Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma parlamentarams pristatė Statuto pataisų projektą Nr. XIVP-797, kuriuo siūloma numatyti Seimo struktūrų nuotolinio darbo galimybę ne tik esant ekstremaliajai situacijai ar karantinui. Projekto tikslai ir uždaviniai: pasiekti racionalesnio, prasmingesnio Seimo ir jo struktūrų darbo, pakeisti kai kurias nuostatas, kurių iš esmės nesilaikoma, nes jos stokoja loginio pagrindimo.

„Manau mes dabar neblogai patikrinom nuotolinio darbo efektyvumą ir tikrai gali būti situacijų, kai bus racionalu komiteto ar Valdybos posėdį surengti nuotoliniu būdu, tarkim vasarą, kai komiteto nariai yra pasklidę visoje Lietuvoje, tikrai nelabai racionalu dėl trumpo posėdžio jiems vykti tiesioginiam posėdžiavimui į Seimo rūmus“, – sakė J. Razma.

Teikiamu projektu siūloma:

- numatyti Seimo valdybos, komitetų, komisijų nuotolinių posėdžių galimybę ir nesant ekstremaliosios padėties ar karantino. Taip pat numatoma galimybė tiesiogiai organizuojamuose šių Seimo struktūrų posėdžiuose atskiriems Seimo nariams ir kitiems posėdžio dalyviams dalyvauti nuotoliniu būdu iš anksto apie tai informavus atitinkamo posėdžio organizatorius;

- atsisakyti formalaus reikalavimo šaukiant neeilinius Seniūnų sueigos posėdžius apie tai jos nariams pranešti prieš šešias valandas;

- atsisakyti Seimo nutarimu tvirtinamų komitetų narių pavaduotojų, vietoj to siūloma numatyti, kad komiteto narys savo pavaduotoją nurodytų asmeniškai, informavęs komiteto pirmininką. Tai leistų lanksčiau išspręsti komitetų narių pavadavimo klausimą;

- Seimo narių pareiškimus perkelti iš vakarinio posėdžio pabaigos į rytinio posėdžio pabaigą.

- sudaryti palankesnes sąlygas atskirų Seimo narių projektų įrašymui į plenarinių posėdžių darbotvarkę atsisakant galimybės trečdaliui Seimo narių blokuoti tokį įrašymą ir neapriboti jų svarstymo trukmės dviem valandomis;

- atsisakyti būtinybės pateikto projekto svarstymo datą nustatyti toje pačioje sesijoje. Šis reikalavimas, pasak J. Razmos, sunkiai gali būti išpildomas, kai projektai pateikiami sesijos pabaigoje;

- atsisakyti prievolės priėmimo stadijoje balsuoti dėl kiekvieno straipsnio, jei tam nėra prieštaraujančių Seimo narių. Siūloma balsuoti atskirai tik dėl tų straipsnių, kuriems priėmimo stadijoje buvo pateikta pasiūlymų;

- atsisakyti Vyriausybės veiklos ataskaitos pateikimo Seimui pirmaisiais metais po įvykusių Seimo rinkimų;

„Mes ne vieną kadenciją sakėme, kad tai labai keista procedūra, kai naujoji Vyriausybė atsiskaito už buvusios Vyriausybės veiklą, bet taip buvo parašyta ir tai darydavome“, – sakė J. Razma.

Projektui po pateikimo pritarė 60, prieš balsavo 7, susilaikė 43 Seimo nariai.

Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Seimo posėdyje jis bus svarstomas lapkričio 9 d.