Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija paskelbė, kad švietimo, mokslo ir sporto ministrės įsakymas dėl norminių studijų kainų patvirtinimo neprieštarauja teisės aktams.

Teismui keli Seimo nariai siekė įrodyti, kad 2021 m. sausio 29 d. ministrės įsakymas priimtas nesilaikant įstatyme nustatyto termino, todėl buvo pažeisti konstituciniai principai bei keli įstatymai.

Teismas nustatė, kad minėtas įsakymas buvo priimtas iš karto, kai įsigaliojo Vyriausybės nutarimo, kuriuo nustatomas mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimas, pakeitimas. Sausio 27 d. Vyriausybės nutarimas buvo pakeistas, jis įsigaliojo sausio 29 dieną ir tą pačią dieną švietimo, mokslo ir sporto ministrė pasirašė įsakymą.

Teismo sprendime sakoma, kad ankščiau nei sausio 29 dieną ministrė negalėjo išleisti ginčijamą įsakymą, nes priešingu atveju toks įsakymas būtų nesuderintas su aukštesnės galios teisės aktu – Vyriausybės nutarimu.  Teismas taip pat pripažino, kad nustatyto termino praleidimas šiuo atveju nesudaro pagrindo pripažinti įsakymą neteisėtu.

Įsakymu nustačius norminių studijų kainų dydžius, pagal Mokslo ir studijų įstatymą gerai besimokantiems studentams valstybinėse aukštosiose mokyklose yra užtikrinamas nemokamas mokslas, o savo lėšomis studijuojančių studentų studijų kainą nustato pačios aukštosios mokyklos.

Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad priimdama įsakymą ministrė tinkamai įgyvendino jai pavestus įgaliojimus.

 „Sveikinu šį teismo sprendimą. Jis neleis sukelti sumaišties aukštosiose mokyklose, kurios jau rengiasi studentų priėmimui. Gaila ir apmaudu, kad dėl vienadienių interesų bandoma destabilizuoti situaciją ir taip pelnyti politinius dividendus. Juolab žinant, kad praėjusi Vyriausybė šiuos sprendimus priėmė dar vėliau“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Į teismą kreipėsi Seimo nariai Agnė Širinskienė, Eugenijus Jovaiša, Aušrinė Norkienė, Ligita Girskienė, Deividas Labanavičius, Arvydas Nekrošius ir Tomas Tomilinas.

Minėtu įsakymu ministrė patvirtino ryžtą didinti valstybės lėšas vienam studentui, taip užtikrinant geresnę studijų kokybę, galimybę didinti atlyginimus, sumažinti didžiulius ir nepagrįstus skirtumus tarp skirtingų studijų kainų grupių. Nuo 2022 iki 2027 metų numatyta apie 35 mln. eurų aukštojo mokslo finansavimui padidinti.