręsti pasaulinius iššūkius, tokius kaip klimato kaita, migracija, taikos ir stabilumo užtikrinimas.

Globalios Europos fondo parama bus teikiama pagal tris ramsčius: geografiniam ramsčiui skirta apie 60 mlrd. eurų (iš jų 19,3 mlrd. eurų – ES kaimyninėms šalims), teminiam ramsčiui – apie 6 mlrd. eurų, o greitojo reagavimo komponentui – apie 3 mlrd. eurų. Be to, apie 9,5 mlrd. eurų papildys atskirą lankstumo priemonę naujiems ES uždaviniams ir prioritetams įgyvendinti, pavyzdžiui, reaguoti į naujas krizes ar tarptautines iniciatyvas.

Viena iš EP pranešėjų Rasa Juknevičienė (Europos liaudies partija) pažymėjo: „ES yra didžiausia paramos besivystančioms šalims ir savo kaimynystei donorė, tačiau galutinis rezultatas ne visada yra ES naudai. Tenka konkuruoti su autokratinių režimų siūlomais pinigais, kurie platina korupciją ir graso šalių saugumui, demokratijos plėtrai. Tikimės, kad šis instrumentas bus daug efektyvesnis ir ES pasieks daugiau.“

„Pirmą kartą į paramos sąlygas įtrauktas branduolinis saugumas [...]. Po incidento Baltarusijos oro erdvėje turėtų būti visiems aišku, kad represinių režimų rankose esančios branduolinės jėgainės gali lengvai tapti šantažo įrankiu. Todėl skiriant paramą būtina atsižvelgti ir į šią aplinkybę“, – pridūrė R. Juknevičienė.

Kadangi dėl naujojo fondo steigimo jau susitarta su ES Taryba, nebeliko kliūčių jo nuostatoms įsigalioti. Derybose europarlamentarams pavyko sustiprinti naujojo fondo nuostatų įgyvendinimo priežiūrą: Europos Komisija privalės atsiskaityti už fondo tikslų įgyvendinimą palaikydama aukšto lygio geopolitinį dialogą su Parlamentu.